Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 gruodžio 18d. 06:59

Verslas džiaugiasi naujos valdžios kalėdinėmis dovanomis, bet ekonomistas perspėja dėl išlaidavimo

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sveikina naujosios Vyriausybės numatomas išlaidas kovai su COVID-19 sukelta krize – jis „geriausia kalėdine dovana“ pavadino planus keisti prastovų subsidijavimo tvarką. Valdžiai planuojant kitąmet išleisti beveik milijardą eurų pandemijos pasekmėms švelninti, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas perspėja, jog kai kur valdžios sprendimai kelia įtarimų dėl nepamatuoto išlaidavimo.

Nuo trečiadienio Lietuvoje galioja kur kas griežtesnės karantino priemonės, nei iki šiol.

Verslui skausmingiausi sprendimai susiję su didelės dalies parduotuvių uždarymu ir apribojimais paslaugų sektoriui.

Apie šių suvaržymų poveikį ekonomikai ir valdžios numatytas priemones kovai su COVID-19 krize su A.Romanovskiu ir T.Povilausku kalbėjomės savaitinėje aktualijų laidoje.

Pasekmės ekonomikai

Vyriausybė teigia, kad Lietuvos ekonomika su nuosmukiu dėl karantino priemonių susidurs šių metų pabaigoje ir per pirmus tris kitų metų mėnesius.

Tas smūgis, akivaizdu, kad yra didelis. Tai toks priartėjimas prie to, ką matėme kovo antroje pusėje – balandžio pradžioje.

SEB banko ekonomistas T.Povilauskas sako, kad prognozuodamas ekonomikos raidą bankas dar iki ribojimų sugriežtinimo numatė sunkumus minimu laikotarpiu, o griežtesnis karantinas smogs dar labiau.

„Tas smūgis, akivaizdu, kad yra didelis. Tai toks priartėjimas prie to, ką matėme kovo antroje pusėje – balandžio pradžioje“, – kalbėjo ekspertas, prisimindamas pirmąjį karantiną Lietuvoje šių metų pavasarį.

Vis dėlto jis teigė, kad pramonė dabar dirba intensyviau, eksporto rinkos taip pat yra stipresnės, tad situacija nėra tokia bloga, kaip 2020-ųjų pradžioje.

Per pirmosios COVID-19 bangos įkarštį balandžio – birželio mėnesiais Lietuvos ekonomika buvo smukusi 5 proc. Bendrojo vidaus produkto.

Anot T.Povilausko, dabar kritimo mastas priklausys nuo to, kiek tęsis naujausi griežti apribojimai.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Tadas Povilauskas
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Tadas Povilauskas

„Jei vasarį ar kovą bus ženklus apribojimų atitraukimas, tai tas nuosmukis pirmąjį kitų metų ketvirtį galėtų būti švelnesnis nei 5 proc., bet jeigu viskas užsitęs, tai gali būti didesnis nei 5 procentai“, – tvirtino ekonomistas.

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio, dabar įmonės yra geriau pasirengusios dirbti karantino sąlygomis – tobulino darbo organizavimą, ieškojo naujų būdų parduoti pagamintas prekes ar sukurtas paslaugas.

Vis dėlto jis pripažino, kad niukso ekonomikai Lietuva neišvengs, tačiau norint atsitiesti, valstybei neliks nieko kito, kaip „į nokdauną siųsti pirmiausia kovidą“.

Kalėdinės dovanos, tačiau kokia kaina?

Kovai su COVID-19 pasekmėmis naujoji Vyriausybė planuoja kitąmet skirti beveik milijardą eurų. Tokią sumą ji numatė taisydama nueinančio Ministrų kabineto pateiktą kitų metų valstybės biudžetą.

Čia tikriausiai geriausia kalėdinė dovana pirmiausia darbuotojams, nes prastovų subsidijavimas reiškia darbo vietų išsaugojimą.

Kartu su šiais asignavimais kiek keisis krizės suvaldymo būdai – valdžia žada apriboti 200 eurų darbo paieškos išmokos gavėjų ratą, siaurinti 257 eurų paramą gaunančių savarankiškai dirbančiųjų sąrašą, tačiau ketina nustatyti verslui palankesnį į prastovas leidžiamų darbuotojų algų subsidijavimo mechanizmą.

Jeigu Seimas pritars, valstybė kompensuos 100 proc. darbuotojo atlyginimo, bet ne daugiau kaip sumą, siekiančią dvi minimalias algas arba 1214 eurus iki mokesčių.

„Čia tikriausiai geriausia kalėdinė dovana pirmiausia darbuotojams, nes prastovų subsidijavimas reiškia darbo vietų išsaugojimą“, – sakė A.Romanovskis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Romanovskis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Romanovskis

Pasak jo, toks sprendimas duos naudos ir valstybei, nes šiai pigiau kainuoja mokėti tokias subsidijas, nei išlaikyti bedarbį.

Verslo atstovas taip pat sveikino sprendimą siaurinti 200 eurų darbo paieškos išmoką gaunančių asmenų ratą iki maždaug 30 tūkstančių: „Valstybė vis tiek nėra katilas be dugno, iš kurio gali semti tiek, kiek nori“.

Šiam sprendimui pritarė ir T.Povilauskas, tačiau dėl prastovų subsidijavimo tvarkos keitimo turi abejonių.

„Ta schema, kurią pasiūlė Vyriausybė, man ji tampa tokia, ar tik ne pernelyg optimistine ir pernelyg idealia visiems? Vis tiek kalbame apie skolintus pinigus“, – sakė ekonomistas.

Anot jo, šimtaprocentis algos kompensavimas iš valstybės pusės yra geras sprendimas, bet nerimo kelia dviejų MMA riba. Pasak eksperto, tai reikštų, kad vidutinį atlyginimą šalyje gaunančiam žmogui valstybė kompensuotų beveik 90 proc. darbo užmokesčio.

123RF.com nuotr./Pinigai
123RF.com nuotr./Pinigai

„Gal aš neteisus, bet šiai dienai tai yra pati dosniausia subsidijų programa pagal šitą priemonę Europoje“, – teigė T.Povilauskas.

Laidoje dalyvavę pašnekovai taip pat pakomentavo Vyriausybės kitąmet planuojamą 7 proc. valdžios sektoriaus deficitą, lėtai augsiančius atlyginimus ir sprendimą iš biudžeto išbraukti Briuselyje galutinai nepatvirtintas europines lėšas, kuriomis bus finansuojama dalis vadinamojo Ateities ekonomikos DNR plano.

Visą laidos įrašą galite pamatyti čia:

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Video

26:32
00:48
26:34

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką