Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tik pavieniai darbdaviai Lietuvoje rūpinasi, kad jų darbuotojai pensijoje neskurstų

Finansinis išprusimas
123rf.com / Finansinis išprusimas
Šaltinis: 15min
4
A A

Darbuotojai Lietuvoje gąsdinami skurdu senatvėje, tačiau nei patys, nei jų darbdaviai kažko keisti neskuba ir kliaujasi „Sodra“. Prie papildomo taupymo darbuotojų pensijoms prisideda tik pavienės įmonės. Darbuotojai itin noriai naudojasi tokia motyvavimo forma, o darbdavio kaupiama pensija apsimoka dėl to, kad pervedamos lėšos neapmokestinamos jokiais mokesčiais.

Valdantieji žada antros pensijų pakopos pertvarką ir sudaryti sąlygas grįžti į „Sodrą“, o kaupimas papildomai pensijai turėtų būti labiau darbdavių ir dirbančiųjų reikalas, nei valstybės, sako valdžia.

Šiam tikslui dar 2004 m. buvo sukurta trečioji pensijų pakopa, tačiau ji išlieka veikiau išimtinai naudojamu, nei gyventojams įprastu finansiniu instrumentu: savanoriškai pensijų fonduose (PF) papildomai pensijai kaupia kas 26-as darbuotojas.

Šiuo metu III pakopos fonduose kaupia apie 52 tūkstančius gyventojų, ir jų bendras sukauptas turtas siekia apie 80 mln. eurų – po pusantro tūkstančio eurų kiekvienam. Taip pat gyventojai naudojasi ir investicinio gyvybės draudimo sutartimis lėšoms senatvei kaupti – čia sukaupta daugiau nei 400 mln. eurų lėšų, rodo 2015 m. Lietuvos banko duomenys.

Tačiau net 93 proc. gyventojų, paklausti apie ateitį, pagrindiniu pajamų šaltiniu senatvėje nurodo „Sodrą“.

Asmeninio archyvo nuotr./Artūras Bakšinskas
Asmeninio archyvo nuotr./Artūras Bakšinskas

„Šie žmonės smarkiai rizikuoja senatvę pasitikti su ištiesta ranka – papildyti vargingiausiai gyvenančių gyventojų gretas“, – teigia nuomonės tyrimą užsakiusios Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Anot jo, po 20–30 metų vieną pensininką išlaikys perpus mažiau dirbančiųjų, todėl beviltiška tikėtis iš „Sodros“ pensijai gauti daugiau nei trečdalį buvusio darbo užmokesčio.

Įmonės prisideda vangiai

Tik 6 proc. įmonių kaupia papildomai darbuotojų pensijai – perveda lėšas investicinio gyvybės draudimo sutartims, o 4 proc. įmonių vadovų nurodė, kad yra įkūrusios specialų fondą, rodo „AON Baltic“ užsakymu atlikta įmonių vadovų apklausa.

Deja, net ir tokie duomenys yra pernelyg „išpūsti“ – Lietuvoje iki šiol nėra nė vieno įmonės įsteigto profesinio pensijų fondo, tad tokie teiginiai negali būti pagrįsti. Trys iš keturių vadovų verčiau renkasi darbuotojus skatinti tiesioginėmis piniginėmis išmokomis.

Asmeninio archyvo nuotr./Lietuvos finansų rinkų instituto vadovas Marijus Kalesinskas
Asmeninio archyvo nuotr./Lietuvos finansų rinkų instituto vadovas Marijus Kalesinskas

„Mano nuomone, trečia pensijų pakopa veikia ribotomis apimtimis, tai tikrai netampa masiniu reiškiniu, dėl to reikia ieškoti galimybių šią sistemą plėsti. Teoriškai lyg ir nėra kliūčių įmonėms steigti profesinius pensijų fondus. Bet toks reiškinys vis dar neatsiranda, ir turbūt didžiausia priežastis – tradicijos nebuvimas“, – sako Lietuvos finansų rinkų instituto vadovas Marijus Kalesinskas.

Jis pasigenda ir darbuotojus ginančių profesinių sąjungų bei kitų jiems atstovaujančių institucijų iniciatyvos bei tarimosi su darbdaviais. Mat taupyti darbdavių pavedimais daug labiau apsimoka nei lėšas pervesti patiems darbuotojams – darbdavių įmokoms jokie mokesčiai netaikomi, o darbuotojų gaunamos lėšos jau yra „po mokesčių“.

Padėtų „Sodrai“

„Toks taupymas senatvei būtų naudingas ir darbuotojui, ir darbdaviui. Valstybė taip pat laimėtų ilguoju laikotarpiu – gyventojai būtų sukaupę didesnę pensiją asmeniškai, mažesnė našta tektų „Sodrai“ ateityje. Lietuvoje dar nėra tokių tradicijų, o Vakarų Europoje darbdaviams prisidėti prie pensijų kaupimo yra labai populiaru“, – sako M.Kalesinskas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žvejys Rusnėje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žvejys Rusnėje

M.Kalesinskas vertina, kad darbdavių galimybes prisidėti prie taupymo riboja ir taip aukšti socialinio draudimo mokesčiai – skirti dar kelis papildomus procentus darbuotojo senatvės pensijai kaupti gali būti didelė našta.

Norint paskatinti kaupimą profesiniuose pensijų fonduose, Vyriausybei reikėtų ieškoti būdų, kaip sumažinti socialinio draudimo mokesčių naštą ją skaidriai mokantiems ir paskatinti mokėti mokesčius tuos, kurie dabar „šešėlyje“, vertina M.Kalesinskas.

„Tam tikros mokestinės lengvatos jau yra, bet jos galbūt nėra pakankamos, kad toks reiškinys pasidarytų masinis ir didelė dalis dirbančiųjų būtų skatinami tokiomis priemonėmis. Norint skatinti papildomą taupymą pensijai, reikėtų ryžtingų žingsnių. Tačiau jau yra įmonių, kurios tą daro ir joms tas pasiteisina“, – tikina M.Kalesinskas.

Jis taip pat akcentuoja, kad papildomas taupymas neturi būti skatinamas II pensijų pakopos sąskaita – šiuo metu tai esminė pensijų kaupimo sistemos dalis ir joje dalyvauja beveik visi dirbantieji (1,2 mln.).

Darbdavių įmokos apsimoka labiau

Luko Balandžio nuotr./15min.lt/Šarūnas Ruzgys
Luko Balandžio nuotr./15min.lt/Šarūnas Ruzgys

Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys skaičiuoja, kad privatūs asmenims taikoma GPM lengvata leidžia susigrąžinti 15 proc. trečios pakopos pensijų fondų ar investicinio gyvybės draudimo įmokų. Tačiau nubrėžtos lubos – GPM grąžinamas nuo ne daugiau nei 25 proc. metinių pajamų ir nuo ne daugiau nei 2000 eurų įmokų per metus.

Tuo tarpu įmonėms pervedimai į darbuotojų pensijų sąskaitas – leidžiami atskaitymai, mažinantys jų mokesčius, be to, pačios įmokos niekaip neapmokestinamos.

„Įmonė tokiu būdu gali siūlyti papildomą motyvacinį paketą šalia mokamo atlyginimo. Kadangi tai ilgalaikio taupymo produktas, tam ir yra taikomos mokestinės lengvatos. Vėlgi, yra apribojimas, kad į darbuotojo pensijų fondo sąskaitą negalima pervesti daugiau kaip 25 proc. jo metinių pajamų“, – aiškina Š.Ruzgys.

Anot jo, toks saugiklis įtvirtintas siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo – pervedimai į pensijų fondus negali pakeisti atlyginimo.

Didžiausias III pakopos PF rinkos dalyvis „DNB investicijų valdymas“ skaičiuoja turintis daugiau nei 260 įmonių, kurios praėjusiais metais atliko bent vieną pavedimą bent vieno darbuotojo papildomai pensijai.

„Kiek tokių įmonių yra rinkoje, niekas negali žinoti. Įmonės neprivalo to kaip nors deklaruoti. Pats DNB bankas irgi turi pensijų programą darbuotojams“, – sako Š.Ruzgys. Jis pažymi, kad taupymui atidedama dalis turėtų siekti bent 10 proc. gyventojo pajamų.

Darbuotojai noriai naudojasi

„Philip Morris Baltic“ korporacijos reikalų direktorius Gintautas Dirgėla 15min patvirtino, kad bendrovė visiems darbuotojams po bandomojo laikotarpio pasiūlo teisę dalyvauti papildomo pensijų kaupimo programoje – į darbuotojo pasirinktą pensijų fondą įmonė perveda 2 proc. darbuotojo atlyginimo siekiančią sumą.

„Be šių 2 proc., darbuotojai motyvuojami prisidėti iš savo pusės iki 3 proc. nuo savo apmokestinto atlyginimo. Jei prisideda 1 proc., įmonė prideda dar 1 proc., jei prisideda 2 proc. – įmonė prideda 2 proc., ir taip pat, atitinkamai, jei prisideda 3 proc., pridedami dar 3 proc.“, – aiškina G.Dirgėla.

Anot jo, įmonėje dalyvavimas tokioje sistemoje neprivalomas – prisijungti gali visi norintys.

„Šioje motyvavimo sistemoje dalyvauja absoliuti dauguma darbuotojų, tad manau, kad tai pasiteisina. Sumos nėra didesnės, kad nesusidarytų įspūdis, kad taip bandome mokėti atlyginimo dalį. Tai neturi tapti atlyginimo pakaitalu“, – sako G.Dirgėla.

Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./ „Philip Morris Lietuva“
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./ „Philip Morris Lietuva“

Jis paaiškino, kad darbuotojas kaupiamą sumą pagal vidaus taisykles gali pasiimti vieną kartą ir dar kartą grįžti į sistemą, bet jei pasiima antrą kartą – daugiau dalyvauti nebegali.

„Būna, kad įvyksta kažkoks įvykis ar liga, kuomet prireikia pinigų, todėl leidžiame vieną kartą pasinaudoti galimybe pinigus pasiimti. Tačiau tai negali tapti manipuliavimu, skatiname taupymą, dėl to kontroliuojame, kad darbuotojai taip pat būtų atsakingi“, – sako G.Dirgėla.

„Telia“ programa veikia dvejus metus

„Telia Lietuva“ žmogiškųjų išteklių vadovas Ramūnas Bagdonas informavo, kad papildomo pensijų kaupimo programa darbuotojams siūloma jau daugiau nei dvejus metus ir ja naudojasi trečdalis iš 3000 grupės darbuotojų.

Programoje „Kaupk su „Telia“ dalyvauja ne tik „Telia Lietuva“ (buvusios „Teo“ ir „Omnitel“), bet ir „Telia Customer Service LT“ (buvusi „Lintel“).

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Telia“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Telia“

„Visiems programoje dalyvaujantiems darbuotojams per mėnesį skiriame fiksuotą 8 eurų sumą, kuri pervedama į vieną iš darbuotojo pasirinktų „SEB investicijų valdymo“ III pakopos pensijų fondų. Jei darbuotojai prie pensijų kaupimo iš savo atlyginimo prisideda 1 arba 2 proc., „Telia“ į fondą perveda darbuotojo skiriamą atlyginimo dalį siekiančią įmoką. Tačiau darbuotojas savo iniciatyva gali prisidėti ir didesne suma, tokiu atveju „Telia“ mokama dalis neviršija 2 proc. atlyginimo“, – aiškina R.Bagdonas.

Aktyvesnės užsienio įmonės

Asmeninio archyvo nuotr./INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų departamento direktorė Dalia Kolmatsui
Asmeninio archyvo nuotr./INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų departamento direktorė Dalia Kolmatsui

„INVL Asset Management“ Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų departamento direktorė Dalia Kolmatsui vertina, kad labiausiai papildomo kaupimo programomis Lietuvoje aktyviau domisi užsienio kapitalo įmonės, kurios perkelia šią praktiką iš užsienio. Taip pat yra ir smulkių įmonių, kurių vadovai finansiškai išprusę ir naudojasi tokia galimybe.

„Įmonių, kurios pradeda rūpintis darbuotojais, skaičius nuolatos auga. Konsultuodami įmones pastebime, kad vis daugiau jų kaupimą trečiojoje pakopoje įtraukia į papildomų naudų darbuotojams programas. Ypač tai pastebima tose srityse, kuriose konkurencinis pranašumas kuriamas išskirtinai dėl įmonės darbuotojų kompetencijų, o gerus darbuotojus sunku pritraukti ir išlaikyti dėl didelės konkurencijos rinkoje“, – sako D.Kolmatsui.

Ji pažymi, kad trečioje pakopoje vis dar kaupia nedaug žmonių, tačiau toks kaupimas būtinas, norint senatvėje gauti bent du trečdalius anksčiau gautų pajamų darbe.

Vida Press nuotr./Pinigai
Vida Press nuotr./Pinigai

„Skaičiai rodo, kad gyventojai dar nepakankamai rūpinasi kaupimu trečioje pakopoje, kaip galimybe gauti papildomą pensijos dalį šalia „Sodros“ mokamos pensijos ir išmokos iš antros pakopos pensijų fondų“, – sako D.Kolmatsui.

Anot jos, pensijų sistemos sėkmingam plėtojimuisi būtinas stabilumas, o papildomas pensijų kaupimas šalyje vyksta dar palyginti neseniai ir šalies gyventojai palaipsniui susipažįsta su galimybėmis kaupti papildomai ar investuoti.

„Tvaresnės yra tos darbuotojams skirtos trečios pakopos pensijų fondų įmokų programos, prie kurių prisideda ir patys darbuotojai. Pavyzdžiui, kai kuriose įmonėse darbdavio įmokos dydis priklauso nuo to, kiek pats darbuotojas moka kas mėnesį. Tokiu atveju darbdavys savo įmokų dydį susieja su paties darbuotojo mokamų įmokų dydžiu ir taip skatina darbuotojus ir pačius pagalvoti apie savo ateitį“, – tikina D.Kolmatsui.

Lietuvos banko duomenimis, šalyje veikiančių III pakopos pensijų fondų pelningumas per penkerius metus siekė po 6,7 proc. kasmet.

Pernai per tris ketvirčius įmokos į III pakopos fondus sudarė 10,9 mln. eurų, o išmokos – 3,4 mln. eurų

informacija
PHILIP MORRIS LIETUVA, UAB
Vadovas: Johanas Binkas Darbuotojų sk.: 505 2015m . Pajamos: 50 - 100 mln. Eur
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką