Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 12d. 13:33

Renovacijos mitas: naujas fasadas – laikinas ir gaisro pavojų sukeliantis pasirinkimas. I dalis

Renovuoti daugiabučiai Ignalinoje
BETA nuotr. / Renovuoti daugiabučiai Ignalinoje

Nors pastato fasado apšiltinimas padeda sutaupyti labai daug šilumos energijos, gyventojai vis dar yra linkę kvestionuoti pastato izoliavimui naudojamų medžiagų savybes. Ateinančiuose dviejuose renovacijos mitų turinio projekto straipsniuose, apžvelgsime mitus, supančius tinkuojamam ir vėdinamam fasadui naudojamas medžiagas – polistireninį putplastį ir mineralinę arba akmens vatą. Pastarosios medžiagos ekspertė pasakoja, kad žmonės yra linkę nuogąstauti dėl itin retai realybę atspindinčių stereotipų, susijusių su mineraline vata.

Pastato sienų apšiltinimas yra svarbus ne tik dėl šilumos nuostolių mažinimo, bet ir dėl geresnės namo estetinės būklės, išaugusios statinio vertės, sumažėjusio išorinio triukšmo lygio, o ir didesnio komforto jaučiamo ne tik žiemą, bet ir vasarą.

Duomenys rodo, kad visoje Europoje daugiabučių ir aukštuminių gyvenamųjų namų fasadinių sienų plotas sudaro 4,45 milijardus kv. m, o per neizoliuotas ar neapšiltintas sienos prarandama iki 39 proc. šilumos energijos.

Užtikrina ilgaamžiškumą

Ekspertė Edita Meškauskienė pasakoja, kad vienas labiausiai žmonėms rūpimų klausimų – mineralinės vatos ilgaamžiškumas.

„Paplitęs teiginys, kad termoizoliacinės medžiagos turi savybę trauktis, tačiau akmens vatos pagrindinis komponentas yra bazalto uoliena, kuri šios savybės neturi. Žmonės vis dar įsivaizduoja, kad sudėjus vatą į statramsčius, ji susės, sukris, ir jau po kelių metų visus darbus reikės atlikti iš naujo – tai yra viso labo mitas“, – sako E. Meškauskienė.

Ji priduria, kad tai įrodo ir ne vienas tyrimas, atliktas pasaulio mokslo institucijų. Akmens vatos panaudojimo ilgaamžiškumo tyrimui Austrijos mokslininkai panaudojo ir vieną iš Lietuvoje įgyvendintų projektų.

„Dar 1993 m. Alytuje pasaulio banko lėšomis atlikta vieno daugiabučio renovacija. Priemonių paketas numatė ir fasado apšiltinimą akmens vata. Tyrimo metu paėmus iš jo termoizoliacijos mėginį, buvo išsiaiškinta, kad per daugiau nei 20 metų medžiagos tiek fizinės tiek ir fizikinės savybės nepakito“, – sako E. Meškauskienė.

Atspari aukštoms temperatūroms medžiaga

Nenuostabu, kad visiems daugiabučių gyventojams aktualus klausimas – pastato renovacijai naudojamų medžiagų degumas. Ekspertė pasakoja, kad vėdinamo fasado įrengimui naudojama mineralinė vata užtikrina aukščiausią įmanomą saugumą.

„Žmonėms, išgirdusiems žodį vata, dažnai susidaro įspūdis, kad tai – fiziškai ir termiškai neatspari medžiaga. Tačiau iš tiesų fasado šiltinimui naudojama akmens vata atitinka visus techninius reikalavimus ir yra nedegi. Po renovacijos, daugiabutis tampa ne tik šiltesnis, bet ir saugesnis, nes tyrimai rodo, kad įsiplieskus gaisrui, ugnis neplinta“, – sako pašnekovė.

Ji priduria, kad saugumo užtikrinimas yra esminis reikalavimas, o tai prisiminti būtina bet kokia kaina: „Pastaruoju metu dažnai pamirštame svarbų dalyką: nors energinis efektyvumas ir yra renovacijos esmė, tačiau konstrukcijų mechaninis stabilumas ir gaisrinė sauga yra gyvybiškai svarbūs elementai, kuriuos pirmiausiai ir turėtumėme vertinti.“

Anot jos, lygiai taip pat svarbu yra laikytis visų saugumo reikalavimų statybvietėje, ypač, kai yra sandėliuojamos degios medžiagos. Jų atsargos turėtų būti identifikuotos, sandėliuojamos nedideliais kiekiais, prevenciškai įrengiant statybvietėje ugnies detektorius.

Investicijos į pastatą – neišvengiamos

E. Meškauskienė sako, kad gyventojai dažnai yra linkę taupyti kokybės sąskaita, tačiau mažas kiekis papildomų investicijų leistų pajusti visapusiškai pagerėjusias gyvenimo sąlygas.

„Kai gyventojams yra sudaromi ir pristatomi du atnaujinimo priemonių paketai – bazinis ir alternatyvus – jie yra linkę rinktis pigesnį, bazinį. Tačiau nusprendus papildomai įsirengti vėdinimo sistemą, pasirinkti įdomesnius architektūrinius sprendimus ir visapusiškai įgyvendinti renovaciją, jos kaina išauga tikrai nedaug – papildomai prie renovacijos kainos prisideda 2 tūkstančiai eurų standartiniam 50 kv. m. butui per 20 metų laikotarpį. Tai yra kiek daugiau nei 8 eurai per mėnesį“, – sako pašnekovė.

Anot jos, didžioji dalis daugiabučių Lietuvoje yra seni, todėl anksčiau ar vėliau reikalaus atnaujinimo, tačiau gyventojai į renovaciją vis dar žiūri kaip į naštą, o ne kaip į ilgalaikių pastatų negalavimo simptomų gydymą.

„Su amžiumi mes turime kuo toliau, tuo daugiau investuoti į savo organizmą, o pastatai yra labai panašūs į žmones – jie turi kvėpuoti, inžinerinės vidaus sistemos privalo puikiai funkcionuoti, o jų „oda“ turi saugoti nuo sužeidimų, šalčio ar vis dažniau pasikartojančių karščio ciklų. Pastatą, kaip ir mūsų kūną, reikia nuolat prižiūrėti ir į jį pastoviai investuoti. Daugiabučių atnaujinimas leidžia po ilgo laiko pastato nepriežiūros pagaliau pagerinti jo būklę. Taip mes investuojame ne tik į pastatą, bet ir į savo sveikatą“, – teigia specialistė.

Alternatyva – polistireninis putplastis

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai, fasadų apšiltinimui gali rinktis ir kitą medžiagą – polistireninį putplastį. Daugiau apie tai skaitykite čia.


Šia straipsnių serija siekiama supažindinti visuomenę su labiausiai paplitusiais Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos mitais. Straipsnių serija paneigia daugiausiai diskusijų sukeliančius visuomenėje paplitusius stereotipus.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Gerumu dalintis gera

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

02:49
00:10
00:47

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką