Sekite 15min Google
Didesnes algas gali finansuoti naujos rinkos
Mano vertinimu, Lietuvos verslui vienas svarbiausių kelių yra eksporto plėtra ir (arba) produktyvumo didinimas. Patekusi į naują rinką, įmonė gali parduoti daugiau tomis pačiomis kainomis. Jeigu tam pakanka turimų pajėgumų, sąnaudos auga gana nesmarkiai, o papildomas uždarbis gali finansuoti net ir didesnius atlyginimus.
Dar viena galimybė eksportuojančioms įmonėms – priartėti prie galutinio pirkėjo sumažinant tarpininkų skaičių. Subrangovas, pradėjęs savo produkciją užsienyje parduoti tiesiogiai, gali pasilikti dalį anksčiau tarpininkui tekusio uždarbio. Tačiau tuomet pats turės pasirūpinti pardavimais ir klientų aptarnavimu, todėl reikės ne tik didesnių atlyginimų, bet ir naujų darbuotojų, o tai gaunamą naudą gali sumažinti.
Vien technologijų ir diplomų atlyginimams pakelti neužtenka
Atlyginimus ir toliau kelti gali padėti produktyvumo auginimas. Tai iš dalies galima pasiekti tiesiog geriau organizuojant ir optimizuojant darbą. Jeigu darbuotojas pusę dienos laukia vadovo patvirtinimo arba tuos pačius duomenis kelis kartus suveda į skirtingas sistemas, įmonė moka už laiką, kuris nesukuria papildomos vertės.
Pašalinus tokias kliūtis, per tą pačią darbo dieną galima aptarnauti daugiau klientų. Tačiau sutaupytas laikas virsta pinigais tik tuomet, kai atsiranda papildomų užsakymų arba realiai sumažėja sąnaudos.
Automatizavimas ir dirbtinis intelektas (DI) šias galimybes plečia. 2025 m. „The Quarterly Journal of Economics“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad DI pagalba per valandą sėkmingai išspręstų klientų problemų skaičių padidino vidutiniškai 15 procentų. Daugiausia laimėjo mažiau patyrę darbuotojai. Tačiau reikia turėti omenyje, kad ir DI reikia mokėti naudotis, o DI diegimas ir mokymai kuriam laikui išlaidas gali netgi išauginti.
Apskritai mokymai atsiperka tik tuomet, kai nauji įgūdžiai panaudojami versle. Siuvykla, gaminanti pigias vienkartines kaukes, negalės mokėti labai didelių atlyginimų vien todėl, kad visi jos darbuotojai įgijo magistro laipsnį. Produktyvumas yra nustatomas ne pagal darbuotojų išsilavinimą ir žinias, o pagal tai, ką tie darbuotojai sukuria.
Didesnės pridėtinės vertės produktas leidžia parduoti jį už aukštesnę kainą ir padidinti pelningumą bei našumą. Jei parduodame sudėtingesnį produktą, o klientai yra pasirengę mokėti daugiau, matematiškai našumas taip pat didėja.
Be abejo, didesnis našumas gali būti pasiektas ir tuo atveju, kai klientai gauna didesnes pajamas ir gali sau leisti daugiau. Pavyzdžiui, kirpimas Vilniuje yra daug pigesnis nei Stokholme. Darbas, įrankiai, medžiagos yra tokie patys, netgi darbuotojas Stokholme gali būti buvęs kirpėjas iš Vilniaus, dabar dirbantis Stokholme. Tačiau matematiškai Švedijoje kirpimo našumas yra galbūt du ar tris kartus didesnis vien dėl to, kad kaina yra du ar tris kartus didesnė nei Vilniuje.
Investicijos ir pastangos atsiperka ne visada
Investicijų grąžos gali tekti palaukti, o padidintas algas mokėti – jau kitą mėnesį. Todėl atlyginimų augimą verta planuoti etapais pagal realius rezultatus – vien optimistinė būsimo našumo prognozė nuolatinio įsipareigojimo nefinansuoja.
Svarbu ir tai, kokią išlaidų dalį sudaro darbas. Tarkime, darbo sąnaudos siekia 30 proc. visų įmonės sąnaudų. Atlyginimus ir su jais susijusias išlaidas padidinus 10 proc., bendra sąnaudų suma, kitoms aplinkybėms nesikeičiant, išaugtų 3 procentais.
Bet jeigu darbo sąnaudų dalis siektų 70 proc., atlyginimų auginimas 10 proc. įmonei skaudėtų gerokai labiau. Todėl energetikos bendrovės, kurioje didelę reikšmę turi būtent fizinis kapitalas (technologijos ir įranga), ir žmogiškuoju kapitalu paremtos paslaugų įmonės galimybės kelti atlyginimus skiriasi.
Kam atiteks didesnio našumo nauda?
Padidėjęs našumas taip pat dar neužtikrina didesnių atlyginimų. Kam atiteks papildomai sukurta vertė, priklauso ir nuo konkurencijos. Kova dėl pirkėjų gali paskatinti mažinti kainas, o dėl specialistų – didinti atlyginimus. Darbdaviui gali apsimokėti mokėti didesnes algas nei konkurentų, jeigu taip išlaikomi darbuotojai ir sumažėja jų paieškos bei naujokų mokymo sąnaudos.
Kai atlyginimų įsipareigojimai auga greičiau už įmonės gebėjimą uždirbti, mažėja pelnas ir galimybės investuoti, o vėliau kyla grėsmė darbo vietoms. Todėl sprendimus dėl naujų rinkų, technologijų ir darbuotojų įgūdžių reikia priimti anksčiau, nei atlyginimų sąnaudos tampa problema. Sprendžiant pagal pastarųjų kelerių metų tendencijas, Lietuvos įmonėms reikėtų pasitempti ir paskubėti imtis pokyčių, kol dar nevėlu.
