„Tai viena dažniausiai pasitaikančių frazių, tačiau dažnu atveju ji tiesiog niekinė ir negaliojanti“, – pabrėžia R.Joskaudienė.
Civilinis kodeksas numato, kad už nepilnamečio iki 14 metų (mažamečio) padarytą žalą atsako jo tėvai (globėjai), nebent jie įrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.
Anot Civilinio kodekso, už nuo 14 iki 18 metų amžiaus vaiko padarytą žalą pirmiausia atsako pats vaikas, bet jei jis neturi turto ar pajamų, už jį papildomai atsako tėvai – tiek, kiek neįmanoma išieškoti iš paties vaiko.
Ką reiškia tokio sakinio įrašymas į sutartį?
Teisininkė pabrėžė, kad šis sakinys „Už vaiko padarytą žalą atsako tėvai“ negali pakeisti įstatymo.
„Tai – daugiau įspėjamasis arba moralinis punktas, primenantis, kad tėvai atsako už vaiką pagal įstatymą.
Tačiau teisme toks punktas nepanaikina įstatyme numatytų ribų:
- Tėvai atsako tik jei buvo jų kaltė (pvz. neprižiūrėjo mažamečio);
- Sutartis negali išplėsti tėvų atsakomybės labiau, nei leidžia įstatymas;
- Tokia nuostata negalioja, jei ji pažeidžia vaiko ar tėvų teises pagal CK ar vartotojų teisės normas“, – aiškino R.Joskaudienė.
Pasak teisininkės, jei, pavyzdžiui, vaikas mokykloje ar būrelyje sugadina turtą:
- Mokykla ar būrelis turėtų įrodyti, kad žala padaryta būtent vaiko veiksmais;
- Atsakomybė taikoma pagal vaiko amžių ir tėvų kaltės mastą;
- Sakinys sutartyje pats savaime nesukuria automatinės prievolės atlyginti žalą be įrodymų.
R.Joskaudienė pridūrė, kad vadovaujantis teismų praktika, tėvus patraukti solidarion atsakomybėn būtų galima tik tada, jei būtų įrodyta, kad jie savo elgesiu ir gyvenimo būdu, prisideda prie smurtinio vaiko elgesio ir tokio auklėjimo.
