Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 vasario 8d. 21:00 , Atnaujinta: 2021 vasario 9d. 14:18

Kaune krito dar viena tarpukario vila: kas architektui – perlas, namo savininkui – griuvėsiai, o paveldosauga neapsisprendusi

J.Kraucevičiaus vila prieš ir po griovimo darbų
L.Tuleikio ir E.Ovčarenko nuotr. montažas / J.Kraucevičiaus vila prieš ir po griovimo darbų

Dar visai neseniai Lakūnų plente Kaune stovėjusi apleista Lietuvos aviacijos pradininko generolo leitenanto Juozo Kraucevičiaus šeimos vila virto statybinio laužo krūva. „Ir vėl Kaune nužudytas šimtametis“, – taip šį veiksmą apibūdino architektas Linas Tuleikis. Pasklidus ketinimams vilą griauti, suskubta ją įtraukti į Kultūros vertybių registrą, tačiau nespėta. Pastato savininkas tikina, kad viskas atlikta teisėtai ir su institucijų žinia.

Praėjusį savaitgalį į tai, kad neliko dar vienos tarpukario vilos, savo feisbuko paskyroje jautriai sureagavo Kauno architektas Linas Tuleikis, pats prieš penkmetį turėjęs asmeninių sąsajų su šiuo statiniu.

„Senukams nėra vietos po Lietuvos saule!“, – taip savo įrašą feisbuke pavadino architektas. Pasak jo, Kaune „nužudytas“ dar vienas šimtametis pastatas, o kartu su juo palaidoti visi XX a. pradžios drožybos elementai, tašyto akmens cokolis (tarpukariu atsirasdavęs tik ypač brangiuose namuose), įspūdingas frizas ir karnizas, kokių tikrai nerasite būsimajame statinyje, dėl kurio ir buvo, pasak L.Tuleikio, „nužudyta“ ši vila.

„XXI amžiaus Europoje negirdėta, kad taip, traktoriumi, būtų „ardomi“ seni pastatai, nekalbant apie medžiagų išrūšiavimą, įprastą civilizuotose šalyse, bet tik ne Kaune. Kaunas nevertina kultūros, vertingų šimtamečių pastatų, kurie buvo pastatyti sunkiais laikais kartu su Pirmosios Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės kūryba.

Kaunas nevertina kultūros, vertingų šimtamečių pastatų, kurie buvo pastatyti sunkiais laikais kartu su Pirmosios Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės kūryba.

Kai Lietuvos aviacijos pradininkas generolas leitenantas Juozas Kraucevičius 1926 metais pagal P.Taračkovo projektą pasistatė šią vilą savo šeimai, net neįsivaizdavo, kad ji kažkam trukdys „įsisavinti“ sklypą ir dėl to bus barbariškai nugriauta. Generolas J.Kraucevičius, dalyvavęs Rusijos–Japonijos, Pirmajame Pasauliniame karuose, pergyvenęs Antrąjį Pasaulinį, sovietų gulagus ir 1964 metais atgulęs Petrašiūnų kapinėse, net ir matęs įvairiausius žiaurumus, matyt, turėjo apsiversti kape, kai vyko šios vilos egzekucija.

Nuo žemės paviršiaus nutrintas dar vienas Pirmosios Respublikos perlas, galėjęs būti prikeltas ir paverstas ne tik vertingu istorijos paminklu, bet brangiu ir vertingu fiziniu turtu. Tačiau tam reikalingas intelektas, o intelektas šiuo metu dažną tik erzina.

Žymiai paprasčiau projektuoti traktoriumi, žymiai paprasčiau nušluoti istoriją, kad lygioje statybų aikštelėje niekam net nesuvirpėtų mintis, padaryti čia kažką jautresnio ir vertingesnio. Juk šarikovams gyventi lengviau.

Architektai, niekada neprojektuokite gražiose vietose, nes jūsų pastatą netrukus gali kas nors nugriauti, kad tokioje vietoje būtų pastatyta daugiau“, – savo įraše skelbė L.Tuleikis, patikinęs, kad, tikėtina, būtent panoraminis vaizdas nulėmė griovimo darbus, tam, kad būtų „galima pelningiau tą vaizdą išnaudoti“.

Pasak jo, dar neseniai vila atrodė apleista, bet lengvai suremontuojama, vidinės vilos durys galėjo būtų restauruotos. Visi išlikę medžio gaminiai – autentiški, neblogai išsilaikę.

Lino Tuleikio nuotr./J.Kraucevičiaus vila prieš ir po griovimo darbų
Lino Tuleikio nuotr./J.Kraucevičiaus vila prieš ir po griovimo darbų

O kur dar unikalus varstomas ovalinis langelis prie pagrindinio vilos įėjimo durų.

2015 metais sustabdė statytojus

Pirmadienį 15min žurnalistei susisiekus su architektu L.Tuleikiu, šis patikino nežinąs, kada tiksliai įvykdyti griovimo darbai – apie tai, kad šioje vietoje jau stūkso statybinio laužo krūva, jis sužinojęs vasario 4 dieną. Vasario 5-ąją apsilankęs vietoje ir pats išvydęs viską savomis akimis. Architektas negalėjo pasakyti, kas įvykdė griovimo darbus, nežino ir to, kas išdygs vilos vietoje.

„Kai geras, turtingas, ypatingai pastatytas namas nugriaunamas, kyla minčių, kad nori (naujasis savininkas – aut. past.) daugiau ploto. Visi tikisi, kad kai yra šlaitas, yra valstybinė žemė, prisijungti dar ką. Neva niekas prieš nosį nieko neužstatys. Bet tai tik spėjimai“, – 15min teigė architektas.

Jis prisiminė, kad 2015 metais jo vieni klientai paprašė suprojektuoti namą šios vilos vietoje. Išreikštas tikslas – nugriauti tarpukario statinį ir pastatyti užsakovams tinkamesnį pastatą.

„Jie į mane kreipėsi su mintimi, kad turi gerą vietą. Žadėjo statyti gyvenamąjį namą. Kai pamačiau tą namą, pasakiau, kad nesąmonė tai daryti. Pavyko juos tuomet įkalbėti negriauti. Iš pradžių lyg dialogas vyko: dariau vienus variantus, kitus, trečius. Jie ėmė tuomet paskolas iš banko. Bankas jas davė lengviau, nes motyvavo, kad šis turtas toks unikalus, medžiagos vertingos. Vien akmeninis cokolis akivaizdžiai prabangus tam laikmečiui, retai pasitaikantis dalykas“, – prisiminimais pasidalijo architektas.

Iki tol vila, anot jo, tarnavo kaip komunaliniai butai.

Kai pamačiau tą namą, pasakiau, kad nesąmonė tai daryti.

„Kažkas buvo pristatyta, prilipdyta, bet realiai vila liko mažai sudarkyta, nes niekas neturėjo lėšų remontams. Medžiagos autentiškos daug likę. Nežinau, ar dabartiniai pastato savininkai išliko tie patys. Su anais klientais ryšys nutrūko 2017 metais, kai prasidėjo spaudimas padaryti „taip ir taip“. Pavyzdžiui, liepė pastumti sieną, pasakiau, kad taip negalima. Nurodinėjo, ką daryt. Norėjo stogą pakeisti, kad būtų paprastesnis. O aš aiškinau, kad pusė grožio to pastato – stogų ritmika. Atsisakiau tai daryt, jie manęs atsisakė. Kvepėjo tuo, kad jie parduos statinį“, – teigė L.Tuleikis.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Linas Tuleikis
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Linas Tuleikis

Jis pripažino, kad reiktų apkalbėti visą paveldosaugos sistemą. Nors Lietuvoje gana daug objektų yra įtraukta į Kultūros vertybių registrą, tas įtraukimas vyksta „pagal norus“.

„Sovietmečiu staiga pradėjome visa tai daryti. Gaivališkai procesas vyko, – kas ką užčiumpa, kas ką sutinka, pamato. Vertingas? Įrašo. Daug atsitiktinumo“, – tikino architektas, pripažinęs, kad dažnai įtraukiami mažiau už kitus vertingi objektai, o tie, kurie išties vertingi – dar tarsi neatrasti ir neįrašyti.

Lino Tuleikio nuotr./J.Kraucevičiaus vila prieš ir po griovimo darbų
Lino Tuleikio nuotr./J.Kraucevičiaus vila prieš ir po griovimo darbų

Savivaldybės atstovas: „Namukas turėjo šansą išlikti“

Praėjusių metų spalį kilo skandalas dėl nugriautos Perkūno alėjoje stovėjusios P.Rusecko vilos. Paveldosaugos specialistai tuomet puolė stabdyti griovimo darbų, nes, anot jų, jie buvo nelegalūs – vila patenka į savivaldybės saugoma paskelbtos kultūros paveldo vietovės, vadinamos Žaliakalnio 1-oji, teritoriją. Galiausiai savininkui liepta atstatyti vilą tokią, kokia buvo.

Paprašytas palyginti šiuos du atvejus, L.Tuleikis patikino, kad jie panašūs, tik teisinis statusas griautų statinių yra skirtingas. Lakūnų plento pastatas neturėjo tokios aiškios teisinės apsaugos kaip Perkūno alėjos vila.

Jis papasakojo, kad istoriškai toje Lakūnų plento vietoje buvo vienas sklypas, kuris buvo grąžintas vilos statytojo J.Kraucevičiaus paveldėtojams. Šie atliko sklypo padalijimą, pardavė dalį sklypo. Naujai suformuotame sklype šiuo metu jau stovi naujos statybos pastatai. O šis sklypas, ant kurio stovi pati vila, paliktas kiek mažesnis. Galiausiai J.Kraucevičiaus giminaičiai pardavė ir jį – žmonėms, kurie 2015 metais kreipėsi į L.Tuleikį.

Architekto įrašą feisbuke pakomentavo ir Saulius Rimas, Kauno miesto savivaldybės Paveldo skyriaus vedėjas, griežtai pasisakęs prieš Perkūno alėjoje stovėjusios vilos griovimą.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Saulius Rimas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Saulius Rimas

„Liūdnas pavyzdys, kad NT statytojų ‘90-ųjų bachūriškos paniatkės dar niekur nedingo, o nacionalinei paveldosaugos teisinei sistemai verkiant reikia reformos – dabartinis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas yra beviltiškai pasenęs ir tiesiog kompromituojantis ir demoralizuojantis pačius paveldo sistemoje dirbančius žmones. Nenoriu plėstis į detales, kad netyčia neatskleisčiau „receptų“ kitiems „NT vystytojams“.

Pasakysiu tik tiek, kad namukas turėjo šansą išlikti net ir be paveldosauginio statuso, nes 2017 metais suderintas projektas (arch. G.Platūkis) numatė tik jo rekonstrukciją, bet ne nugriovimą. 2020 metais pateikto naujo projekto mes nederinome ir iniciavome pastato įrašymą į Kultūros vertybių registrą“, – komentavo S.Rimas.

Sklypą pardavinėjo prieš keletą metų

Internete galima atrasti šiuo metu jau negaliojantį 2018 metų skelbimą, kuriame 20 arų sklypas Lakūnų plente pardavinėtas už 280 tūkst. eurų.

Skelbime minima, kad unikalioje ir išskirtinėje vietoje, Aleksoto seniūnijoje, Fredoje, ant Lakūnų plento šlaito, parduodamas 20 a žemės sklypas su gyvenamuoju namu, statytu 1930 metais, nuo kurio atsiveria panorama į Kauno Naujamiestį.

„Pastatas yra išskirtinis ir unikalus tarpukario architektūros kūrinys, šiai dienai. Turintis gilią istoriją. Nėra Lietuvos kultūros paveldas. Prie objekto privažiuojama asfaltuotomis gatvėmis. Sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija. Šiuo metu atidarytas naujas pravažiavimas iš Europos prospekto. Yra parengti statybos leidimai, pastato rekonstravimo techninis darbo projektas. Taip pat yra elektros, dujų ir vandentiekio projektai“, – skelbiama prieš keletą metų internete skelbtame skelbime.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Statybos Lakūnų plente
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Statybos Lakūnų plente

Nespėta apsaugoti

O ką apie įvykdytus griovimo darbus mano paveldosaugininkai? Pasak Andriaus Liako, Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus vyriausiojo specialisto, vila Lakūnų pl. 59, Kaune, nebuvo įtraukta į Kultūros vertybių registrą ir nebuvo kultūros paveldo vietovės dalimi.

„KPD Kauno skyrius, gavęs neoficialios informacijos apie ketinimus vilą griauti, nedelsiant 2020 metų lapkričio 24 dieną kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą, prašydamas pradėti vilos Lakūnų pl. 59 įrašymo į Kultūros vertybių registrą procedūrą. Kol Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba įrašė vilą į Kultūros vertybių registrą, ji buvo nugriauta.

Ši vila, nors ir gerokai sunykusi ir apleista, buvo vertinga tiek architektūriniu, tiek istoriniu požiūriu. Ją pagal inžinieriaus P.Taračkovo projektą apie 1927-uosius metus pastatė Nepriklausomybės kovų dalyvis, karo lakūnas, aviacijos generolas leitenantas Juozas Kraucevičius“, – patikino A.Liakas.

Anot jo, atgavus Nepriklausomybę, vila buvo grąžinta vilos statytojo paveldėtojams. Jie joje negyveno ir daug metų laikė apleistą. Vėliau pardavė.

„Kad ateityje tokie atvejai, kai nugriaunamas į Kultūros vertybių registrą įtraukti inicijuotas pastatas, nesikartotų, parengsime metodinius nurodymus savivaldybių vertinimo taryboms, kaip taikyti laikinas apsaugos priemones, užtikrinančias į Kultūros vertybių registrą įtraukti iniciuotų pastatų apsaugą“, – problemos sprendimą išdėstė paveldosaugininkas.

Jis patikino, kad griovimo darbams KPD pritarimas nebuvo gautas, nes teisės aktuose nėra numatytas jo privalomumas. KPD Kauno skyrius, pasak A.Liako, neturi informacijos, kas bus statoma nugriautos vilos vietoje.

A.Liakas 15min teigė, kad iš pradžių pastato savininkas buvo konstruktyvus, tikino, nenorintis tokio paties ažiotažo, koks kilo dėl Perkūno alėjoje iš dalies nugriautos vilos, tačiau įvyko tai, kas įvyko. Apie tai, kad vila, stovėjusi Lakūnų plente, nugriauta, KPD Kauno skyrių jis neva informavęs vasario 1-ąją. Pasak paveldosaugininko, tikėtina, kad vila buvo sunaikinta šių metų sausį.

Lakūnų plente, anot A.Liako, yra ne vienas į Kultūros vertybių registrą įtrauktas objektas.

KPD atstovai 15min patikino, kad Lakūnų plente griuvusios labai gražios tarpukario vilos istorija – tikrai liūdna. Objekto įrašymas į Kultūros vertybių registrą užtrunka nemažai laiko, o nuo praėjusių metų procedūra dar labiau apsunkinta dėl atsiradusio naujo Seimo priimto Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, pagal kurį pasikeitė ir Vertinimo tarybų nuostatai.

Norint įrašyti objektą į Kultūros vertybių registrą, net ir paruošus visą dokumentaciją, aprašius visas vertingąsias savybes, negalima to padaryti skubos tvarka, nes pagal įstatymą dar apie 1,5 mėnesio užtrunka visos naujai atsiradusios viešinimo procedūros: registruotais laiškais privaloma informuoti visus su objektu susijusius savininkus, gretimų sklypų savininkus, taip pat informacija turi būti paskelbiama vietinėje ir respublikinėje spaudoje.

Pastato savininkas: „Pastatas buvo avarinės būklės“

15min pavyko susisiekti su dabartiniu J.Kraucevičiaus vilos savininku. Viešai prisistatyti nepanoręs Laimis P. teigė, kad griovimas atliktas vadovaujantis teisės aktais, gavus institucijų leidimus.

„Pasakykit, kas yra nelegaliai padaryta? Tą pastatą įsigijau prieš pusmetį. Ta pati vertinimo komisija jį svarstė prieš šešerius metus, kol dar buvo tikrasis vilos savininkas – J.Kraucevičiaus anūkas. Tuomet jie nematė reikalo suteikti pastatui paveldo teisių. Praėjo šešeri metai, pastatas visiškai sugriuvo.

Šiemet atlikta vilos ekspertizė. Išvada – pastatas avarinis, dėl saugumo turi būti kuo greičiau nugriautas, kad nekeltų pavojaus. Ten viskas supuvę buvo, ten nebuvo pastato, ten buvo griuvėsiai. Vertinimo tarybai siūliau ne į „atviruką“ žiūrėti, o nuvažiuoti į vietą. Atsakė, kad negali, nes karantinas.

Visi dokumentai pristatyti Statybų inspekcijai, paveldosaugininkams. Jie viską žino. Jokio veiksmo nedariau neatsiklausęs. Net ir tą parašiau, kad bus griaunamas pastatas. Visi atsakymai, kad leidžiama, yra. Kuo jūs mane galite kaltinti? Jaučiuosi viską, ką reikia, padaręs“, – savo poziciją 15min žurnalistei vasario 8 dieną išdėstė vilos savininkas Laimis P.

15min žurnalistė susipažino su minimu ekspertizės aktu, tiksli eksperto išvada – „gyvenamasis namas yra avarinės būklės ir yra skubus jo nugriovimas siekiant išvengti nelaimės“. Taip pat Laimis P. atsiuntė 15min redakcijai pernai metų gruodį Statybų inspekcijai ir KPD siųstus paklausimus, ar gali griauti vilą, nes gauta eksperto išvada dėl avarinės būklės, ir ar tam reikalingas leidimas. Atsiuntė nugriautos vilos savininkas ir iš Statybų inspekcijos gautą atsakymą su nuoroda į galiojančius teisės aktus: leidimas nereikalingas, jei „pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys“.

Lino Tuleikio nuotr./J.Kraucevičiaus vila prieš ir po griovimo darbų
Lino Tuleikio nuotr./J.Kraucevičiaus vila prieš ir po griovimo darbų

Jis pabrėžė, pats inicijavęs galimą pastato įrašymą į Kultūros vertybių registrą. KPD atstovai Laimį P. informavę, kad tai vietinės reikšmės objektas, tad persiuntė klausimą Kauno paveldo vertinimo komisijai.

„Jei jie pradėjo įrašymo procedūrą, turėjo lygiagrečiai priimti kitą sprendimą. Jie pagal įstatymą 6 mėnesiams gali sustabdyti griovimo darbus. Jokio sprendimo niekas nepriėmė. Du kartus, ar net daugiau, jų buvo atsiklausta, ir tik tuomet daryta. Viskas, kas buvo daryta, nė vieno neteisėto veiksmo nebuvo atlikta“, – patikino Druskininkuose gyvenantis Laimis P.

Nugriautos vilos savininkas tikina nežinantis, kada tiksliai pastatas buvo nugriautas, – ne jo reikalas.

„Pardavinėjo sklypą, aš jį nusipirkau, pernai lapkritį padariau naują projektą, patalpinau infostatyboje ir man savivaldybė liepė pateikti iš KPD pažymą, kad pastatas neplanuojamas įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Paklausiau Statybų inspekcijos, ar teisėtas toks nurodymas. Nėra tokio dalyko pagal Statybos įstatymą. Projektas nederinamas tol, kol neišspręsti paveldosauginiai reikalai. Kažkada gal ir buvo jį galima išsaugoti, bet ne šiandien, kai jau supuvęs. Užimti tokią poziciją, kai jo nelieka... Nežinau.

Žinote, kuo visa tai skiriasi nuo Perkūno alėjos 11? Čia nėra jokio paveldo, jokios apsaugos zonos. Visuomet bus tokių, kurie bus už ir kurie bus prieš. Tie kurie už, jų gali būti ir daugiau, bet jie ne taip garsiai rėkia“, – apie visuomenėje kylančią diskusiją kalbėjo Laimis P.

Paklaustas, ką žada statyti nugriautos vilos vietoje, pašnekovas neatsakė: „Ne sau. Ne pardavimui. Jei bus nustatyta, kad kažkas ne taip su projektu, planai bus pakeisti.“

Kalbėdamas apie nugriautos vilos istoriją, Laimis P. patikino, kad J.Kraucevičiaus asmenybė vertinama dviprasmiškai. Viena teorija, kad jis – didvyris, dalyvavęs Nepriklausomybės kovose su lenkais. Kita – kad 20 metų jis buvo Rusijos armijos karininkas, surusėjęs.

„Gal 1920 metais jis grįžo į Lietuvą. Paveldėjo generolo laipsnį. Turėjo gal 6 lėktuvus. Esminis dalykas – po šešerių metų, įsikišus Lietuvos saugumo policijai, jis buvo „išspirtas“ iš armijos. Kur teisybė?“, – retoriškai klausė nugriautos vilos savininkas.

Jis patikino, kad architektas L.Tuleikis paviešino 2015 metais darytas vilos nuotraukas. Norint įsivaizduoti, kaip pastatas atrodė prieš nugriovimą, Laimis P. pasiūlė pažiūrėt šiais metais darytas vilos nuotraukas.

Užklausa buvo išsiųsta ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Kai bus gautas komentaras, šią publikaciją papildysime.

Papildyta vasario 9 dieną.

Savivaldybė nepritarė naujam projektui

Kitą dieną po šio straipsnio publikavimo Kauno miesto savivaldybė atsiuntė komentarą. Kaip jame teigė jau minėtas Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas, pastatas Lakūnų pl. 59, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, statytas 1930 metais, jo architektūrinė stilistika – istoristinis modernizmas su mūrinei tarpukario laikotarpio miesto vilai būdinga architektūra.

Vilos savininko Laimio P. nuotr./J.Kraucevičiaus vila prieš griovimo darbus
Vilos savininko Laimio P. nuotr./J.Kraucevičiaus vila prieš griovimo darbus

Šiame name, savivaldybės žiniomis, gyveno Lietuvos kariuomenės karo lakūnas, Vyčio kryžiaus kavalierius, Aviacijos dalies viršininkas, inžinerijos gen. ltn. J.Kraucevičius (1879–1964 m.).

Kaip dar kartą patikino S.Rimas, nugriautas pastatas nebuvo įrašytas į kultūros vertybių registrą ir nebuvo saugomoje kultūros paveldo teritorijoje, tačiau šiemet, sausio 6 dieną, vykusiame Kauno miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo ir pastato savininkas, buvo nuspręsta inicijuoti pastato Lakūnų pl. 59, Kaune, įtraukimo į Kultūros vertybių registrą procedūras. Klausimas vertinimo taryboje buvo svarstytas Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus prašymu.

„Dabartinis pastato ir žemės sklypo savininkas juos įsigijo 2020 metų liepos 16 dieną kartu su išduotu statybą (rekonstravimą) leidžiančiu dokumentu (2017-10-31 pranešimas Nr. LRS-21-171031-00246). Šiame projekte buvo numatytas istorinio pastato rekonstravimas, išlaikant esminius statinio architektūros elementus.

Tačiau pastato savininko užsakymu 2020 metais buvo parengtas naujas techninis projektas, numatęs istorinio pastato nugriovimą ir naujo šiuolaikinės architektūros pastato statybą. Šiam projektui – nepritarta“, – teigė S.Rimas.

Jis patikino, kad leidimas griauti vilą nebuvo išduotas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Statybos Lakūnų plente
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Statybos Lakūnų plente

„Vasario 5 dieną kreipėmės Į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją bei Kultūros paveldo departamento Kauno skyrių dėl galimai savavališkų statybos darbų Lakūnų pl. 59 Kaune. Kadangi dar negavome atsakymo, šiuo metu į šiuos klausimus (ar griovimo darbai atlikti teisėtai – aut. past.) atsakyti negalime.

2020 metais parengtam projektui nebuvo pritarta, jis nėra suderintas, todėl kas šiame sklype bus, nėra žinoma“, – paaiškino savivaldybės atstovas.

Jis dar kartą pabrėžė, kad 2017 metais suderintas projektas (arch. G. Platūkis) numatė pastato rekonstrukciją, bet ne nugriovimą. 2020 metais pateikto naujo projekto (rengėjas – UAB „SIMPER“) Kultūros paveldo skyrius nederino, Kauno miesto savivaldybės administracija statybos leidimo neišdavė.

Lakūnų pl. sklypas yra privatus. Jo dydis siekia apie 1876 kv. m.

„Nors teritorija buvo apleista, tačiau nusiskundimų iš kaimynų ar vietos bendruomenės seniūnija nebuvo sulaukusi. Naujieji pastato ir žemės sklypo savininkai nuo 2020 metų liepos pradėjo tvarkyti apleistą aplinką, o patį pastatą užsandarino. Turėjome vilčių, kad jis atgims naujam gyvenimui.

Nors pastatas ir nebuvo įrašytas į kultūros paveldo vertybių sąrašą, labai apgailestaujame dėl jo nugriovimo ir istorijos paveldo sunaikinimo“, – 15min vasario 9 dieną teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Aleksoto seniūnijos vyr. specialistas Vytautas Narkevičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Video

26:32
00:48
26:34

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką