Dabar populiaru
Tiesiogiai
Publikuota 2022 06 30, 19:02 Atnaujinta 2022 06 30, 19:11

Seimas apsisprendė dėl įpareigojimų kriptovaliutų keitykloms: tikrins tapatybę nuo 700 Eur vertės sandorių

Ketvirtadienį Seimas apsisprendė šalies virtualių valiutų operacijų įmones įpareigoti nuo kitų metų identifikuoti klientus, keičiančius 700 Eur ir didesnės vertės kriptovaliutų kiekį. Tokia tvarka įsigalios nuo šių metų lapkričio 1-osios.
Kriptovaliutos
Kriptovaliutos / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Parlamentarai ketvirtadienį balsavo dėl tokių Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisų, kurioms sugriežtino kriptovaliutų keityklų veiklą. Už tai pasisakė 82 iš 89 užsiregistravusių parlamentarų, „prieš“ balsavo 2, susilaikė 5.

Pokyčiai nuo lapkričio 1 d., kuriems pritarė Seimas:

  • Bus tikrinama tapatybė asmenų, kurie keičia 700 eurų ir didesnę sumą kriptovaliutų.
  • Per parą anonimiškai bus galima 700 eurų neviršijanti anoniminė operacija.
  • Kiekvienas, norintis pirkti, parduoti ar kitaip keisti kriptovaliutas, tarpininkams turės pateikti duomenis, reikalingus jų tapatybei nustatyti.
  • Tarpininkai turės surinkti vardą, pavardę, operacijos kodą, mokėjimo sąskaitų ar piniginių identifikacinius kodus, tapatybę patvirtinančio dokumento rūšį ir kodą, asmens kodą, gimimo datą, gyvenamosios vietos adresą. Taip pat turės būti identifikuotas ir lėšų gavėjas.
  • Verstis kriptovaliutų rinkoje galės tik tokios keityklos, kurios turės bent 125 tūkstančius eurų įstatinio kapitalo, o jei teisinė forma yra kita nei UAB ar AB, privalomai turės būti apdraudusios veiklą 500 tūkst. eurų suma dėl galimų klientų pretenzijų.

Siūlė nustatyti 0 eurų ribą

Komiteto pirmininkas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas priminė, kad komitetas trečiadienį aštuoniais balsais prieš tris dar kartą nepritarė siūlymui nustatyti klientų tapatybę, kai sandoriai viršija 700 eurų – komitetas pasisako už 0 eurų ribą.

Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigė, kad įstatyme pakanka sugriežtinimų kripto valiutos keitykloms.

„Transakcijos ribos klausimas nėra esminė rizikos valdymo priemonė, ji labai pablogintų ir apsunkintų Lietuvos konkurencingumą finansinių technologijų sektoriuje. Didžioji dalis pavedimų dabar siekia iki kelių šimtų eurų, todėl papildomi ribojimai labai paveiktų rinką“, – mano V.Mitalas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vytautas Mitalas
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vytautas Mitalas

Kad sugriežtinimai pakankami pritarė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė. Jos teigimu, būtų tikslinga palikti 700 eurų ribą, ir visi kiti sugriežtinimai yra užtektini, kad būtų galima užtikrinti sektoriaus skaidrumą.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gintarė Skaistė
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gintarė Skaistė

Kriptoįmonėms atstovaujantis UAB „Bifinity“ vadovas Saulius Galatiltis 15min teigė, kad finansų ministerijos pasiūlytas įpareigoti šių paslaugų tiekėjus nustatyti tik tų klientų tapatybę, kurių sandoriai viršytų 700 Eur, variantas – kompromisinis, tenkinantis visas šalis, o štai dar griežtesnė klientų identifikavimo nuostata, jo nuomone, jau yra skubota.

Dabar reikalavimas nustatyti kliento tapatybę taikomas sandoriams virš 1 tūkst. eurų.

Tačiau M.Majauskas Seime ketvirtadienį pažėrė argumentų, kodėl turėtų būti nustatyta „nulinė riba“.

„Lietuvos bankas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Pinigų plovimo prevenciujos centras laikosi griežtos pozicijos, kad neturėtų likti anoniminių kripto keitimų sandorių Lietuvos teritorijoje. Tokius sprendimus ką tik priėmė ir Latvija, Estija“, – sakė jis.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Mykolas Majauskas
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Mykolas Majauskas

M.Majausko teigimu, nors pats įstatymas reikalingas, nes juo įvedami sugriežtinimai kripto keitykloms, jie, jo galva, nepakankami.

„Didžiausia pasaulio kripto valiutų keitykla yra visų pagrindinių JAV finansinių nusikaltimų tyrimų objektas. Ne šventas reikalas kriptovaliutos ir turime elgtis labai atsargiai ir atidžiai su jomis. Tai ir Lietuvos reputacijos klausimas. Esu tikras, kad dar grįšime prie to“, – prieš balsavimą kalbėjo parlamentaras.

Taisykles sugriežtino, tačiau ribos nenustatė

Trečiadienį Europos Parlamento ir ES Tarybos derybininkai pasiekė susitarimą dėl griežtesnio kriptovaliutų reguliavimo, užtikrinsiančio, kad kriptovaliutų pavedimai būtų atsekami taip pat, kaip ir tradicinių pinigų. Taip siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui, terorizmo finansavimui ir kitiems nusikaltimams. Informacija apie tai feisbuko specialioje grupėje pasidalijo EP biuro atstovas Dovaidas Pabiržis.

Sutarta, kad informacija apie turto šaltinį ir jo gavėją būtų perduodama kartu su operacija ir būtų saugoma abiejose perdavimo pusėse. Be to, kriptovaliutų paslaugų teikėjai privalėtų pateikti informaciją atitinkamoms institucijoms, atliekant tyrimą dėl pinigų plovimo ar nusikaltimų finansavimo. Vis dėlto sutarta, kad taisyklėse nebus numatyta minimalios sumos šiam procesui.

Kriptovaliutų paslaugų teikėjai turės patikrinti, ar turto šaltiniui netaikomos ribojančios priemonės ar sankcijos, nėra pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo rizikos. Taisyklės galios ir vadinamosioms nepriglobtoms kripto piniginėms, priklausančioms privatiems vartotojams. Tokiu atveju, jei vartotojas siųs ar gaus daugiau nei 1000 eurų iš tokios piniginės, kriptovaliutų paslaugų teikėjai turės patikrinti, ar ši piniginė iš tiesų valdoma šio vartotojo. Taisyklės nebus taikomos pavedimams tarp asmenų, atliekamiems be teikėjo.

Tokį susitarimą dar turės patvirtinti EP komitetai, Europos Parlamentas ir ES Taryba.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką