Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 21d. 17:02

Vijūnėlės „dvaro“ savininkai patirtą žalą vertina 1,8 mln. eurų, nors pastato baigtumas – 36 proc.

Vijūnėlės dvaras
Viktorijos Karsokaitės / 15min nuotr. / Vijūnėlės dvaras

Teismui dukart patvirtinus, kad vadinamasis Vijūnėlės „dvaras“ Druskininkuose turi būti griaunamas, savininkai iš valstybės siekia prisiteisti 1,8 mln. eurų žalos, todėl kurorto valdžia siekia perimti turtą valstybės žinion. 15min kalbintas advokatas tikina, kad savininkai gali ir negauti tokios prašomos sumos – prasidėjus teisminiam ginčui buvo stabdomos statybos.

Vijūnėlės „dvaro“ savininkas verslininkas Žilvinas Povilonis dėl žalos atlyginimo už nugriautą pastatą yra kreipęsis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir nurodo, kad žala siekia 1,8 mln. eurų.

Žalos išieškojimas – įprasta praktika

Advokatų kontoros „Triniti“ partneris ir advokatas Vytautas Kalmatavičius 15min sakė, kad tai – įprasta praktika. Valstybės institucijoms apgynus viešąjį interesą, kuomet statybos dėl įvairių priežasčių pripažįstamos neteisėtomis, ir įpareigojus statytoją šalinti padarinius, šis kreipiasi į teismą siekdamas atgauti investuotus pinigus.

„Besivystanti teismų praktika rodo, kad neretais atvejais tokie vystytojų reikalavimai teismų yra pripažįstami pagrįstais. Tokiose bylose besikreipiančiam statytojui tenka pareiga labai aiškiai ir konkrečiai įrodyti visas valstybės ar savivaldybės administravimo subjekto civilinės atsakomybės sąlygas“, – 15min komentavo advokatas.

Viktorijos Karsokaitės / 15min nuotr./Vijūnėlės dvaras
Viktorijos Karsokaitės / 15min nuotr./Vijūnėlės dvaras

V.Kalmatavičius mano, kad, Vijūnėlės dvaro atveju, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui galutinai patvirtinus statybų neteisėtumą, yra tikėtina, kad statytojo reikalavimas atlyginti jo patirtą žalą teismų gali būti pripažintas pagrįstu.

„Vis dėlto, manytina, kad tokiu atveju konkretus priteistinos žalos dydis turėtų būti vertinamas ir skaičiuojamas atsižvelgiant ir į investicijų atlikimo laiką“, – sakė jis.

Viktorijos Karsokaitės / 15min nuotr./Vijūnėlės dvaras
Viktorijos Karsokaitės / 15min nuotr./Vijūnėlės dvaras

Taikė laikinąsias apsaugos priemones

Tiesa, jis pažymėjo, kad svarbu nustatyti, ar prasidėjus teisminiams procesams buvo išduotas privalomas nurodymas stabdyti statybas. Šiuo atveju toks nurodymas buvo. Statybos sustabdytos ties 36 proc., toks baigtumas dar iki šiol nurodomas ir Registrų centre. Nors dokumentuose statinys dar tik pradėtas statyti, realiai jis užbaigtas.

„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai nagrinėtoje valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo byloje yra išaiškinęs, kad statytojo atliktos investicijos laikotarpiu po to, kai kilo ir buvo nagrinėjamas teisminis ginčas su valdžios institucijomis, priskirtinos statytojo rizika prisiimtoms išlaidoms, taigi tokiu atveju jų kompensavimas neturėtų būti priteisiamas iš valstybės/savivaldybės biudžeto“, – teigė V.Kalmatavičius.

Viktorijos Karsokaitės / 15min nuotr./Vijūnėlės dvaras
Viktorijos Karsokaitės / 15min nuotr./Vijūnėlės dvaras

Apie tai 2015 metais „Druskoniui“ kalbėjo ir viešąjį interesą teisme gynusi Generalinės prokuratūros prokurorė Deimantė Nikitinienė.

„Tuomet, kai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagal Registrų centro duomenis statinio baigtumas buvo 36 procentai. Statytojai puikiausiai žino, jog statybos sustabdytos, ir jie tą daro (tęsia statybas) savo rizika, pilnai suvokdami, kad jeigu ateityje bus priimtas teismo sprendimas dėl statinio nugriovimo, tai jie neturės galimybės reikalauti nuostolių atlyginimo iš valstybės institucijų, kurios išdavė neteisėtus statybos leidimus, trumpai tariant, jie tą daro visiškai savo rizika, pažeisdami teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nurodymus stabdyti statybą“, – tikino ji.

Viktorijos Karsokaitės / 15min nuotr./Vijūnėlės dvaras
Viktorijos Karsokaitės / 15min nuotr./Vijūnėlės dvaras

Siekis išsaugoti pastatą bliūkšta

15min primena, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) liepos 12 dieną paskelbė galutinį ir, galima sakyti, pakartotinį verdiktą: neteisėtos statybos padariniai turi būti pašalinti nugriaunant statinį.

Tai jau antrasis LAT sprendimas dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro. LAT dar 2017 metų birželio 22-ąją paskelbė sprendimą, kad Vijūnėlės pastatas turi būti nugriautas. Teismas konstatavo, kad pastačius gyvenamosios paskirties pastatą kurorto apsaugos zonos antrojoje juostoje buvo pažeisti Lietuvos įstatymai.

Tačiau liepos pabaigoje Druskininkų taryba nusprendė kreiptis į Vyriausybę su prašymu išsaugoti nuo nugriovimo pastatą, valstybei jį perimant iš savininkų ir įkurdinant jame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą.

Viktorijos Karsokaitės / 15min nuotr./Vijūnėlės dvaras
Viktorijos Karsokaitės / 15min nuotr./Vijūnėlės dvaras

Druskininkų valdžia projekte nurodanti, kad pastatas būtų skirtas moksleiviams, menininkams bei M.K.Čiurlionio meno mokyklai.

„Jokių sprendimų nepriėmimas reikš didesnes išlaidas (žalos atlyginimo, griovimo, teisininkų ir kt.) ir neprognozuojamas rizikas (tokias kaip neigiamas EŽTT sprendimas ir su tuo susijęs proceso atnaujinimas), kurios bus finansinė našta Druskininkų ir Lietuvos gyventojams“, – rašoma kreipimesi į Vyriausybę.

Vyriausybė pavedė Aplinkos ir Teisingumo ministerijoms parengti išvadą dėl Druskininkų valdžios prašymo teismo nurodytą griauti Vijūnėlės „dvarą“ perimti visuomenės reikmėms, jame įrengiant M.K.Čiurlionio menų mokyklą. Teisingumo ministerija jau anksčiau paskelbė, kad Vijūnėlės „dvaro“ išsaugojimo galimybių nėra. Aplinkos ministerijos trečiadienį paskelbtose išvadose taip pat teigiama, kad pastatą griauti reikia.

Aplinkos ministerija, įvertinusi Druskininkų valdžios prašymą perimti visuomenės reikmėms teismo nurodytą nugriauti Vijūnėlės „dvarą“, pareiškė, kad Vijūnėlės „dvaro“ išsaugojimas sukeltų prielaidas pažeisti įstatymus ir viešąjį interesą.

Viktorijos Karsokaitės / 15min nuotr./Vijūnėlės dvaras
Viktorijos Karsokaitės / 15min nuotr./Vijūnėlės dvaras

Pareikšti įtarimai

Vijūnėlės „dvaras“ minimas ir garsiausioje pastarojo meto korupcijos byloje. Pastato savininkui Ž.Poviloniui, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir buvusiam jo patarėjui, dabar Druskininkų miesto savivaldybės tarybos nariui Aivarui Kadziauskui įtarimai yra pareikšti teisėjų korupcijos byloje. Joje nagrinėjamas ir epizodas, kad Vijūnėlės „dvaro“ byloje galėjo būti mokami kyšiai.

Pastatas Druskininkų centre, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru, kurortinėje zonoje pradėtas statyti 2013 metais. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai.

Iš pradžių šis turtas priklausė alytiškiui, vienos saugos įmonės apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams Ž. ir Z.Poviloniams.

Viktorijos Karsokaitės / 15min nuotr./Vijūnėlės dvaras
Viktorijos Karsokaitės / 15min nuotr./Vijūnėlės dvaras

Žuvies restorano savininkai prisiteisė žalą

Bene žymiausias atvejis, kai nugriauto statinio savininkai gavo kompensaciją, nutiko Juodkrantėje. Nugriovus žuvies restoraną Juodkrantėje, bendrovė „Meirona“ prisiteisė 1,150 mln. eurų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo 2013 metų liepos 19 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Statinys buvo nugriautas po to, kai Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, kad restoranas pastatytas prieštaraujant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, nusižengiant Saugomų teritorijų įstatymui. Verslininkai statiniui buvo gavę reikiamus leidimus bei pradėję statinį naudoti, todėl teismas įpareigojo valstybės ir savivaldybės institucijas atlyginti žalą.

Dabar bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“, kuriai priklausė restorano pastatas, vadovas Darijus Vilčinskas 15min teigė nuo komentarų susilaikantis, tačiau pažymėjo, kad teismų sprendimų reikėtų laikytis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką