Gąsdina sekimu ir bausmėmis
Šiomis dienomis socialiniuose tinkluose ėmė plisti kelių tipų įrašai apie skaitmeninį eurą – Europos centrinio banko (ECB) projektą, skirtą centrinio banko skaitmeninės valiutos (Central Bank Digital Currency, CBDC) įvedimui.
Šiuo projektu norima sukurti greitą ir saugią elektroninę mokėjimo priemonę, kuri papildytų eurą, dabar egzistuojantį grynųjų ir banko sąskaitose esančių pinigų forma.
Tik 9 proc. respondentų nurodė girdėję ir žinantys pakankamai apie skaitmeninį eurą. Net 51 proc. gyventojų prisipažino apie tai nieko negirdėję.
Kai kurie dalijasi televizijos žinių laidos reportažu, kuriame žurnalistas pasakoja apie šią naujovę, jo kalbinami ekspertai mini ir skaitmeninio euro privalumus, ir trūkumus.
„Na ką sąmokslo teorijos toliau pasitvirtina, priminkit nuo kelintų metų mes jau kalbėjom, kad ruošiasi tam? Ir jei jiems pavyks, tai bus visiška žmogaus kontrolė, nors jau senai dalinai kontroliuoja, nuo tada kaip visus žmonių pinigus priglaudė bankai.
Jie labai gražiai čiulba, pristato tai kaip kažkokį gėrį... Ar ir čia bus kaip su plandemija ir dauguma žmonių vėl lips ant grėblio (kalba čia ir tolesnėse citatose netaisyta – red. past.)“, – reportažą pakomentavo vienas „Facebook“ vartotojas.
Kiti platina netrumpą tekstą, kuriame kalbama apie „finansinės laisvės pabaigą“ ir kaip „grynieji taps kontrabanda“.
„Slava, eurosojuzui (iškraipytai rusiškai „Šlovė Europos Sąjungai“ – red. past.). Graži mūsų siekta laisvė“, – ironizuoja vienas juo pasidalijęs „Facebook“ vartotojas.
Bene pirmasis „skolintu ir į lietuvių kalbą išverstu“ tekstu vienas „Facebook“ vartotojas, ir anksčiau kritikavęs skaitmeninį eurą, pasidalijo lapkričio 10-osios popietę.
„Grynieji miršta po 847 dienų, – rašoma jame. – Europa ką tik įteisino finansinės laisvės pabaigą — ir niekas to nepastebėjo.
2027 m. sausis: kiekvienas euras virš €10 000 taps neteisėta valiuta. Kiekvienam „Bitcoin“ reikės vyriausybės leidimo. Kiekviena transakcija taps duomenų tašku Briuselio stebėjimo tinkle. Tai ne pasiūlymas. Tai – įstatymas.
340 milijonų europiečių pabus narve, pastatytame iš jų pačių banko sąskaitų.“
Pasak autoriaus ar autorės, ES kovos su pinigų plovimu paketas „traktuoja kiekvieną pilietį kaip nusikaltėlį“, nuo 2027 m. pirkti automobilį už grynuosius tariamai taps nusikaltimu. Nutekinti Europos Centrinio Banko (ECB) pasiūlymai esą rodo, kad vienam asmeniui bus leidžiama laikyti tik iki 3 tūkst. eurų.
„Kiekvienas pirkimas bus sekamas. Kiekvienas įprotis – analizuojamas. Kiekvienas nepaklusimas – potencialiai baudžiamas“, – gąsdinama tekste. – <…> Valstybė įgis viską matančias akis. Tu prarasi teisę nusipirkti duonos be leidimo. <…> 847 dienos, kol tavo grynieji taps kontrabanda.“
Pastarosiomis dienomis įvairiuose socialiniuose tinkluose dalijamasi ir identišku tekstu ar jo ištraukomis anglų kalba. Daugelis pateikia nuorodą į vieno „X“ vartotojo įrašą, paskelbtą lapkričio 10-osios rytą ir jau perskaitytą 2,7 mln. kartų.
Kas antras nieko negirdėjo
Apie skaitmeninį eurą pastarosiomis savaitėmis buvo pasakojama ir įvairiose žiniasklaidos priemonėse.
Mat spalio pabaigoje ECB valdančioji taryba nusprendė pereiti prie kito šio projekto etapo. Tai padaryta užbaigus parengiamąjį etapą, kuriuo padėti pagrindai skaitmeninio euro išleidimui.
Be to, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) tuo metu pristatė „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rezultatus. Tik 9 proc. respondentų nurodė girdėję ir žinantys pakankamai apie skaitmeninį eurą. Net 51 proc. gyventojų prisipažino apie tai nieko negirdėję. Iš nesinaudojančiųjų elektroniniais mokėjimais vos 3 proc. svarstytų juo naudotis.
Instituto vyr. ekspertas Leonardas Marcinkevičius skaitmeninį eurą įvertino kiek skeptiškai. „Apklausos rezultatai tik patvirtino, kad skaitmeninis euras kol kas atrodo kaip sprendimas neegzistuojančiai problemai“, – LLRI spaudos konferencijoje pažymėjo jis.
Veiks greta banknotų
Nors kai kurie ekspertai projektą dėl vienų ar kitų priežasčių kritikuoja, internautų reiškiami nuogąstavimai – esą skaitmeninis euras pakeis grynuosius pinigus ar leis sekti visus pirkimus ir taip kontroliuoti žmones – yra nepagrįsti.
Skaitmeninis euras yra skaitmeninė valiuta, kurią tiesiogiai išleidžia ECB, kitaip nei yra su privačiomis mokėjimo programėlėmis ar kriptovaliutomis. Tokie grynieji pinigai veikia kaip elektroniniai banknotai ir yra prieinami visiems euro zonoje.
Jie padeda sumažinti priklausomybę nuo ne Europos mokėjimo paslaugų teikėjų ir stiprina pinigų suverenitetą. Lietuvos banko valdybos nario Evaldo Ruzgio teigimu, skaitmeninis euras padidintų finansų sistemos atsparumą.
Skaitmeninis euras nepakeis grynųjų. ECB ir ES politikos formuotojai ne kartą pabrėžė, kad skaitmeninis euras skirtas papildyti fizinius banknotus ir monetas, o ne juos panaikinti.
Nors atsiskaitymų grynaisiais mažėja, ECB yra įsipareigojęs išlaikyti juos kaip būtinus visų gyventojų įtraukčiai, privatumui ir pasirinkimo laisvei užtikrinti. Bendrijos teisės aktai net reikalauja, kad prekybininkai priimtų grynuosius pinigus.
Kartu skaitmeninis euras turėtų suteikti saugią viešąją skaitmeninių mokėjimų galimybę, nes grynųjų pinigų naudojimas mažėja, tačiau banknotai ir toliau cirkuliuos.
„Piniginę“ skaitmeniniais eurais reikės papildyti iš anksto, jie bus saugomi išmaniajame įrenginyje (telefone ar specialioje kortelėje). Skaitmeniniais eurais bus galima atsiskaityti ir neprisijungus prie interneto, taip imituojant grynųjų pinigų anonimiškumą, taip pat – išvengiant trečiosios šalies, pavyzdžiui, banko, dalyvavimo.
15min verdiktas: melas. Skaitmeniniai eurai grynųjų pinigų nepakeis, tai bus tik kita mokėjimo forma. Ji užtikrins mokėjimo anonimiškumą (kaip yra mokant banknotais ir monetomis), taigi neleis sekti žmonių.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
