Dabar populiaru
Publikuota: 2017 vasario 11d. 20:04

UNESCO pripažinimo besiekiant: 10 vertingiausių Kauno modernizmo architektūros perliukų

Soboras 15min tema
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Kauno centras, Naujamiestis

Kauno tarpukario modernioji architektūra sausio 10 d. buvo įtraukta į UNESCO, kuris laikomas vienu svarbiausių turizmo prekės ženklų, preliminarųjį paveldo sąrašą (angl. tentative list). Planuojama nominuoti teritorija apima didžiąją Kauno Naujamiesčio dalį. 15min pristato dešimt Kauno modernizmo istoriją tarptautinėje erdvėje pasakoti verčiausių laikinosios sostinės objektų.

Kauno modernizmo istorijos takais ir takeliais 15min leidosi kartu su Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėju Sauliumi Rimu, kuriam talkino Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro (AUTC) ir originalių ekskursijų organizatoriaus „Ekskurso“ savanoris Žilvinas Rinkšelis.

„Tikslių teritorijos ribų nėra. Iš viso numatomi 64 pastatai, tačiau ne visi jie yra lygiaverčiai. Ši teritorija labiau vertinga kaip visuma“, – pabrėžė S.Rimas.

„Kol kas nominuojamos teritorijos ribos yra neaiškios, tačiau ji turėtų apimti didžiąją dalį Naujamiesčio. Tiesa, pradžioje galvota teikti nominacijai ne teritoriją, bet konkrečius pavienius pastatus – jų buvo numatyti 64. Vis dėlto, atsižvelgę į užsienio ekspertų patarimus, priėmėme sprendimą, jog teritorija labiau vertinga kaip visuma“, – pabrėžė S.Rimas.

Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą. Pasak S.Rimo, modernizmas tuo metu reiškė ne tik kitokius, tinku dengtus, plokščiastogius lenktomis linijomis pastatus, bet taip pat bylojo ir apie naują filosofiją. Architektūroje netrūko šviesos, erdvumo, o tai buvo priešinga ankštiems carinės Rusijos kambarėliams ir kabinetams. Tai diktavo ir laisvų darbo sąlygų madas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Gidas ir Saulius Rimas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Gidas Žilvinas Rinkšelis ir Saulius Rimas

„Tarpukario modernizmo architektūros dekore vyrauja minimalizmas. Minimaliomis priemonėmis siekta sukurti visavertį kūrinį. Meistriškumas išreikštas be jokių akivaizdžių elementų, pagražinimų. Tam tarnavo, pvz., langų linijos.

Suprantama, tuomet nepagalvota apie tinko ir drėgmės ar plokščių stogų ir sniego gausos problemas, tačiau galiausiai, bėgant laikui, tai buvo išspręsta tam tikrais pataisymais. Modernizmas – tai namas-mašina, skirta gyventi žmonėms. Svarbiausia – erdvumas ir funkcionalumas“, – šią architektūros kryptį apibūdino S.Rimas.

Vertingiausi Kauno tarpukario modernizmą atspindintys objektai (informacija parengta remiantis autc.lt medžiaga):

1. Centrinio pašto rūmai (Laisvės a. 102; 19301932 m.)

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Centrinis Kauno paštas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Centrinis Kauno paštas

Tai vienas iš svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių, modernumo ir tautiškumo derinys.

1932 m. penkių aukštų su rūsiu centrinis paštas buvo laikomas aukščiausiu Kauno statiniu, tikru orientyru, ir vadintas „dangokrapščiu“ (architektas Feliksas Vizbaras). Statinys pasižymi ne tik modernizmo bei „tautinio stiliaus“ elementų derme, tačiau ir gana prabangiu interjeru, su liftais ir netgi dušais darbuotojams, fasade įmontuotu elektroniniu laikrodžiu.

Pašto statyba kainavo apie 1 500 000 Lt, dar 250 000 Lt išleista papuošimams ir įrenginiams. Neapsieita ir be skandalų. Vienas jų – prakalbta apie į sienas dedamas senas plytas ir norą iš to užsidirbti. Ne itin patenkinti pastato funkcionalumu buvo ir tarpukaryje jame dirbę paštininkai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno centrinis paštas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno centrinis paštas

Pašto interjeras gana gausiai dekoruotas žymiausių to meto dailininkų Šimonio ir Kalpoko darbais. Sovietiniu laikotarpiu pašto interjeras buvo šiek tiek pakeistas.

2. Buvę bendrovės „Pieno centras“ rūmai (Laisvės al. 55/ S.Daukanto g. 18; 19311934 m.)

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pieno centras
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pieno centras

Tarpukario Laisvės al. madas diktavo Holivudas – veikė net 10 privačių kino teatrų. Taip pat buvo pastatytas ir šis – vienas pirmųjų daugiafunkcių pastatų: pirmame aukšte veikė „Pieno centro“ krautuvėlė ir valgykla, į kurią šaltibarščių užsukdavo paskanauti ir Prancūzijos konsulo žmona. Taip pat per du aukštus išsidėstė geriausia Lietuvoje tituluota brolių Muralių vyrų bei moterų kirpykla, antrame aukšte glaudėsi administracinės patalpos, o trečiajame buvo įrengti gyvenamieji butai.

Norberto Tukaj nuotr./„Pienocentras“  Kaune
Norberto Tukaj nuotr./„Pieno centras“ Kaune

Tarpukario Laisvės al. madas diktavo Holivudas – veikė net 10 privačių kino teatrų.

Sovietmečiu architektų Vytauto Landsbergio-Žemkalnio bei Karolio Reisono kurtas statinys buvo pritaikytas akademinei veiklai. Dabartinės vaistinės vietoje kurį laiką veikė kavinė bei bankas.

Rūmai 1937 m. tarptautinėje parodoje „Exposition Internationale des Arts et des Techniques“ Paryžiuje buvo apdovanoti garbės diplomu ir bronzos medaliu. Savo aukštingumu, kaip ir Centriniai pašto rūmai, jie išsiskyrė iš kitų aplinkinių pastatų ir buvo puiki bulvaro užuomazga.

3. Kauno įgulos karininkų ramovė (A.Mickevičiaus g. 19; 19311937 m.)

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Karininkų ramovė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Karininkų ramovė

1 300 000 litų atsiėjęs Karininkų ramovės pastatas – tai savotiška stilistinė mozaika, kuri turėjo atlikti ne tik karininkų korporacijos, bet ir vyriausybės reprezentacijos funkciją. Šiam puošniam statiniui suprojektuoti buvo paskelbtas tarptautinis konkursas, sulaukęs net 30-ties pasiūlymų. Statybos baigtos 1937 m. Tiesa dėl pačios karininkų ramovės vietos virė didžiulės aistros – siūlyta ją statyti ant Napoleono kalno ar netgi vietoje Įgulos soboro, jį nuverčiant.

Įdomu, kad pirmojo aukšto langai apkaustyti grotomis ne saugumo sumetimais, o turint estetinių motyvų: be jų platūs langai tarp granito gabalų atrodytų per daug nenatūraliai.

Trys – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – herbai, puošiantys centrinį įėjimą, tuo metu tarsi siuntė žinią, jog rūmų šeimininkai saugo mūsų teritorijos sienas ir niekuomet „be Vilniaus nenurims“.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Karininkų ramovė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Karininkų ramovė

Pirmasis aukštas buvo viešas, jame įsikūrė didžiausias tuo metu ne tik Kauno rajone, bet ir Baltijos šalyse, „Trijų milžinų“ restoranas, pirmasis aprūpintas stipria ventiliacija, kuri ne tik tiekė šviežią orą, bet ir traukė lauk prastą.

Kituose aukštuose veikė viešbutis, Prezidento kambarys (naudota daug ąžuolo, lietuviškų liaudies meno motyvų), žiemos sodas, skaitykla, šachmatų kambarys, šaudykla, sporto salė, valgykla ir kt. Seklyčia buvo įrengta kaip savotiška viduramžių menė – Vytauto Didžiojo garbei.

Pastate naudotos moderniausios tuo metu technologijos: signalizacija, telefonai, radijo įrengimai. Didžiojoje salėje keitėsi apšvietimas: galėjo įsižiebti net ir tautinių spalvų šviesos.

4. Kauno valstybinė filharmonija (E.Ožeškienės g. 12/ L.Sapiegos g. 5; 19251929 m.)

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno filharmonija
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno filharmonija

Tai buvę Lietuvos Teisingumo ir Seimo rūmai, kurių fasade kadaise buvo įrašyta, kad teisingumas yra valstybių pagrindas. Pastatas, kuriuo buvo išreikšta tai, kaip valstybė nori save reprezentuoti. Rūmai pasižymi valstybinėms įstaigoms, arba „oficialiajam stiliui“, būdingu monumentalumu, yra priskiriami prie neoklasicizmo stiliaus su ryškiais art deco architektūros elementais. Daug lietuvių liaudies meno motyvų.

Pirmiausia rūmuose įsikūrė Teisingumo ministerija ir Vyriausiasis tribunolas, taip pat įvairios teisminės tarnybos (statybos atsiėjo 2,2 mln. litų), o 1936 m. nutarta ten pat priglausti ir Seimą (čia priimta 1938 m. valstybės Konstitucija).

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno filharmonija
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno filharmonija

Filharmonija į pastatą įsikėlė tik 1961 m. 2005 m. pradėti pastato rekonstrukcijos darbai truko trejus metus.

5. Iljinienės namas (K.Donelaičio g. 19; 19331934 m.)

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Namas K.Donelaičio gatvėje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Namas K.Donelaičio gatvėje

Prano Gudavičiaus ir Aleksandros Iljinienės dviejų aukštų, trijų butų gyvenamasis namas (architektas Arnas Funkas) – vienas iš ryškiausių tarpukario Lietuvos modernizmo pavyzdžių ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Pažymėtina laisva ir novatoriška langų kompozicija.

Namas pastatytas žaibiškai: pradėtas sausį, baigtas tų pačių metų spalį. Ant stogo buvo įrengtas žiemos sodas-oranžerija.

6. Kristaus Prisikėlimo bažnyčia (Žemaičių g. 31A; 19331940 m.)

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kaunas nuo „Respublikos“ stogo
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kaunas nuo „Respublikos“ stogo

Tai bažnyčia, rodos, regima iš visų Kauno vietų, kuriai lemta buvo tapti nepriklausomybės paminklu. 1922 m. kilo idėja tuometėje Lietuvos laikinojoje sostinėje pastatyti Paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, kuri taptų tautos atgimimo simboliu, charakterizuotų Lietuvos dvasios ypatybes, sietųsi su jos garbinga praeitimi ir kova už nepriklausomybę. Tikėtasi, jog bažnyčia Kaunui suteiks charakterį, kaip Eifelio bokštas Paryžiui.

Tikėtasi, jog bažnyčia Kaunui suteiks charakterį, kaip Eifelio bokštas Paryžiui.

Atsirado ir priešininkų, teigiančių, jog tautos simboliu negali būti vien tik katalikiškas simbolis. Galiausiai nuspręsta statyti kur kas asketiškesnį statinį, nei buvo numatyta iš pradžių. Vis dėlto ši bažnyčia projektuota kaip didžiausia Baltijos šalyse.

Pradėjus statybą manyta, kad bažnyčia kainuos apie 3–5 milijonus litų, iš kurių trečdalį finansuos valstybė, o kita dalis bus surinkta aukomis. Tikėta, kad darbą pavyks pabaigti per 3–4 metus, tačiau statybos nebuvo baigtos iki sovietinės okupacijos. Vokiečių okupacijos metais čia buvo popieriaus sandėlis. 1952 m. statinys pritaikytas Radijo gamyklai ir tik 1988 m. grąžintas tikintiesiems. Bažnyčios atstatymas baigtas tik 2004 m.

7. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (K.Donelaičio g. 8; 1937-1939 m.)

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Prekybos pramonės ir amatų rūmai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Prekybos pramonės ir amatų rūmai

Iš pradžių buvo numatyta, jog rūmai papildys Karo muziejaus kompleksą, tačiau šios idėjos atsisakyta. Konkursui buvo pateikti net 28 projektai. Projektą įgyvendinti pavesta V.Landsbergiui-Žemkalniui – prof. Vytauto Landsbergio tėvui. Šalia įėjimo stūksantis didžiulis rutulys – tai tarsi padėtas architektūrinis taškas. Architektas ilgai žiūrėjo į pastatą, kuriam, rodos, kažko trūko, kol sumąstė padėti didžiulį rutulį.

Tiek pastato išorę, tiek ir jo vidų papuošė garsiausių tuometinių Lietuvos menininkų kūriniai: Broniaus Pundziaus bareljefai, Stasio Ušinsko vitražai ir Petro Kalpoko freskos.

Šalia, dabartinėje Lydos g., planuota įrengti funikulierių.

8. Buvęs E.Šneiderio namas (Vaidilutės g. 3; 1938 m.)

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Namas Vaidilutės gatvėje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Namas Vaidilutės gatvėje

Namo, kuris priklausė Elijui Šneideriui, statyba tetruko pusę metų. Kiekviename aukšte įrengta po du butus: trijų ir keturių kambarių. Kaip įprasta, geriausi kambariai sujungti suveriamomis durimis, kiemo pusėje prie virtuvių įsprausti tarnaičių kambarėliai, tačiau nėra antrosios, ūkinės laiptinės – matyt, taupytas plotas; įrengtas liftas.

Siekiant vizualiai sumažinti namo aukštį, ketvirtasis aukštas padarytas siauresnis už apatinius. Pastatas išsiskiria elegancija – gražiomis formomis ir proporcijomis, taikliai parinktomis detalėmis (meistras – S.Kudokas). Ypatingo grakštumo teikia užapvalintais galais balkonai.

9. Notaro Kazimiero Škėmos daugiabutis namas (V.Putvinskio g. 60; 1933 m.)

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Namas V.Putvinskio gatvėje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Namas V.Putvinskio gatvėje

V.Putvinskio g. ketvirtajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje buvo laikoma viena prabangiausių gatvių mieste. Joje veikė ambasados. Joje modernizmą puikiausiai atspindėjo ir K.Škėmos daugiabutis namas.

Pastatą sudaro penki aukštai, pusrūsis ir pusaukštis pastogėje. Svarbiausias fasado akcentas – masyvus keturių aukštų erkeris, kiekviename aukšte besijungiantis su užapvalintą jo kampą atkartojančiais balkonais. Galinis fasadas neišraiškingas, svarbiausi jo elementai – laužytų formų balkonai, išsidėstę 2–5 aukštuose.

Vakarinėje pusėje namas jungiasi su Antano Gylio ligoninės pastatu, gretimame sklype iš rytų pusės stovėjęs medinis namas nugriautas sovietmečiu ir jo vietoje įrengtas skveras.

10. Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus (K.Donelaičio g. 64/ V.Putvinskio g. 55; 19291936 m.)

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vytauto Didžiojo karo muziejus
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vytauto Didžiojo karo muziejus

Vytauto Didžiojo muziejaus statyba – vienas iš reikšmingiausių tarpukario architektūrinių reiškinių, užsitęsęs bemaž visą nepriklausomybės laikotarpį. Vienybės aikštė, kaip reprezentacinis kompleksas, pradėta formuoti 1921 m., čia įkūrus muziejų bei pastačius paminklą „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Ir nors šios erdvės buvo gan kuklios, nė viena šventė, minėjimas nepraeidavo be visuomenės susibūrimo šioje aikštėje.

1923 m. kompleksą sumanyta išplėsti. Naujame pastate ketinta įkurti įvairiausius muziejus.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./M.K.Čiurlionio dailės galerija
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./M.K.Čiurlionio dailės galerija

Apie tai daugiau skaitykite: Ekskursija po trumpam atsiveriantį Vytauto Didžiojo kultūros muziejų, kuriame – milijonų verti eksponatai.

Taigi pirmasis žingsnis UNESCO pripažinimo kelyje žengtas – Kauno tarpukario modernioji architektūra įrašyta į preliminarųjį paveldo sąrašą. Dabar laukia antrasis žingsnis – nominuojamos vertybės detalios paraiškos parengimas, kuris yra ilgas ir sudėtingas procesas, galintis trukti daugiau nei dvejus metus. Jam įgyvendinti bus pasitelkti geriausi šalies specialistai, bendradarbiaujama su užsienio ekspertais ir UNESCO patariamosiomis organizacijomis. Pateikus nominaciją, toliau seks jos vertinimo procedūra, o galutinį sprendimą priims UNESCO Pasaulio paveldo komitetas.

Šiuo metu į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą yra įtrauktos 1052 kultūros ir gamtos paveldo vertybės 165 valstybėse. Lietuva didžiuojasi šiame sąraše turėdama keturias pasaulio paveldo vertybes: Vilniaus istorinį centrą, Kuršių neriją, Kernavės archeologinę vietovę ir Struvės geodezinį lanką. Preliminariajame UNESCO sąraše taip pat yra Trakų istorinis nacionalinis parkas.

Tačiau, pasak S.Rimo, 36 Kauno objektai, kaip vienis, turi gavę kitą pripažinimą – Europos paveldo ženklą, kuriuo siekiama kurti bendrą europinį identitetą. Europos paveldo ženklą gali gauti ir nematerialios europinės vertybės. Kaunas vienintelis Lietuvoje gali didžiuotis turintis šį ženklą. Jo siekė, bet negavo Vilniaus universiteto ansamblis bei partizaninis judėjimas.

UNESCO yra skirtas pasaulio paveldui ir kultūrai, o Europos paveldo ženklas – bendrai Europos tapatybei ir atminčiai svarbūs dalykai. Į UNESCO nematerialųjį sąrašą, pasak Ž.Rinkšelio, įtraukti 3 lietuviški papročiai: kryždirbystė, sutartinių giedojimo ir dainų švenčių tradicijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Turkmėnijos Stalinas savo šalį pavertė Šiaurės Korėja su pingvinais dykumoje

Aktualu

V.Šapoka priešinsis bet kokiam pinigų mokytojams didinimui

Verslas

2 tūkstančių eurų alga Vilniaus įmonėje – dar ne viskas: pirtis, robotas ir hobiai

Gyvenimas

Pasitikrinkite, ar neturite slaptos alergijos: tarp simptomų ir pilvo pūtimas, ir augantis svoris

24sek

Neskani pergalė: Šaras – apie konfliktą, neatleistinus dalykus ir neraminančias traumas

Aktualu

Apžvalgininkas R.Bogdanas: premjeras nesuvokia, kad jis nėra Venesuelos policijos generolas

Vitaminai sielai. J.Arlauskaitė-Jazzu atvirai apie skaudžiausias pamokas, moteriškumą ir meilę

Aktualu

Savo bloge apie mitingą ir valdžią prabilusiam Varėnos mokytojui E.Nasevičiui – policijos įspėjimas

Sportas

Audringas „Copa Libertadores“ finalas baigėsi „River Plate“ triumfu

Gyvenimas

Naujagimis ant Rūtos krūtinės liovėsi kvėpuoti: moteris niekada nepamirš gydytojos žodžių

Gazas

Kodėl automobilių gamintojai vengia išskirtinių durelių, primenančių lėktuvų gaubtus?

Interviu 24sek

Konflikto epicentre atsidūręs E.Ulanovas: „Tai juk „Rytas“ ir „Žalgiris“

Vardai

Jolitos Vaitkutės namuose sutvisko eglutė... iš 24 kg silkių: vėliau jų neišmetė – skyrė kilniam tikslui

24sek

Aistros Kaune: D.Suttono šou, masinis susistumdymas ir „Žalgirio“ pergalė

Vardai

Aktorė Severija Janušauskaitė Vokietijos GQ apdovanojimuose nuskynė Metų dainos laurus

Aktualu

Vilniuje vyko masinis protestas „Paskutinis skambutis“: reikalavo pagarbos ir atšaukti etatinį apmokėjimą

Vardai

Eglė Malinauskaitė antrąkart išsiskyrė su Pauliumi Aršausku: „Noriu greičiau viską pamiršti“

Aktualu

Nufilmuota: paryčiais Kauno senamiestyje sudegintas „Mercedes-Benz“

Mokslas.IT

Artėja diena, kai mėsa bus pernelyg didelė prabanga – lietuvis jau augina jos pamainą

24sek

Rezultatyvus M.Kuzminsko ir A.Gudaičio tandemas nukalė Milanui pergalę

Naujienos

Aktualu

Turkmėnijos Stalinas savo šalį pavertė Šiaurės Korėja su pingvinais dykumoje

Aktualu

V.Šapoka priešinsis bet kokiam pinigų mokytojams didinimui

Verslas

2 tūkstančių eurų alga Vilniaus įmonėje – dar ne viskas: pirtis, robotas ir hobiai

Gyvenimas

Pasitikrinkite, ar neturite slaptos alergijos: tarp simptomų ir pilvo pūtimas, ir augantis svoris

24sek

Neskani pergalė: Šaras – apie konfliktą, neatleistinus dalykus ir neraminančias traumas

Aktualu

Apžvalgininkas R.Bogdanas: premjeras nesuvokia, kad jis nėra Venesuelos policijos generolas

Vitaminai sielai. J.Arlauskaitė-Jazzu atvirai apie skaudžiausias pamokas, moteriškumą ir meilę

Aktualu

Savo bloge apie mitingą ir valdžią prabilusiam Varėnos mokytojui E.Nasevičiui – policijos įspėjimas

Sportas

Audringas „Copa Libertadores“ finalas baigėsi „River Plate“ triumfu

Gyvenimas

Naujagimis ant Rūtos krūtinės liovėsi kvėpuoti: moteris niekada nepamirš gydytojos žodžių

Gazas

Kodėl automobilių gamintojai vengia išskirtinių durelių, primenančių lėktuvų gaubtus?

Interviu 24sek

Konflikto epicentre atsidūręs E.Ulanovas: „Tai juk „Rytas“ ir „Žalgiris“

Vardai

Jolitos Vaitkutės namuose sutvisko eglutė... iš 24 kg silkių: vėliau jų neišmetė – skyrė kilniam tikslui

24sek

Aistros Kaune: D.Suttono šou, masinis susistumdymas ir „Žalgirio“ pergalė

Vardai

Aktorė Severija Janušauskaitė Vokietijos GQ apdovanojimuose nuskynė Metų dainos laurus

Aktualu

Vilniuje vyko masinis protestas „Paskutinis skambutis“: reikalavo pagarbos ir atšaukti etatinį apmokėjimą

Vardai

Eglė Malinauskaitė antrąkart išsiskyrė su Pauliumi Aršausku: „Noriu greičiau viską pamiršti“

Aktualu

Nufilmuota: paryčiais Kauno senamiestyje sudegintas „Mercedes-Benz“

Mokslas.IT

Artėja diena, kai mėsa bus pernelyg didelė prabanga – lietuvis jau augina jos pamainą

24sek

Rezultatyvus M.Kuzminsko ir A.Gudaičio tandemas nukalė Milanui pergalę

Vardai

Ypatingos

07:15
07:03

Gera keliauti kartu

Kviečiame anties

Šiemet buvau geras

Maistas

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką