2026-02-20 07:59

Pyktis dėl 0,13 euro: neseniai pigiausi produktai Lietuvoje brango ir gerokai labiau

Kainų kilimas Lietuvoje, kad ir nedidelis, aktyviai išnaudojamas propagandai. Vienoje „Facebook“ paskyroje pranešta, kad pigiausių produktų krepšelis sausį, palyginus su gruodžiu, pabrango 0,13 euro. Ši informacija teisinga, bet pokytis sudaro vos 0,2 proc. Per metus pabrango vos daugiau nei pusė stebimų produktų, tarp jų – ne pirmo būtinumo skanėstai ir nesezoniniai vaisiai bei daržovės.
Daržovių, vaisių ir uogų kainos Halės turguje
Daržovių, vaisių ir uogų kainos Halės turguje / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Metų skirtumas – mažiau nei pusė euro

„Lietuvoje pabrango pigiausių produktų krepšelis“, – vasario 12 d. paskelbta „Facebook“ paskyroje, kur nuolat publikuojami prieš Lietuvos valdžią nukreipti, propagandos naratyvus atkartojantys įrašai.

Iš pažiūros toks yra ir šis. Informacija iliustruota paveiksliuku, kuriame dominuoja parduotuvės krepšelis su įvairiais produktais ir persigandęs pirkėjas, iš kurio piniginės tarytum byra paskutinės monetos. Tokia iliustracija bandoma įteigti, esą už būtiniausius produktus tenka ištuštinti kišenes.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Metų sandūroje net pigiausių produktų krepšelis tikrai pabrango, bet skirtumas siekia vos 13 centų
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Metų sandūroje net pigiausių produktų krepšelis tikrai pabrango, bet skirtumas siekia vos 13 centų

Statistika rodo, kad Lietuvoje skurdžiai gyvena kas penktas žmogus. Užpernai 14,3 proc. gyventojų trūko pinigų maistui, tai yra vienas prasčiausių rodiklių Europos Sąjungoje.

Bet cituojamu įrašu norima ne atkreipti dėmesį į šią problemą apskritai, paanalizuoti valstybės skurdo mažinimo politiką ir situacijos gerinimo būdus, konkrečią pagalbą nepasiturintiems žmonėms, o pabrėžti patį brangimo faktą. Nepaisant to, kad akcentuojamas vos 13 euro centų siekiantis skirtumas, lyginant su gruodžiu, ir mažiau nei pusę euro siekiantis brangimas per metus.

„Remiantis Pricer duomenimis, sausį jo (pigiausių produktų krepšelio – red. past.) kaina siekė 71,05 euro, – dėstoma įraše. – Tai yra 0,13 euro (0,2 proc.) daugiau nei gruodį. Palyginti su praėjusių metų sausiu, kaina padidėjo 0,41 euro (0,6 proc.).“

Iš 52 stebimų prekių per metus esą 29 pabrango (labiausiai – tam tikrų pavadinimų juodasis šokoladas ir kefyras, obuoliai, kiaušiniai, saulėgrąžų aliejus), tačiau 22 atpigo.

123RF.com nuotr./Obuoliai
123RF.com nuotr./Obuoliai

Įrašu dalijamasi ne tik „Facebook“ – identiškas tekstas pasirodė ir to paties asmens ar asmenų valdomame „Telegram“ kanale.

Čia ir susijusioje paskyroje socialiniame tinkle „X“ nuolat skelbiami įrašai, skirti skatinti nepasitenkinimą ar nepasitikėjimą Lietuvos Vyriausybe.

Pernai ir brango, ir pigo

Kainų stebėjimo portalas Pricer.lt išvakarėse – vasario 11 d. tikrai paskelbė sausio kainų apžvalgą. Jų paprastas įrašas – filmukas, kuriame rodoma, kaip apgaudinėjami pirkėjai, „Facebook“ šia tema peržiūrėtas 65 tūkst. kartų, tas pats filmukas, tik įkeltas kaip vadinamasis reels’as,80 tūkst. kartų.

„Pigiausių maisto prekių krepšelis, lyginant su praeitų metų gruodžiu, auga 0,13 euro (0,2 proc.)“, – suskaičiavo portalas.

Brangimo faktas gali nuteikti nemaloniai, tačiau atsižvelgus, kad vertinamos daugiau nei 50 įvairių prekių kainos, skirtumas tampa artimas 0 (jį padalinus, kaina vidutiniškai pakilo po 0,0025 euro).

Juoba kad praėjusių metų tendencija dažnai buvo priešinga. Štai pernai sausį pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse kainavo 3,1 proc. (2,13 euro) daugiau nei 2024 m. gruodį. Tai buvo 7,9 proc. (5,16 euro) daugiau nei ankstesniais metais. Beje, tuomet 15min kalbinti ekonomistai įspėjo, kad dėl to gali būti kalti apsipirkimo įpročiai ir per didelis lojalumas.

Pernai vasarį pigiausių maisto produktų krepšelis pabrango 0,5 proc., kovą – 3,8 proc., balandį – 0,8 proc. Gegužę pigiausių maisto produktų krepšelis kainavo dar 1,4 proc., birželį – 3,6 proc. daugiau.

O štai liepą krepšelis atpigo 2,78 euro (3,6 proc.). Tačiau jis buvo 10,65 euro (16,8 proc.) brangesnis nei 2024 m. liepą. Tokia pat tendencija išsilaikė rugpjūtį – palyginus su ankstesniu mėnesiu, buvo pigesnis 2,96 proc., bet taip pat buvo brangesnis nei prieš metus.

Vėliau prasidėjo kainų linksmieji kalneliai: rugsėjį krepšelis pabrango, o spalį atpigo po 1 proc. (pastarąjį mėnesį ši suma sudarė 0,72 euro). Lapkritį krepšelio kaina vėl pakilo 1,5 proc., o gruodį vėl tiek pat nukrito.

Labiausiai kirto per smaližių pinigines

Nežinia kodėl „Facebook“ paskyroje paminėtas tik mažesnis brangimas – pigiausių maisto prekių krepšelio, kuris sudarė 0,13 euro. Žinomų prekių ženklų produktų krepšelio kaina, palyginus su gruodžiu, pakilo 2,82 euro (4,5 proc.), o palyginus su pernykščiu sausiu – 1,9 proc. (1,22 euro)

Kurie produktai brango labiausiai, taip pat neišskirta, nors tai irgi suteiktų papildomo konteksto. Iš Pricer.LT stebimų 52 prekių kainų per metus pakilo 29, sumažėjo 22, nepakito 1 prekės kaina.

Reikšmingai (10 proc. ir daugiau) pabrango 16 iš šių prekių. Labiausiai brangę produktai – juodasis šokoladas, pigiausi obuoliai, pomidorai ir saulėgrąžų aliejus, tam tikro prekės ženklo kefyras ir virta daktariška dešra, bulvės, vištų kiaušiniai.

Vida Press nuotr./Virti kiaušiniai minkštu tryniu
Vida Press nuotr./Virti kiaušiniai minkštu tryniu

Šiame sąraše po porą paminėti alus ir degtinė. Taigi bent keli produktai nėra pirmo būtinumo (ne tik alkoholiniai gėrimai, bet ir šokoladas), kai kurių gal net nevartojami, taigi vien iš šio palyginimo negalima daryti vienareikšmių išvadų apie įtaką gyventojų išlaidoms.

Be to, kai kurioms kainoms (pavyzdžiui, šokolado, saulėgrąžų aliejaus) įtakos turėjo daugiau veiksnių, ne vien prekybininkų taikoma rinkodara, nors ji Pricer.lt pranešime stipriai kritikuojama.

Užtat per metus ketvirtadaliu sumažėjo pigiausio sviesto, penktadaliu – pigiausios šaldytos jūrų lydekos filė ir pigiausio jogurto, septintadaliu – pigiausių pomidorų sulčių kaina.

15min verdiktas: trūksta konteksto. Pigiausių produktų krepšelis sausį tikrai buvo brangesnis nei praėjusių metų gruodį, bet skirtumas tebuvo 0,13 euro (0,2 proc.). Pernai kai kuriais mėnesiais šis rodiklis buvo kelis ar net keliolika kartų didesnis. Ši statistika paskelbta „Facebook“ paskyroje, kur nuolat publikuojami prieš valdžios sprendimus nukreipti įrašai, siekiant sumenkinti pasitikėjimą ja.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą