„Sukčiai nuolat tobulėja – prisistato įvairių institucijų atstovais. Jei žmogus neatpažįsta apgaulės, jis tampa auka“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekonomika šiandien“ kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Bankai jau dabar stebi kasdienius sandorius ir taiko prevencines priemones, tačiau galiojantys teisės aktai, anot G.Šimkaus, ne visada leidžia veikti pakankamai greitai.
Todėl LB rengia įstatymų projektų pakeitimus, kurie bus svarstomi Seimo pavasario sesijoje, ir kuriuose siūloma blokuoti akivaizdžius sukčiavimo mokėjimus, grąžinti lėšas be gavėjo sutikimo ir peržiūrėti nuostolių atlyginimo pusiausvyrą.
Jei žmogus neatpažįsta apgaulės, jis tampa auka.
Šiuo metu LB išskiria tris kovos su sukčiavimu kryptis, tai finansinio raštingumo didinimas, bendradarbiavimas su vietos ir užsienio institucijomis bei pačių finansų įstaigų atsakomybė už prevenciją.
„Žmogus taip pat turi gebėti atpažinti, kad susiduria su sukčiavimu“, – pabrėžė G.Šimkus.
Pensijų fondai – prižiūrimi
Kalbėdamas apie pensijų fondų tvarumą, G.Šimkus akcentavo, kad iš priežiūros pusės po reformos iš esmės niekas nepasikeitė.
Fondai laikosi tų pačių diversifikacijos, investavimo ir likvidumo reikalavimų, veikia tos pačios pensijų kaupimo bendrovės, prižiūrimos Lietuvos banko.
„Visos lėšos investuojamos į likvidžius aktyvus, todėl fondams nėra problemų, kai ateina laikas išmokėti gyventojams sukauptas sumas. Svarbu pabrėžti, kad jos yra saugiai investuotos ir prižiūrimos“, – teigė jis.
Pensijų fondai yra atskirti nuo juos valdančių bendrovių, tad net ir pastarosioms susidūrus su sunkumais, G.Šimkaus teigimu, tai neturėtų paveikti fondų turto vertės.
Be to, anot jo, gyvenimo ciklo fondai leidžia derinti grąžą ir likvidumą – kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė reikšmė saugumui.
Ar verta skubėti pasitraukti?
G.Šimkus pabrėžė, kad gyventojams nėra pagrindo skubėti dėl baimės ar abejonių fondų saugumu. Sprendimas esą turėtų būti susijęs su aiškiu planu, ką daryti su atgaunamomis lėšomis.
„Jeigu neturiu plano, visada geriau, kad pinigai būtų investuoti – jie uždirba grąžą, be to, egzistuoja valstybės parama, kuri proporcingai didesnė mažesnes pajamas gaunantiems asmenims“, – sakė jis.
Pasitraukimo galimybė bus atvira dvejus metus, todėl sprendimas, ar tai daryti dabar, ar vėliau, tęsė G.Šimkus, iš esmės bus įgyvendinamas tomis pačiomis sąlygomis.
Anuitetai – demotyvuojantis veiksnys
„Žinių radijo“ laidą „Ekonomika šiandien“ vedusi LLRI prezidentė Elena Leontjeva pabrėžė, kad vienas iš gyventojus demotyvuojančių veiksnių likti II pakopoje yra anuitetų išmokėjimo tvarka.
„Labai tikėčiausi, kad per šiuos dvejus metus tvarka bus pakeista, kad įmokoms, viršijančioms 3 proc., būtų didinama mokestinė motyvacija. Tai būtų svarbus signalas, ar verta likti ir palaukti pokyčių“, – teigė ji.
G.Šimkus atsakė, kad anuitetai buvo logiška pensijų sistemos dalis, užtikrinanti reguliarias išmokas visą likusį gyvenimą.
Tačiau po sistemos pertvarkos, mažėjant dalyvių skaičiui, G.Šimkaus nuomone, anuitetai gali tapti brangesni ir mažiau efektyvūs.
Anuitetai gali tapti brangesni ir mažiau efektyvūs
Poveikis ekonomikai – ribotas
Vertindamas galimą gyventojų pasitraukimo iš II pensijų pakopos poveikį ekonomikai, G.Šimkus teigė, kad pinigų įliejimas į rinką reikšmingai infliacijos nepadidins.
Šiuo metu prognozuojama, kad metinė infliacija viršys apie 3 proc.
LB duomenimis, iš viso kaupiančiųjų yra apie 1,4 mln., tačiau tik kiek daugiau nei pusė kaupia aktyviai.
Skaičiuojama, kad iš kaupimo galėtų pasitraukti apie 40 proc. žmonių – daugiausia mažesnes pajamas gaunantys, labiau socialiai pažeidžiami asmenys, kurie atgaunamas sumas greičiausiai skirs vartojimui.
„Tai gali būti ir paslaugos, ir ilgalaikio vartojimo prekės, dalis jų – importuojamos, todėl poveikis kainoms bus ribotas“, – sakė G.Šimkus, pridurdamas, kad didesnę įtaką infliacijai darys mokestiniai sprendimai, tokie kaip lengvatų panaikinimas, PVM ar akcizų didinimas.
