Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pabėgėliai turi galimybių įsidarbinti Lietuvoje, tačiau jų ateitis mūsų šalyje – miglota

Pabėgėliams surengta ekskursija į Vilnių
„Jie pasirinko Lietuvą“ nuotr. / Pabėgėliams surengta ekskursija į Vilnių
Šaltinis: 15min
17
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuva iki šiol priėmė ketvirtadalį iš 1105 įsipareigotų priimti pabėgėlių iš Artimųjų Rytų. Norint veiksmingos integracijos, svarbu, kad pabėgėliai galėtų sėkmingai įsidarbinti. Į Lietuvą atvykę prieglobsčio prašytojai nori dirbti tai, ką dirbo anksčiau, tačiau sunkiai įsivaizduoja ateitį Lietuvoje. Tai rodo Lietuvos darbo biržos ir „Addelse“ tyrimo centro atliktas tyrimas.

Gali ir įgyti profesiją, ir pamatyti darbovietę

Tyrimo metu paaiškėjo, kad pabėgėliai geriausiai integruotųsi paslaugų sektoriuje, tačiau įsidarbinimo sąlygos priklauso ir nuo kiekvieno jų gyvenimo istorijos: ką veikė anksčiau, kokį išsilavinimą turi, kokias kalbas moka.

Pageidaujantys įsidarbinti turi galimybę pamatyti darbo vietas, gamybos ir kitus procesus, stebėti kitus dirbančius šį darbą, – sakė D.Liugienė.

„Dažniausiai asmenys ieško darbo pagal tai, ką yra dirbę savo šalyje. Norima dirbti statybininko, sunkvežimių vairuotojo, virėjo, kirpėjo ar batsiuvio darbus. Asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, profesiją bei darbo patirtį ieško specialistų, žemesniosios grandies vadovų darbo vietų“, – teigia Daiva Liugienė, Lietuvos darbo biržos Metodologijos ir stebėsenos skyriaus direktorė.

Anot, jos, apie penktadalis Lietuvoje gavusių prieglobstį ir registruotų darbo biržoje asmenų naudojasi papildomomis priemonėmis, kurios padėtų sparčiau surasti darbą. Viena jų yra profesinis mokymas: galima mokytis kirpėjo, siuvėjo, konditerio bei kitų profesijų, priklausomai nuo asmens pageidavimo ir situacijos. Be to, Kauno teritorinė darbo birža organizuoja susitikimus ir darbo pokalbius įmonėse, sudaro sąlygas apžiūrėti darbovietes.

„Pageidaujantys įsidarbinti turi galimybę pamatyti darbo vietas, gamybos ir kitus procesus, stebėti kitus, dirbančius šį darbą. Klientai buvo nuvykę į įmones, dirbančias mėsos, baldų, avalynės gamybos, statybos sektoriuose, taip pat aplankė skirtingų dydžių restoranus, picerijas, užkandines, grožio salonus-kirpyklas“, – sakė D.Liugienė.

Iššūkiai – lietuvių kalba ir kitokia darbo kultūra

Tačiau kalbos barjeras yra didžiausias sunkumas norinti įsidarbinti mūsų šalyje. Daugumoje darbo vietų Lietuvoje lietuvių kalba reikalinga norint atlikti pagrindinius darbus.

Pavyzdžiui, sandėliuose prekės surandamos ir atrenkamos pagal lietuviškai užrašytą informaciją, gamyklose įrankiai, medžiagos ir procesų informacija taip pat aprašyta lietuviškai. Prieglobsčio prašytojai vos atvykę mokosi lietuvių kalbos, tačiau, anot D.Liugienės, nemaža dalis pabėgėlių iš Artimųjų Rytų nemoka anglų kalbos, o tik arabų, todėl tai sunkina ir lietuvių kalbos mokymąsi.

Kita problema – įtikinti darbdavius įdarbinti pabėgėlius. Lietuva turi mažai kitų kultūrų darbuotojų pritraukimo patirties, vis dar vyrauja stereotipai, neatsižvelgiama į kandidatų kompetenciją, įgūdžius, profesinę patirtį.

„Tačiau būna atvejų, kai darbdavys, realiai susitikęs su mūsų klientu ir daugiau su juo pabendravęs, pakeičia nuomonę bei pakviečia įsidarbinti“, – sako D.Liugienė.

Be to, skiriasi ir pats darbo pokalbio procesas. Artimųjų Rytų atstovai linkę neskubėti iš karto susitarti dėl darbo sąlygų. Tai lemia, kad jie pagrindine vertybe laiko šeimą, vaikus, o ne darbą ar pareigas

Prieglobsčio prašytojai vos atvykę mokosi lietuvių kalbos, tačiau, anot D.Liugienės, nemaža dalis pabėgėlių iš Artimųjų Rytų nemoka anglų kalbos, o tik arabų, todėl tai sunkina lietuvių kalbos mokymąsi.

„Po pirmojo darbo pokalbio jie paprastai tariasi su vyresniaisiais bendruomenės nariais, laukia jų pritarimo ar sprendimo. Taip pat dalyvaudami darbo pokalbiuose nori gauti kuo daugiau išsamios informacijos apie gaunamą darbo užmokestį bei darbo sutarties sąlygas. Įprastai visas įsidarbinimo procesas trunka ne mažiau kaip savaitę, tačiau gali užtrukti ir tris“, – aiškino D.Liugienė.

Pasak jos, norint greitesnės pabėgėlių integracijos padėtų ne tik lietuvių kalbos žinios, bet ir darbas didesniuose miestuose. Ten yra daugiau darbo vietų, skirtingų darbdavių, užsienio bendrovių.

Išvyksta, nes nepakanka algos šeimai išlaikyti

2016 metais bei 2017 metų sausio ir vasario mėnesiais Kauno teritorinės darbo biržos Jonavos skyriuje darbo biržos paslaugos buvo teikiamos 91 pagal ES Tarybos sprendimą į Lietuvą perkeltiems asmenims, iš jų 78 pabėgėliai buvo užregistruoti kaip bedarbiai. 8 buvo įdarbinti, 2 pradėjo mokytis. Šiuo metu Lietuvoje dar 6 pabėgėliai ieško darbo. Kiti išvyko iš Lietuvos.

„Norinčių pradėti darbinę veiklą Lietuvoje atlyginimo lūkesčiai yra dideli, tikimasi uždirbti didesnį nei vidutinis darbo užmokestį. Uždirbant minimalias pajamas ir turint didelę šeimą Lietuvoje išgyventi būtų sunku, todėl ir ateities perspektyvos Lietuvoje suvokiamos miglotai. Juolab dažnas pasako, kad kiti artimi šeimos nariai gyvena Vokietijoje arba Švedijoje“, – komentuoja D.Liugienė.

Komentarai: 17
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką