Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 11d. 15:37

Prezidento tarifai: už palūkanas ar dividendus – 20–27 proc., individuali veikla – nuo 5 iki 27 proc.

Prezidento Gitano Nausėdos Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta paaiškino, kaip siūloma keisti pajamų apmokestinimą, kad visuomenėje neliktų išskirtinių grupių, o biudžetas surinktų daugiau pajamų „Gerovės valstybės“ vizijai įgyvendinti. Vieša kritika ryžto nestabdo – atsivėrusios diskusijos apnuogina problemas. Tačiau prezidento pasiūlymams būtinas Seimo palaikymas.

15min studijoje viešėjęs prezidento patarėjas S.Krėpšta akcentavo, kad pagrindinė problema – mažytis šalies biudžetas. O taip yra dėl didelio šešėlio ir dėl to, kad dalis pajamų gavėjų nelygiai prie jo prisideda.

„Labai mažas biudžetas, lyginant su mūsų ekonomika. Mes surenkame tik 30 proc. lyginant su BVP, ir čia atsiliekam ne tik nuo ES vidurkio, bet ir nuo Estijos, ir nuo Latvijos. Ir jei surinktume taip kaip estai, turėtume apie 1,5 milijardo eurų pilnesnį biudžetą. Biudžetas neatlaiko mūsų išsivystymo lygio ir jis yra gerokai per mažas“, – sako S.Krėpšta.

Kitų metų biudžetui patvirtinti teliko trys su puse mėnesio, bet S.Krėpšta įsitikinęs, kad patvirtinti naujus pasikeitimus per trumpą laiką pavyktų.

Prezidentas siūlo pajamas didinti trimis būdais: labiau apmokestinti kapitalą, palūkanas, individualią veiklą – kad visų pajamų apmokestinimas vienodėtų, taip pat lėtinti apmokestinimo mažinimą dirbantiesiems, mažinti ūkininkų gaunamą lengvatą dyzelinui.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Simonas Krėpšta, Ernestas Naprys
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Simonas Krėpšta, Ernestas Naprys

Savarankiškai dirbantiesiems – 5–27 procentų

Šiuo metu besiverčiantieji individualia veikla (IV) moka 5–15 procentų GPM tarifą – tarifas auga didėjant gyventojų pajamoms. Prezidento G.Nausėdos siūlymas – kad tarifas, augant pajamoms, didėtų iki 27 proc. Toks GPM šiuo metu taikomas 120 vidutinių darbo užmokesčių (136,3 tūkst. eurų) per metus viršijančiam atlyginimui.

Šių metų kovą buvo apie 140 tūkst. gyventojų, kurie verčiasi IV.

„Dabar IV pajamos apmokestinamos nuo 5 iki 15 proc. ir priklauso nuo gaunamų pajamų. 15 proc. GPM tarifas pasiekiamas tuomet, kai žmogus į rankas, atskaičius tam tikras išlaidas, uždirba pelną, gauna apie 3000 eurų per mėnesį į rankas. Tai yra didelės pajamos. Ir mes siūlome, kad jei pajamos auga, jei metai buvo sėkmingi žmogui, dirbančiam pagal IV, kad tas tarifas toliau augtų iki GPM tarifų, tai yra iki 20 proc., ir toliau iki 27 proc. tolygiai. Taip, kaip ir numatoma dabartinėje formulėje“, – sako S.Krėpšta.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai

Jis patikina, kad mokesčių pasikeitimo mažiau uždirbantiesiems iš IV tikrai nesiūloma.

„Tikrai suprantame, kad smulkiems verslininkams ir žmonėms, besiverčiantiems IV, jei tos pajamos yra mažos, jos turėtų būti adekvačiai ir apmokestinamos. Nes ir darbo sutartyse turime NPD ir efektyvus mokesčio tarifas yra mažesnis, kai žmogus uždirba mažiau, ir auga, kai uždirba daugiau“, – paaiškina S.Krėpšta.

Verslo liudijimų negali paveikti – sprendžia Vyriausybė

15min jau rašė, kad Lietuvoje verslo liudijimą galima įsigyti už 1 eurą, ir ši veiklos forma reikšmingai konkuruoja su IV.

„Verslo liudijimas taip pat yra problemiška sritis, ir čia reikia pasakyti, kad sprendimai dėl verslo liudijimų kiekio ir jų apimties yra Vyriausybės rankose, tai nėra įstatymu reguliuojamas dalykas. Jų kainą vėlgi tvirtina savivaldybių tarybos, tai kompleksinis dalykas. Yra tokios sritys kaip statybininkai, autoremontininkai, kuriose dar leidžiama verstis su verslo liudijimais, nors statistika rodo, kad pajamų srautai yra tikrai dideli. Na ir bendras principas, be abejo, yra toks, kad jeigu žmogus iš tikrųjų uždirba daug pajamų, tai mes tikrai galvojame, lygiai taip pat kaip ir Vyriausybė siūlo šiuo metu, kad tos sritys konvertuotųsi į IV ar darbo sutartis“, – sako S.Krėpšta.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai

Indėlių palūkanoms, dividendams, uždarbiams iš akcijų – 20–27 proc. GPM

Pasak S.Krėpštos, asmenys, kurie pajamas gauna kitais būdais, pvz., kaip kapitalo pajamas, neturėtų turėti išskirtinio apmokestinimo. Dėl to siūloma kapitalo pajamas, tokias kaip indėlių ar obligacijų palūkanos, uždarbiai iš akcijų rinkos, dividendai, apmokestinti 20 proc. GPM vietoj dabartinio 15 proc.

„Pasvarstykime bendrą principą, kodėl asmuo, gaunantis dividendus, turėtų mokėti gerokai mažiau nei žmogus, kuris dirba pagal darbo sutartį. Manome kad skirtumas neturėtų būti toks didelis, ir siūlome padidinti dividendų apmokestinimo tarifą nuo 15 iki 20 procentų, pasiekiant GPM tarifą“, – sako S.Krėpšta.

Šalia dividendų ir individualios veiklos, anot jo, yra ir kapitalo prieaugio pajamos.

„Mes manome, kad šios pajamos galėtų prilygti iš darbo santykių gaunamoms pajamos ir pasiekti 20 proc., o vėliau progresiškai 27 procentų tarifą“, – apie GPM kalba S.Krėpšta.

Anksčiau Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Marius Dubnikovas įspėjo, kad didesni tarifai gali lemti kapitalo pasitraukimą iš Lietuvos, tačiau prezidento patarėjas nesutinka.

„Mes siūlome labiau apmokestinti dividendus, kuriuos, vėlgi, gauna fizinis asmuo. Mes nekalbame apie verslo mokesčius, tokius kaip pelno mokestis. Mes kalbame apie asmens gaunamas pajamas. Jei asmuo yra užsienio investuotojas, jis mokės toje valstybėje, kurioje reziduoja, tai jokiu būdu neturės įtakos užsienio investicijoms“, – ramina S.Krėpšta.

Dyzelinas ūkininkams brangtų 10–15 centų

Valstybės biudžetui lengvata už ūkininkams subsidijuojamą „žalią“ dyzeliną kainuoja 80 mln. eurų per metus, skaičiuoja prezidento patarėjas. Prezidentūra siūlo šią paskatą mažinti trečdaliu ar per pusę, ir dėl to degalai ūkininkams pabrangtų 10–15 centų už litrą. Bet mainais žadama kovoti dėl didesnių tiesioginių išmokų Briuselyje.

„Tai yra didelė lengvata. Mes siūlome naikinti dalį tos lengvatos, be abejo, nesiūlome naikinti jos visos. Lengvatos ekonomikoje dažniausiai nesuveikia taip, kaip tikimasi, yra žinoma, kad ta lengvata nėra optimaliai panaudojama, ir naudojama kažkokioms kitoms su žemės ūkiu nesusijusioms sritims ir tikslams“, – paaiškina S.Krėpšta.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Žemės ūkis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Žemės ūkis

Atsisakius trečdalio ar pusės šios lengvatos, „žalias“ dyzelinas brangtų 10–15 centų už litrą intervale, prie to dar prisidėtų ir PVM.

Pasak S.Krėpštos, prezidentas skirs daug dėmesio diskusijoms dėl žemdirbių išmokų ir jų didinimo, kad jų išmokos greičiau pasiektų ES vidurkius.

„Manome, kad yra daugiau kitų instrumentų skatinti žemės ūkį“, – sako S.Krėpšta.

Diskusijas vertina teigiamai

Prezidento pasiūlymai įnešė aibes vertinimų, dalis pasiūlymus palaiko, dalis neįžvelgia didelės naudos. Premjeras Saulius Skvernelis yra užsiminęs, kad „gyvenimas pakoreguoja planus“.

Tačiau S.Krėpšta tikina, kad užvirusios diskusijos naudingos. Jis tikisi, kad pasiūlymus pavyks įgyvendinti dar šiemet.

„Tos aktyvios diskusijos, kurios užvirė, manau, tikrai paskatins imtis sprendimų ir, be abejo, mes tikrai sieksime, kad tie sprendimai būtų įgyvendinti. Mes kalbamės ir su Vyriausybe, ir su ministerijomis, ir su suinteresuotomis grupėmis“, – vardijo patarėjas.

Pasak jo, prezidento tikslas buvo atkreipti dėmesį į vienas iš esminių Lietuvos problemų – pajamų nelygybę, socialinę atskirtį, senyvo amžiaus asmenų sunkią materialinę padėtį.

„Mūsų tikslas buvo pasiūlyti, kaip šiems žmonėms pagelbėti, pasiūlyti finansinius šaltinius, iš kur būtų galima tą pagerėjimą finansuoti. Na ir toks subalansuotas pasiūlymas, aišku, turi ir savo tam tikrą finansinę kainą. Tai sukėlė diskusijų, bet didelis diskusijų skaičius taip pat yra geras dalykas“, – sako S.Krėpšta.

Pasak jo, problemos kaupiasi daugelį metų, ir pateikti prezidento pasiūlymai „yra vienas pirmas žingsnelis gerovės valstybės link“.

„Ateityje tų žingsnelių reikės žengti gerokai daugiau. Kitas svarbus aspektas yra tas, kad biudžetas šiuo metu yra finišo tiesiojoje. Ir kad iki metų pabaigos, kuomet bus tvirtinamas biudžetas, jame atsirastų mūsų pasiūlymai, laiko yra labai nedaug. Visa tai įvertinę, mes pasiūlėme tam tikrus žingsnius, kurie yra pirmieji žingsniai žengiant didesnės gerovės link“, – kalbėjo S.Krėpšta.

Pensijas siūlo didinti po truputį kasmet

Pasak jo, prioritetas yra ne nominalios lėšos, bet principas – kad vidutinė pensija ir jos santykis su vidutiniu atlyginimu, vadinamoji pakeitimo norma, palaipsniui gerėtų.

„Pagal dabartinę indeksavimo sistemą pensijos auga kiekvienais metais ir jų augimui skiriama gana nemažai pinigų, jei žiūrime milijonais eurų. Tačiau kita vertus, santykinis skurdas, ir santykinis pensininkų skurdas, nesikeičia ar netgi didėja, kadangi atlyginimų augimas pralenkia gerokai pensijų augimą. Tai mes sakome, kad tokia sistema, šitas principas blogas, jis turi keistis. Pasikeitimas, be abejo, negali įvykti per naktį, valstybės finansai yra riboti“, – sako S.Krėpšta.

Pasak jo, jei pensijos kasmet augtų bent 1–2 proc. punkto greičiau nei vidutinis atlyginimas, per tam tikrą laiką iš skurdo būtų ištraukta daug senyvo amžiaus žmonių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Kviečiame anties

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką