Dabar populiaru
Sportas gyvai
Publikuota: 2017 gegužės 30d. 10:06 , Atnaujinta: 2017 gegužės 30d. 13:37

Seimas po svarstymo beveik vienbalsiai pritarė naujam Darbo kodeksui

Seimo posėdžio akimirka
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Seimo posėdžio akimirka

Naujojo Darbo kodekso svarstymas Seime antradienį nesulaukė didesnio pasipriešinimo. Balsavime po svarstymo prieš pasisakė tik keturi Seimo nariai. Prieš naująjį Kodeksą pasisakė tik lenkų rinkimų akcijos atstovai, dauguma konservatorių susilaikė, o „valstiečiai“ bei socialdemokratai vieningai balsavo už. Kitą savaitę laukia galutinis balsavimas Seime ir prezidentės sprendimas.

Suprasti akimirksniu

  • Atostogos – 20 darbo dienų
  • Ilgiau nei metus dirbantį žmogų atleisti galima įspėjus prieš mėnesį, trumpiau dirbantį – prieš dvi savaites
  • Ilgiau nei metus dirbantis asmuo turi gauti 2 mėnesių algos dydžio išeitinę kompensaciją, trumpiau – dviejų savaičių
  • Galima žmogų atleisti ir prieš tris dienas. Tokiu atveju kompensacija turi siekti 6 mėnesių darbo užmokestį
  • Pagal terminuotą darbo sutartį dirbančiai moteriai darbdavys darbo vietą turės saugoti tik 4 mėnesius
  • MMA – tik už nekvalifikuotą darbą

Papildyta 12:20 val.: balsuota beveik vienbalsiai

Po svarstymo Seimas priėmė atnaujintą Darbo kodeksą. Už balsavo 71, prieš – tik keturi. Vieninteliai pasisakę prieš naująjį Kodeksą – Lenkų rinkimų akcija. Jie ir svarstymo metu sakė balsuosiantys prieš.

Daugiausia palaikymo Darbo kodeksas susilaukė iš „valstiečių“, už jį taip pat balsavo visi salėje buvę Liberalų sąjūdžio ir Socialdemokratų frakcijų nariai.

Kodeksą palaikė tik vienas konservatorius – Rimantas Jonas Dagys. Visi likę frakcijos nariai susilaikė.

Kad Darbo kodeksas būtų priimtas, už jį dar kartą turi balsuoti parlamentas. Galutinis balsavimas plenarinių posėdžių salėje yra numatomas kitą savaitę. Prezidentė, jeigu įstatymas bus priimtas, turės apsispręsti, ar jį pasirašyti, ar vetuoti, ką jau kartą yra padariusi.

Naujas Darbo kodeksas, jeigu bus priimtas, įsigalios nuo šių metų liepos pirmosios.

Balsavimo rezultatai pagal frakcijas
Balsavimo rezultatai pagal frakcijas

Papildyta 12:11 val.: nežino, ką svarsto, ir snūduriuoja

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seimo posėdžio akimirka
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seimo posėdžio akimirka

Praėjus dviem valandoms po Darbo kodekso svarstymo kai kurie parlamentarai jau neslepia nuovargio, nesupranta, už ką balsuojama ir kas svarstoma.

„Ar mes čia balsavome už Komiteto nuomonę ar Trišalės tarybos?“ – blaškėsi Povilas Urbšys.

Kai kurie parlamentarai daugiau nei po dviejų valandų debatų atrodo visai išsekę.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seimo posėdžio akimirka
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seimo posėdžio akimirka

Debatai vyksta iš esmės tarp tų pačių parlamentarų.

Papildyta 11:56 val.: kada reikia pietauti?

Kada darbuotojui galima pietauti? Po keturių ar penkių valandų darbo? Trišalė taryba dėl to nėra sutarusi, tačiau Seimas ėmėsi rimtai svarstyti šį pasiūlymą. Siūlyta leisti pietauti po penkių valandų nepertraukiamo darbo. Pavyzdžiui, Seimas pietauja po keturių valandų nepertraukiamo darbo.

Liberalas E.Gentvilas sako nepritariantis idėjai leisti pietauti ir anksčiau. „Argi nebandome čia kištis į darbdavio ir darbuotojo santykius?“ – stebėjosi liberalas.

„O kada į tualetą galima – irgi Kodekse bus?“ – replikavo Petras Gražulis. Galiausiai Seimas nepritarė siūlymui.

Papildyta 11:18 val.: nauji pasiūlymai atmetami

Pasibaigus svarstymams Seimas ėmėsi svarstyti naujus pasiūlymus dėl Darbo kodekso. Tačiau daugumai jų nepritariama.

Pavyzdžiui, siūloma, kad jeigu darbuotojas gauna didelį atlygį (siekiantį bent kelis vidutinius darbo užmokesčius), jam kai kurios Darbo kodekso nuostatos gali negalioti. Tačiau idėja sukritikuota, nes tai esą diskriminuotų kai kuriuos dirbančiuosius. Todėl ir šiam pasiūlymui nepritarta.

Kai kurie Seimo nariai prisipažįsta, kad jau nebeaišku, kokios naujovės yra svarstomos, už ką reikia balsuoti. Pavyzdžiui, nors posėdyje dėl Darbo kodekso konservatorius Andrius Kubilius nedalyvauja, tačiau jis savo feisbuko paskyroje kritiškai atsiliepė apie „valstiečių“ Kodekso variantą.

„Valstiečiai“, kaip ir Trišalė taryba, taip pat siūlo kodekse kol kas nereglamentuoti susitarimų dėl nekonkuravimo ir palikti tai ateičiai. Socialinių reikalų ir darbo komitetas su tuo nesutinka ir siekia plačių nekonkuravimo sutarčių – leisti darbdaviams su darbuotojais sudaryti tokias sutartis ir darbo sutarties galiojimo laikotarpiu, o ne tik jai pasibaigus (bet ne ilgiau kaip dvejiems metams), kaip leistų naujasis Darbo kodeksas.

Papildyta 11:04 val.: „valstietis“ V.Bakas: man jis irgi nepatinka

V.Bakas sako nesutinkantis, kad niekas nepakito nuo pirminių Darbo kodekso svarstymų. V.Bakui irgi nepatinka galutinis variantas. „Bet tai yra sprendimas“, – sakė jis, gyręs, pasak jo, sustiprėjusią Trišalę tarybą, kurioje labiau girdisi tiek profsąjungų, tiek darbdavių balsas.

Todėl, politiko nuomone, darbo santykiai turi būti reguliuojami kolektyvinėmis sutartimis. V.Bakas paragino parlamentarus balsuoti už Kodekso nuostatas, ir jis nesutinka, kad pataisymai tik kosmetiniai.

Jo vizija – kad profsąjungos atstovautų ne devynis procentus, o 50 proc. dirbančiųjų.

Papildyta 10:58 val.: J.Dagys: kokias čia pasakas sekate apie dialogą?

Aštriais pasisakymais dėl naujojo Kodekso pasižymintis Seimo narys Jonas Dagys pastebėjo, kad ne į visas Seimo narių siūlomas pataisas Trišalė taryba atsižvelgė ir net ne visos buvo svarstytos. „Kur čia tas trišalis dialogas? Kokias čia pasakas sekate?“ – piktinosi konservatorius, metęs akmenį ir į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

Pasak jo, trišalis dialogas nebuvo įgyvendintas iki galo – neatsižvelgta nei į vienos, nei į kitos pusės siūlymus.

Papildyta 10:53 val.: liberalas E.Gentvilas: nedarykime problemos

Liberalas Eugenijus Gentvilas stebėjosi T.Tomilino siūlymu užblokuoti Laisvosios rinkos instituto laiškus. „Nedarykime iš to problemos“, – sakė liberalas, paraginęs neatidėlioti naujojo Darbo kodekso ir balsuoti už jį.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seimo posėdžio akimirka
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seimo posėdžio akimirka

Papildyta 10:50 val.: A.Skardžius: išdrįskite tai

Socialdemokratas Artūras Skardžius pastebėjo, kad vyriausybė spaudžiama atsižvelgti tik į darbuotojų interesus. „Reikia pripažinti, kad ši reforma kai kam gali būti skausminga trumpuoju laikotarpiu, bet reikia gydyti darbo santykius“, – sakė jis, paraginęs kolegas „išdrįsti tai padaryti“ ir balsuoti už naująjį Kodeksą.

Papildyta 10:46 val.: konservatorius D.Kreivys: balsuosiu už socialdemokratų variantą

Nuo pirminio varianto Darbo kodeksas beveik nepasikeitė, tai tik kosmetinės pataisos, pareiškė konservatorius Dainius Kreivys. Jis sako, kad nereikėjo atidėti Kodekso, nes pataisų nuo pirminio varianto skiriasi tik „minimaliomis pataisomis“. Beje, pasak jo, konfliktai tarp darbdavių ir darbuotojų jau yra praeitis.

Konservatorius sakė balsuosiantis už socialdemokratų variantą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seimo posėdžio akimirka
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seimo posėdžio akimirka

Papildyta 10:41 val.: P.Urbšys: dėl kai kurių klausimų niekada nebus sutarimo

Seimo narys Povilas Urbšys akcentavo, kad Trišalė taryba gali atkurti pasitikėjimą tarp žmonių ir valdžios. „Liko nesutarta tik dėl trijų punktų. Bet yra tokių punktų, dėl kurių niekada nesutaps darbdavių ir darbuotojų interesai“, – sakė jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seimo posėdžio akimirka
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seimo posėdžio akimirka

Papildyta 10:33 val.: A.Maldeikienė: tai nesustabdys emigracijos

Darbo kodeksui besipriešinanti Aušra Maldeikienė į Seimo narius kreipėsi iš lapelio iš anksto parašyta kalba. Joje parlamentarė teigė abejojanti, ar naujasis Kodeksas gali sustabdyti emigraciją.

Ji apeliavo į krikščioniškas vertybes, citavo vyskupo laišką. „Tiems, kas žada sukurti daugiau darbo vietų, primenu, Lietuvos darbo rinkos lankstumas prilygsta JAV“, – sakė ji. Politikei pritrūko laiko perskaityti visą kalbą, todėl ji žadėjo ją publikuoti internete.

Papildyta 10:29 val.: lenkai priešinasi Kodeksui

„Pasisakome prieš bet kurį Darbo kodekso liberalizavimą. Ir prie dabar galiojančio Darbo kodekso šimtai įmonių puikiai tvarkosi“, – sakė Lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignevas Jedinskis. Jis pateikė pavyzdžių, kai įmonės veža darbuotojus iš kitur, ir dabartinių Darbo kodeksu nesiskundžia.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Zbignev Jedinskij
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Zbignev Jedinskij

„Dabar įvyko chaosas. Sako, kad dabar nėra streikų ir protestų. Viską sugebėjote padaryti tyliai, o rezultatas bus toks, kokį žadėjo premjeras. Išvarysime dirbančius iš Lietuvos“, – sakė jis.

Papildyta 10:26 val.: prie darbo tarybų bus grįžtama

Vėl į tribūną grįžęs socialdemokratas A.Sysas teigė, kad dar bus grįžtama ir prie darbo tarybų klausimo, jas siūloma paversti privalomomis, jei kolektyve daugiau nei 20 žmonių. Nors ši nuostata yra naujame Darbo kodekse, tačiau dar ketinama jį tobulinti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Algirdas Sysas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Algirdas Sysas

Jis paragino balsuoti už Darbo kodekso naujas pataisas, kurioms komitetas net nepritarė.

Papildyta 10:12 val.: „valstietis“ T.Tomilinas: kritikos jau mažiau

„Šiandien dar ne liepos pirma, bet mes jau svarstome Darbo kodekso pataisas, kurios padės darbuotojams daug efektyviau ginti savo teises“, – kreipėsi į Seimo narius Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Tomas Tomilinas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Tomas Tomilinas

Jis pastebėjo, kad kritikos dabar daug mažiau nei būta anksčiau, kai Kodekso projektas buvo pristatytas pirmą kartą.

„Niekada darbdavių interesai nesutaps su profesinių sąjungų interesais, kaip konservatorių interesai nesutars su socialdemokratų interesais. Tai normalu, bet mes radome kompromisą“, – sakė jis, pripažinęs, kad būta neaiškumu „komunikuojant Kodeksą“.

Seimo nariai be didesnio susidomėjimo klausėsi vieno pagrindinių Darbo kodekso gynėjų kalbos, parlamentarų – maždaug pusė, ir tik maža dalis jų klausė kolegos kalbos.

Svarstant svarbiausią darbo santykius reglamentuojantį dokumentą salėje bolavo daugiau kaip pusė tuščių vietų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seimo posėdžio akimirka
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Seimo posėdžio akimirka

„Užblokuokit Laisvosios rinkos instituto siunčiamus laiškus“, – siūlė politikas.

Papildyta 10:09 val.: Algirdas Sysas: liko trys esminiai ginčai

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pristatė Seimui nuostatas, dėl kurių dar nesutarta – darbuotojų atstovavimo, nekonkuravimo, streiko skelbimo bei galimo lokauto, kai darbdaviai gali skelbti streiką kaip atsaką darbuotojų streikui.

A.Sysas pasiūlė, kad šiuos klausimus Trišalė taryba gali svarstyti ir po liepos 1 dienos, kai Darbo kodeksas jau bus pradėjęs galioti.

Seimas linkęs įteisinti plačias nekonkuravimo sutartis

Seimas nusiteikęs nuo liepos 1-osios leisti darbuotojams ir darbdaviams pasirašyti susitarimus dėl nekonkuravimo. Tokias sutartis bus galima sudaryti dar galiojant darbo sutarčiai, o ne tik jai pasibaigus, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams, skelbia naujienų agentūra BNS.

Seimas, antradienį svarstydamas naujojo Darbo kodekso pataisas, atmetė „valstiečių“ siūlymą kol kas nereglamentuoti darbuotojų ir darbdavių susitarimų dėl nekonkuravimo: už pataisą balsavo 42, prieš – 20, o susilaikė 29 Seimo nariai.

Trišalė taryba dėl nekonkuravimo susitarimų neturi vieningos pozicijos, todėl „valstiečiai“ siūlė šio klausimo Seimui nesvarstyti, kol nebus gauta Trišalės tarybos išvada.

Jeigu Seimas per galutinį balsavimą pritars šių sutarčių reglamentavimui, darbdaviai jas galėtų sudaryti su darbuotojais, turinčiais specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje įmonėje ar pradėjus savarankišką veiklą ir taip padaryti darbdaviui žalos.

Komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas anksčiau BNS yra sakęs, kad nekonkuravimo sutartis darbdaviai galėtų sudaryti su brangiai kainuojančiais vadybininkais, informacinių technologijų ir kitais specialistais, pavyzdžiui, biochemikais, kurie gali išsinešti ankstesnėse darbovietėse pradėtus kurti ar sukurtus produktus, idėjas.

Naujasis kodeksas nustato, kad nekonkuravimo kompensacija siektų ne mažiau kaip 40 proc. darbuotojo algos. Dabar veikiantis Darbo kodeksas nekonkuravimo sutarčių nereglamentuoja.

Seimas – už laikino įdarbinimo įmonių veiklos reglamentavimą

Seimas linkęs pritarti Trišalės tarybos siūlymui leisti laikinojo įdarbinimo įmonėms pagal naują tvarką kurtis vėliau nei šių metų liepą, kaip siūlė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, siekęs griežtinti jų veiklą, praneša naujienų agentūra BNS.

Seimas, antradienį svarstydamas naujojo Darbo kodekso pataisas, pritarė „valstiečių“ siūlymui metams atidėti šių įmonių veiklos griežtinimą. Seimas nebalsavo – tam pritarta bendru sutarimu.

Jeigu Seimas per galutinį balsavimą pritars šių įmonių veiklos griežtinimui, kriterijus, kuriuos turės atitikti tokios įmonės, nustatys Vyriausybės.

Laikinojo įdarbinimo įmonių licencijavimo reikalavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, pernai vetavusi naująjį Darbo kodeksą.

Komitete anksčiau svarstant licencijavimo galimybę, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzevičius aiškino, kad tokios įmonės – darbdaviams „būdas pabėgti nuo mokesčių“, nes Lietuvoje yra įmonių, kurios specialiai įsteigia savo laikino įdarbinimo įmones.

Dabar yra beveik 140 tokių įmonių, jose dirba apie 3,4 tūkst. žmonių. „Sodros“ duomenimis, darbuotojai jose dirba vidutiniškai 4,5 mėnesio, jų vidutinis darbo užmokestis yra apie 550 eurų.

126 įmonėse yra po 20 darbuotojų, o Lietuvos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čaponas yra pateikęs duomenis, kad vienoje įmonėje yra 1859 darbuotojai.

Seimas darbuotojų nuomą įteisino 2011 metų pavasarį.

Siūlo skirti pajamų procentą profsąjungoms

Prieš pat svarstymus Seime Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga antradienį spaudos konferencijoje pranešė įregistravusi naujų įstatymų pakeitimų. Vienas jų – siūloma nustatyti galimybę piliečiams iki vieno procento sumokamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti pasirinktoms profesinėms sąjungoms. Iki šiol tokia tvarka galiojo politinių partijų finansavimui. Todėl tą patį siūloma pritaikyti ir profesinių sąjungų finansavimui.

Pasak Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo Tomo Tomilino, Darbo kodeksas tikrai įsigalios liepos pirmą dieną, tačiau dar reikia suteikti galimybę profesinėms sąjungoms skirti didesnę gyventojų paramą.

Premjeras: reikia patvirtinti pataisytą variantą

Premjeras Saulius Skvernelis dar prieš pataisų svarstymą sakė, kad jas priimti svarbu, nes kitaip įsigalios ankstesnio Seimo patvirtintas variantas, rašo naujienų agentūra BNS.

„Jeigu jis neįsigalios su pataisomis, įsigalios tas, kuris buvo pusę metų atidėtas. Mano manymu, jis (pataisytas – BNS) labai aiškiai subalansuoja darbuotojų ir darbdavių interesus ir leis valstybei tapti konkurencingesne, gebėti kurti patrauklias darbo vietas, kurios leistų samdyti darbuotojus, mokant ne minimalų darbo užmokestį“, – Seime žurnalistams sakė premjeras.

„Vyriausybės manymu, (pritraukti investuotojų – BNS) padėtų tas variantas, dėl kurio sutarta Trišalėj taryboj. Bet sprendimo reikia bet kokiu atveju, nes investuotojai laukia, nori žinoti, koks įstatymas galios, ir nuo to priklauso veiksmai“, – pridūrė S.Skvernelis.

Pagrindiniai Darbo kodekso pokyčiai

Kitaip skaičiuojamos atostogos: 20 darbo dienų vietoje 28 kalendorinių dienų, o sukauptas atostogas reikės išnaudoti iki 2020 metų;

Minimali mėnesinė alga galės būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą;

Darbo savaitė – 40 valandų, su viršvalandžiais – 48, maksimalus darbo laikas su papildomu darbu ir su viršvalandžiais – 60 valandų per savaitę;

Darbovietėje, kurioje dirba daugiau nei 20 žmonių, darbo tarybos bus privalomos;

Streiką skelbs profesinė sąjunga, o sutikimui reikės ketvirtadalio narių;

Darbdavys gali atleisti darbuotoją įspėjus apie tai prieš tris dienas, tačiau tokiu atveju jam turėtų būti išmokama 6 mėnesių algos išeitinė kompensacija; galima atleisi darbuotoją be svarbių priežasčių prieš tai įspėjus prieš 2 savaites ir išmokant pusės mėnesio išmoką, jei jis yra išdirbęs trumpiau nei metus. Jei ilgiau – kompensacija didėja, o įspėjimo terminas ilgėja;

Pagal terminuotą darbo sutartį bus galima įdarbinti 2 metams, o įmonėje galės būti ne daugiau kaip 20 proc. tokių sutarčių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką