11 val. papildyta „Targirės“ komentaru.
15min rugpjūtį rašė, kad kelios įmonės į „gėdos lentą“ buvo įtrauktos nepagrįstai, o sąrašas nei baigtas, nei teisingas. Tuomet minėtų įmonių sąraše nebeliko, bet VMI atrado naujų sąrašo dalyvių – tikina, kad šįsyk pagal įstatymo raidę surinko teisingai.
Trečiadienį VMI paskelbė, kad iš esmės atnaujino vadinamąją „gėdos lentą“ – minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančių mokesčių mokėtojų sąrašą. Šiuo metu čia 47 įmonės.
Pati didžiausia iš jų – gerai žinoma transporto bendrovė „Olego transportas“, dar veikianti prekės ženklu „Ollex“.
Įmonės vadovas Edvinas Radionovas pirmiausia naujieną sužinojo iš 15min – žinia jį pribloškė.
„Turbūt jūs iš mano balso suprantate, kad aš esu labai nustebęs. Kaip tai mūsų valstybėje įmanoma? Ar mūsų paslaugos nebereikalingos“, – atsiliepęs kalbėjo „Olego transporto“ direktorius E.Radionovas. Jis paprašė galimybės komentuoti vėliau, kai sužinos, kas atsitiko.
E.Radionovas nesuprato, už ką galėjo atsidurti sąraše, tik prisiminė gavęs baudą.
Valstybė nubaudė už tai, už ką pati dėkoja
„Esu, jei neklystu, tris kartus baustas administracine tvarka už komercinės arba ūkinės veiklos pažeidimus (ANK 150 str.). Pažeidimai visada analogiški – vežant keleivius iš Klaipėdos į Kauno oro uostą specialiu reisu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija konstatuoja, kad vežėjas UAB „Olego transportas“ vykdė ne specialųjį, o reguliarųjį keleivių vežimo reisą šiai veiklai neturėdamas leidimo“, – pasiaiškinęs situaciją pasakoja E.Radionovas.
Situacija kuriozinė, nes tokio reguliaraus maršruto „Klaipėda–Kauno oro uostas“ nėra numatyta, o neegzistuojančiam maršrutui ir leidimas negali būti išduotas, aiškina vadovas.
„Verslo požiūriu reguliarieji reisai yra naudingesni už specialiuosius, nes yra lengvatų kompensavimas ir kiti niuansai, todėl mieliau tuo pačiu maršrutu vežtume keleivius reguliariuoju reisu, tačiau tokio maršruto nėra“, – sako E.Radionovas.
Tačiau jei įmonė neteiktų šios paslaugos valstybės valdomam Kauno oro uostui, dalis Klaipėdos regiono gyventojų, ko gero, rinktųsi ne Kauno, o Rygos oro uostą.
„Kauno oro uosto keleivių pervežimus vykdome pagal sutartį su VĮ Lietuvos oro uostai Kauno filialu, esame net padėkų gavę, kad aptarnaujame oro uostų keleivius užtikrinant jų atvykimą į oro uostą bei išvykimą iš jo“, – pasakoja verslininkas.
Jis paaiškina, kad Kauno oro uostas yra už Kauno miesto ribų, į jį atvykimas sunkus, reguliariųjų reisų nėra.
„Todėl matydami šios veiklos reikalingumą, priėmėme siūlymą vežti oro uosto keleivius, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracija šia veiklą mato kitaip ir mano, kad Kauno oro uosto keleiviai gali vykti Klaipėdos autobusų parko reisais į Kauną, o po to kaip nors į oro uostą. Maniau, kad tai nesusipratimas ar nesveikos ambicijos ir įformintiems pažeidimams neskyriau tinkamo dėmesio. Gaila, kad nesusipratimai virsta į rimtas problemas. Manome, kad reikėtų žiūrėti į esmę, o ne vien į formalų konstatavimą“, – apgailestauja E.Radionovas.
Iki šiol „Olego transporto“ paslaugomis pasitikėjo tiek Vyriausybė, tiek kariuomenė, kitos šalies įstaigos, tiek ir komerciniai klientai. Ši bendrovė dalyvavo per 440 viešųjų pirkimų, įmonėje dirba 275 darbuotojai, įmonė kontroliuoja 365 automobilius, rodo rekvizitai.lt duomenys.
Daugiausia sutarčių, 199, „Olego transportas“ buvo pasirašiusi su Lietuvos kariuomene, tačiau ji taip pat teikė paslaugas kultūros įstaigoms, Vyriausybei, ministerijoms, prokuratūrai.
„Targirės“ ir „Šnekučio“ vadovai nesupranta, už ką
Naujieną iš 15min pirmiausia sužinojo ir UAB „Targirė“ vadovas Darius Pikūnas – jis nesupranta, už ką įmonė galėjo būti įtraukta į VMI nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą.
„Pirmą kartą girdžiu, iš jūsų. Pas mus rodikliai geri, visus mokesčius mokame, skolų niekam absoliučiai neturime, kuo jiems čia prasikaltom. Nieko nėra, jokio nelegalaus darbo, viskas legalu, mokesčiai mokami, internete galite pasižiūrėti, atlyginimo vidurkis įmonėje virš 2000 eurų. Nežinau kodėl mes čia. Mūsų metinė apyvarta 20 mln. eurų. Nežinau, kodėl taip“, – sakė UAB „Targirė“ direktorius Darius Pikūnas.
Įmonėje dirba 54 darbuotojai, o vidutinis atlyginimas – 2035 eurai prieš mokesčius.
„Dvi nuobaudos buvo, apie porą tūkstančių eurų, dėl to pakliuvome kaip nepatikima įmonė. Miškovežį vieną kartą su viršsvoriu pasvėrė, antrą kartą, va tokios ir nuobaudos. Grynai absurdas, į VMI paskambinome, VMI sako, kad iš jų pusės nėra jokių pretenzijų. Tai kažkokia administracinė nuobauda vadovui susieta su įmone. Tai kabintų vadovų sąrašus ar gėdos lentą, o ne pačią įmonę, kuri pelningai dirba ir sukuria darbo vietas ir sumoka milijonus mokesčių“, – pasiaiškinęs situaciją ketvirtadienį perskambino „Targirės“ vadovas.
Jį stebina, kad įmonė į viešą „gėdos lentą“ pateko už Lietuvos transporto saugos administracijos nustatytus pažeidimus.
„Man tai čia tik įmonės prestižo klausimas: banko kreditais nesinaudoju, viešuosiuose pirkimuose nedalyvauju“, – svarstė D.Pikūnas.
Mažosios bendrijos „Jūsų šnekutis“, valdančios barus Vilniuje, vadovas Aurimas Vaškevičius žinią taip pat sužinojo tik iš 15min.
„Šiandien kažkas buvo įkritę į „Mano VMI“, bet nepasižiūrėjau“, – sako A.Vaškevičius ir patikina nežinąs, dėl ko įmonė nusipelnė VMI dėmesio. Įmonėje dirba 22 darbuotojai.
Be šių įmonių, „gėdos lentoje“ atsidūrė 32 darbuotojus turinti baldų gamintoja „Ūko medis“, po 25 darbuotojus turinčios bendrovės IĮ „Dijaras“, valdanti kavinę Alytuje, ir UAB „Mejera“, valdanti kavinę „Roala“ Mažeikiuose, taip pat medienos gaminių, transporto paslaugų, krovos UAB „Kuerkus“. Visas įmones 15min pateikia lentelėje publikacijos apačioje.
VMI neatskleidžia, už ką
Pati VMI visuomenei neatskleidžia, už kokias nuodėmes į sąrašą įtraukė bendroves – paaiškino, kad apie tai gali susižinoti tik pačios įmonės.
VMI pranešime patikina, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas prieš įtraukiant į sąrašą buvo patikrintas bendradarbiaujant su kitomis institucijomis.
„Valstybinė mokesčių inspekcija operatyviai reagavo į paaiškėjusius atvejus, kai pagal kitų institucijų pateiktą informaciją mokesčių mokėtojai buvo nepagrįstai įtraukti į patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų neatitinkančių mokesčių mokėtojų sąrašą ir ėmėsi papildomų veiksmų, siekiant užtikrinti, jog gaunami duomenys būtų reikiamo detalumo ir teisingi“, – sako VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Tuo metu, jei vadovams kyla klausimų, dėl kokių priežasčių įmonė įtraukta į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą, VMI siūlo informaciją gauti pasiskambinus, taip pat informaciją išsiuntė ir e. laišku.
Nurodoma, kad į sąrašą 20 įmonių pateko pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimus, 14 – pagal VMI sprendimus, 10 – pagal Vyriausiojo policijos komisariato sprendimus, likusios – pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Lietuvos transporto saugos administracijos sprendimus.
Buvimo sąraše pasekmės labai liūdnos
Jau anksčiau 15min kalbinti verslininkai pasakojo, kad po įtraukimo į sąrašą užsitrenkė bankų durys, jų ėmė atsisakinėti klientai, tai pakirto verslą ir reputaciją, o jie į sąrašą buvo įtraukti nepagrįstai.
„Gėdos lenta“ turi ir tiesioginių padarinių – į ją įrašytoms įmonėms apribojama galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, jos nebegali gauti paramos, taikoma ilgesnė mokesčių perskaičiavimo senatis.
Anksčiau Finansų ministerija 15min atsiųstame komentare aiškino, kad pagrindinis minimalių mokesčių mokėtojo patikimumo kriterijų nustatymo tikslas buvo, remiantis objektyviais kriterijais, suskirstyti mokesčių mokėtojus pagal tai, kaip jie vykdo savo mokestines prievoles. O tam, kad būtų išvengta atvejų, kai už menkus pažeidimus patenkama į „gėdos“ sąrašą, nustatytos ribos.
„Mokestinių pažeidimų atveju neatitikimas patikimumo kriterijui fiksuojamas tik tada, jeigu dėl konkrečiai įvardytų pažeidimų buvo apskaičiuota daugiau kaip 15 000 eurų mokesčių, administracinių nusižengimų atveju – tik tuomet, jeigu buvo paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda arba asmuo atitinkamą nusižengimą padarė pakartotinai“, – rugpjūtį teigė Finansų ministerija.
Verslo asociacijų atstovai jau yra vertinę, kad ši „gėdos lenta“ gali būti naudojama kaip susidorojimo priemonė, be to, tai lyg antra bausmė už padarytą nusižengimą, kuri yra gerokai griežtesnė nei nedidelė bauda.
Keturi būdai patekti į „gėdos lentą“
Yra nustatyti keturi minimalūs patikimo mokesčių mokėtojo kriterijai, pagal kuriuos mokesčių mokėtojai vertinami. Kol juos visus mokesčių mokėtojas atitinka, tol jis į „gėdos lentą“ nepatenka.
Pirmasis kriterijus – ar nebuvo nuslėpta pajamų ar mokesčių. Jei įmonei ar savarankiškai besiverčiančiajam buvo skirta bauda už pajamų neįtraukimą į apskaitą ir dėl tokių pažeidimų buvo apskaičiuota daugiau kaip 15 tūkstančių eurų mokesčių – vieta sąraše garantuota.
Antras kriterijus – ar per trejus metus įmonė ar savarankiškai dirbantis asmuo baustas už nelegalų darbą pagal Užimtumo įstatymą.
Trečias kriterijus patekti į sąrašą – jei įmonė ar jos vadovas per trejus metus buvo nuteistas už sukčiavimą ar neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai.
Paskutinis kriterijus gauti gėdos įrašą – 1500 eurų bauda įmonės vadovui ar „kitam atsakingam asmeniui“, ar individualia veikla besiverčiančiam asmeniui. Ne visos baudos vertinamos, tačiau sąrašas itin platus: pvz., už nelegalų darbą, darbo užmokesčio skaičiavimo pažeidimus, neteisėtą ūkinę veiklą, alkoholio ir tabako licencijavimo tvarkos ar prekybos pažeidimus, neteisėtas loterijas, neteisėtą prekybą metalais ir pan.
O jei bauda mažesnė nei 1500 eurų, bet vėliau nustatytas pakartotinis pažeidimas pagal tą patį straipsnį – tai taip pat leidžia įtraukti į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą.
Į sąrašą įtraukiamos tik tos įmonės, kurios pažeidimus padarė nuo 2019-ųjų. Į sąrašą, priklausomai nuo nusižengimo, įmonės įtraukiamos vieneriems arba trejiems metams.
