Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 30d. 10:50

Reklamos nežyminčius influencerius valstybė ketina kontroliuoti bedantėmis gairėmis

Influenceriai socialinėje medijoje
123RF.com nuotr. / Influenceriai socialinėje medijoje

Vadinamieji nuomonės formuotojai, arba influenceriai, socialiniuose tinkluose šlovina prekes ir paslaugas, tačiau ne visada pamini, kad už tokią reklamą jiems yra sumokėta. Vartotojų teisių gynėjai žada gaires, kurios nurodys, kaip ir kada influenceriams reikės žymėti reklamą.

Šių metų pradžioje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pradėjo dešimties nuomonės formuotojų, arba influencerių, skelbiamos reklamos stebėseną ir tikrinimą.

Į sąrašą pateko Agnė Jagelavičiūtė, Ieva Mackevičienė, Inga Žuolytė, Simona Burbaitė, Naglis Bierancas, Indrė Stonkuvienė, Gintarė Gurevičiūtė, Katažina Zvonkuvienė, Indrė Trusovė, Ieva Swan.

Reklamos įstatyme parašyta, jog paslėpta reklama yra draudžiama, tačiau ten nedetalizuojama, kaip reikia reklamą žymėti socialinėje erdvėje. Siekiant įvesti daugiau aiškumo, VVTAT nuomonės formuotojams paruošė gaires, kurias išsamiai pristatys už kelių savaičių.

Sieks įvesti daugiu aiškumo

VVTAT Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vyresnioji patarėja Inga Grinevičė šiais metais įdėmiai stebėjo, kaip influenceriai žymi reklamą, ką apskritai skelbia savo socialinėse paskyrose.

„Nusprendėme, kad reikia aiškumo, todėl paskelbsime gaires dėl reklamos žymėjimo socialinėje erdvėje“, – sakė I.Grinevičė.

Ji teigė, kad greitu metu taip bus atsakyta į klausimą, šalia kokio teksto reikia pažymėti, kad tai reklama, ir kaip teisingai ją žymėti socialiniuose tinkluose.

Laimono Čužiausko nuotr/Inga Grinevičė
Laimono Čužiausko nuotr/Inga Grinevičė

15min I.Grinevičė sakė, kad šios gairės bus rekomendacinio pobūdžio.

„Gairės yra ne įstatymo galią turintis dokumentas, bet galėtume taikyti sankciją, kai yra nepažymėta reklama, nes Reklamos įstatymas pateikia labai bendrą informaciją“, – kalbėjo pašnekovė.

Patys nuomonės formuotojai tai įvertino teigiamai, o ir pirmųjų pokyčių nereikėjo ilgai laukti.

„Pradėjus vykdyti stebėseną pastebėjome, kad tie, kurie nieko nežymėdavo, tiesiog rašydavo savo nuomonę ir reklamuodavo prekės ženklą, pradėjo rašyti bent jau grotažymes ad (liet. reklama)“, – sakė I.Grinevičė.

Nuomonės formuotojų įtaka

Nuomonės formuotojų rinkodaros specialistė Lauryna Tamošaitytė neneigė, kad kai kurių influencerių paskelbtuose įrašuose galėtume rasti nepažymėtos reklamos.

Ji sakė teigiamai vertinanti, kad Lietuvoje imtasi veiksmų dėl aiškesnio reklamos ženklinimo.

Laimono Čužiausko nuotr/Lauryna Tamošaitytė
Laimono Čužiausko nuotr/Lauryna Tamošaitytė

Kalbėdama konferencijoje apie vartotojų teisių apsaugos aktualijas ji akcentavo, kad 92 proc. vartotojų socialiniuose tinkluose tiki kitais vartotojais labiau nei bet kokia reklamos forma.

„Žmonės tiki kitais žmonėmis. Mes tikime vienas kitu. Mes tikime tais žmonėmis, kuriuos matome kasdien, su kuriais bendraujame kasdien, kuriuos sekame kasdien“, – sakė L.Tamošaitytė.

Ji pridūrė, kad toks reklamos būdas, kai prekę reklamuoja atpažįstamas veidas socialiniuose tinkluose, yra labai reikšmingas, nes žmonės juose vidutiniškai per dieną praleidžia daugiau nei 2 valandas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Socialiniai tinklai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Socialiniai tinklai

Kaip pagrindines platformas, kur veikia nuomonės formuotojai, ji išskyrė „Instagram“, „Facebook“, „Youtube“, „Linkedin“, „Snapchat“. Dažniausiai jie skelbia įrašus, tačiau atsiranda ir naujovių – norima turinio.

„Iš nuomonės formuotojų visai prekės ženklai ir agentūros pradėjo reikalauti turinio. Tam, kad sukurtų žmogišką, prieinamą turinį, atitinkantį auditoriją“, – pastebi L.Tamošaitytė.

K.Mikoliūnaitės nuotr./Pristatymo akimirka
K.Mikoliūnaitės nuotr./Pristatymo akimirka

Be to, pastebėta, kad emocijos skatina pardavimus, o būtent jas vartotojams sukelia nuomonės formuotojai.

„Emocingos reklamos, kurios paskatina smegenų veiklą, padidina pardavimus net 23 kartus“, – sakė L.Tamošaitytė.

Emocingos reklamos, kurios paskatina smegenų veiklą, padidina pardavimus net 23 kartus, – sakė L.Tamošaitytė.

Kalbant apie ateitį, rinkodaros specialistė teigė, kad 2020 metais planuojama nuomonių formuotojų reklamoms pasaulyje išleisti iš viso apie 10 milijardų eurų.

„Omnitel“ nuotr./Moteris naudojasi telefonu
„Omnitel“ nuotr./Moteris naudojasi telefonu

Dėl kokių reklamų kreipiasi gyventojai?

Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos bylų skaičius mažėja, rodo statistika.

„Tikslas yra ne nubausti bendrovės, o teikti joms informaciją“, – pabrėžė I.Grinevičė.

VVTAT atstovė pasakojo, kodėl vartotojai į tarnybą kreipiasi dažniausiai. I.Grinevičė vardijo, kad tai būna smurto, erotinio pobūdžio turinčios reklamos, eilėraštukai.

K.Mikoliūnaitės nuotr./Neetiškos reklamos
K.Mikoliūnaitės nuotr./Neetiškos reklamos

Taip pat nemažai vartotojų dėmesio sulaukia į vaikus nukreiptos reklamos.

„Kas yra susiję su vaikais, tai yra tikrai labai jautri tema ir mes šią informaciją taip pat jautriai vertiname ir teikiame bendrovėms rekomendacijas. Džiugu tai, kad bendrovės iš tikrųjų atsižvelgia ir reaguoja į bet kokį tarnybos pasiūlymą pakeisti reklamą, ją išvis pašalinti. Bet jeigu bendrovė nesutinka, tai jau pradedamas tyrimas“, – sakė I.Grinevičė.

Be minėtų pavyzdžių, ji išskyrė nepageidaujamą reklamą, siunčiamą tiek el. paštu, tiek į pašto dėžutę, maisto ir maisto papildų reklamą, kosmetikos gaminių reklamą. Kaip vieną dažniausių neteisingų teiginių jį išskyrė tai, kad kosmetika negydo.

Vartotojai skundžiasi ir dėl įvairių nuolaidų, akcijų, dėl klaidinančios reklamos ir pan.

Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Kviečiame anties

Video

08:17
00:52
08:29

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką