Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 25d. 06:00

Kultūros paveldui priklausančių daugiabučių modernizacija: iššūkių daugiau, tačiau renovuoti verta

Renovuotas daugiabutis Nemuno g. 37, Kaune
BETA nuotr. / Renovuotas daugiabutis Nemuno g. 37, Kaune

Lietuvoje Kultūros vertybių registre fiksuojama apie 24 tūkst. saugomų nekilnojamųjų kultūros paveldų objektų. Tarp jų – ir gyvenamieji daugiabučiai namai. Kiekvienas kultūriniam paveldui priskiriamas objektas – unikalus, todėl ir jo priežiūros, remonto bei modernizavimo derinimo procesas gali skirtis. Nepaisant didesnių renovacijos reikalavimų, geresnės gyvenimo kokybės poreikis paskatina daugiabučių gyventojus imtis kultūriniam paveldui priskiriamo daugiabučio atnaujinimo.

Dažnai dėl didesnių kaštų gyventojai nesiryžta pradėti kultūros paveldo objekto daugiabučio pastato modernizacijos. Taip pat renovuojant tokius namus, galima taikyti ne visas renovacijos priemones, kadangi turi būti ne tik pasiekti energinio efektyvumo rodikliai, bet ir išsaugota istorija.

Kultūros paveldo statinys apibrėžiamas kaip vertingųjų savybių turintis pastatas, kurios yra saugotinos etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu. Šie vertingi kultūros paveldo bruožai gali būti ir daugiabučio namo viduje, todėl ir dėl viduje atliekamų modernizacijos darbų gali reikėti tartis su Kultūros paveldo departamentu.

Sprendimai pasiteisina

Vis dėlto, noras gyventi komfortiškai, taip pat valstybės teikiama parama tokių pastatų modernizacijai, paskatina gyventojus pradėti darbus. Šiandien sėkmingų tokios renovacijos pavyzdžių galima surasti ne vieną.

Kultūriniam paveldui priskirto 1920 m. statybos Klaipėdos senamiestyje, Tiltų g. 4 daugiabučio renovacija įrodė, kad net ir išsaugant istoriją galima pasiekti B energinio efektyvumo klasę. Nors šio namo laukė daugiau iššūkių renovacijos metu nei įprasto daugiabučio, gyventojų sprendimas imtis renovacijos pasiteisino su kaupu – šiandien jie džiaugiasi ne tik ženkliai mažesnėmis išlaidomis šildymui, bet ir geresne gyvenimo kokybe.

BETA nuotr./Renovuotas daugiabutis Tiltų g. 4, Klaipėdoje
BETA nuotr./Renovuotas daugiabutis Tiltų g. 4, Klaipėdoje

Kaune, Nemuno g. 37, esančio daugiabučio gyventojai taip pat džiaugiasi kultūros paveldui priskirto daugiabučio modernizacija, kuri lėmė ženklų gyvenimo kokybės šuolį. 1930 m. statytas daugiabutis šiandien glosto kiekvieno praeivio akį – renovacijos metu buvo išlaikyti autentiški raudonų plytų elementai ant sienų, o ankstesnė pastato spalvinė gama atgijo sodriais oranžiniais atspalviais.

Taip pat pasiteisinusiu sprendimu modernizuoti kultūros paveldui priskiriamą gyvenamąjį namą gali džiaugtis 1953 m. adresu Laisvės al. 81, Kaune suprojektuoto daugiabučio gyventojai.

Tiesa, šis gyvenamasis namas buvo suprojektuotas su knygyno funkcija pirmame aukšte, kurį šiandien žino kiekvienas kaunietis. Tai – Kauno centrinis knygynas, iki pat šių dienų menantis įvairius istorijos tarpsnius. Be meninės ir architektūrinės vertės, namas turi istorinę bei memorialinę vertę – apie tai byloja ant pastato esanti memorialinė lenta, skirta kompozitoriui Juozui Indrai.

„Visi šie elementai, prisidedantys prie Laisvės al. 81 gyvenamojo namo kultūrinės vertės, pastato modernizacijos metu kėlė tam tikrus iššūkius: reikėjo atsižvelgti į taikomus reikalavimus namo langams, balkonams, taip pat sienų fasadui, kurio sprendiniams didelę įtaką darė ant pastato esanti memorialinė lenta. Žinoma, skyrėme ypatingą dėmesį, kad modernizacijos metu diegiant energinio efektyvumo priemones, ši atminimo lenta nebūtų pažeista. Galime pasidžiaugti profesionaliais rangovais, kurie anksčiau dirbo su ne vienu kultūriniam paveldui priskiriamu objektu, todėl puikiai pritaikė savo patirtį ir šiam namui“, – pasakoja Kaune daugiabučius namus adminstruojančios įmonės vadovė Jolita Maženienė.

Didžiausias iššūkis – fasadas

Klaipėdoje esantį namą administruojančios įmonės vadovas Vaidas Barakauskas pasakoja, Tiltų g. 4 daugiabutis buvo pirmasis Klaipėdoje, priklausantis kultūriniam paveldui, kuriam rengtas ir sėkmingai įgyvendintas renovacijos projektas.

„Didžiausias iššūkis renovuojant šį būstą buvo fasado sienų apšiltinimas. Įprastai būsto sienos apšiltinamos iš išorės, bet čia tokios praktikos taikyti negalėjome, siekiant išlaikyti fasado unikalumą. Susitarėme su gyventojais, kad leistų apšiltini namo sienas iš vidaus. Radome sprendimą, kaip tai atlikti su minimalia intervencija. Kadangi apšiltinus sienas iš vidaus reikėjo atlikti ir vidaus apdailą, būsto apšiltinimas užtruko ilgiau nei įprastai“, – pasakoja V. Barakauskas.

Anot J. Maženienės, Kaune esančių daugiabučių gyventojams taip pat teko susidurti su šiuo iššūkiu: „Abiejų pastatų sienos, nukreiptos į centrinės gatvės pusę, negalėjo būti apšiltinamos kaip įprasta. Bendradarbiavome su gyventojais ir bendromis pastangomis apšiltinome dalį namų sienų iš vidaus, tačiau Laisvės al. 81 pastato pirmame aukšte esantis Centrinis Kauno knygynas, pasižymi senoviniais, vitražiniais langais, kurie užima beveik visą sienos plotą, o knygyno vidus taip pat pasižymi kultūros paveldo saugomais elementais, todėl pirmo pastato aukšto sienos negalėjo būti pilnai apšiltintos.“

BETA nuotr./Renovuotas daugiabutis Laisvės al. 81, Kaune
BETA nuotr./Renovuotas daugiabutis Laisvės al. 81, Kaune

Paveldosaugos reikalavimų išpildymas

Kiekvieno kultūriniam paveldui priskirto objekto renovacijos kaina gali skirtis, priklausomai nuo to, ko reikalauja paveldosauga. Kai reikalaujama išsaugoti tam tikrus architektūrinius sprendimus, renovacija gali būti šiek tiek brangesnė. Renovuojant Tiltų g. 4 adresu esantį daugiabutį reikėjo išsaugoti ant fasado matomas rozetes –apskritus ornamentas ir apvalius langus.

Kaune, Nemuno g. 37 ir Laisvės al. 81, esančių daugiabučių modernizacijos metu taip pat reikėjo atsižvelgti į paveldosaugos reikalavimus, kurie lėmė net ir spalvines gyvenamųjų namų gamas.

„Kultūros paveldui priskiriamiems objektams taikoma daugiau reikalavimų renkantis medžiagas, todėl daugelis jų buvo brangesnės. Pavyzdžiui, fasadą tinkavome geresnių savybių dekoratyviniu tinku, turėjome laikytis reikalavimų balkonų konstrukcijoms, kurios buvo itin susidėvėję, todėl skyrėme didesnes investicijas visapusiškam jų atnaujinimui. Tokia pati situacija su langais – langai turi būti mediniai, priderinti prie pastato visumos. Šiandien džiaugiamės, jog pavyko išpildyti visus paveldosaugos reikalavimus, o galutiniu rezultatu patenkinti ir namo gyventojai“, – pasakoja J. Maženienė.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis
Skanumėlis

Šiuolaikiškos studijos

Video

00:26
00:47
01:15

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką