Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Profesija „tinklaraštininkas“: kai dėmesys konvertuojamas į pajamas

Kompiuterio klaviatūra
123rf nuotr. / Kompiuterio klaviatūra
Šaltinis: ww.universitetozurnalistas.lt
0
A A

Dabar tinklaraščio rašymas gali atnešti ne vieną šimtą, o kartais netgi tūkstantį eurų pajamų per mėnesį. Dar prieš porą metų neretas susigėsdavo, prisipažinęs, kad savo profesija laiko tinklaraščio, arba „blogo“, rašymą, tačiau kreivų žvilgsnių pastaruoju metu vis mažėja. Kotryna Baranauskaitė, tinklaraščio „Kotryna Bass“ įkūrėja, teigia, kad prieš penkmetį retas galvodavo apie tinklaraščio rašymą kaip galimą verslo kryptį. Tačiau šiomis dienomis egzistuoja jau daug žmonių, gebančių iš to užsidirbti.

Pirmasis žingsnis link uždarbio: iš pomėgio į verslą

Pasak Viktorijos Povilienės, vienos iš „Geri blogai“ agentūros įkūrėjų, konsultuojančios tiek individualius asmenis, tiek kompanijas tinklaraščių rašymo klausimais, uždirbti iš tinklaraščio galima tada, kai į tai pradedama žiūrėti kaip į verslą. „Jeigu esi tik tam tikro tipo amatininkas ir tiesiog kuri turinį, pas tave gal ir ateis pavieniai užsakymai. Bet jeigu supranti, kad rašymas yra toks pat darbas, kaip kad įprastinis nuo 8 iki 17 valandos, ir nebijai konvertuoti ateinančio srauto į pinigus, tuomet tinklaraštis gali tapti nuolatiniu pajamų šaltiniu“, – aiškino V.Povilienė.

Kita vertus, žmonėms sekėsi pragyventi iš tinklaraščių ir anksčiau, tai nėra tik pastaruoju metu atsiradęs reiškinys, tik galbūt dažniau pasitaikantis. Juk pirmoji bloginimo sėkmės istorija – dabar gerai Lietuvoje žinoma Beata Nicholson. Dauguma mano, kad jai tiesiog pasisekė, tačiau, prieš išleidžiant kulinarines knygas ir pradedant dirbti televizijoje, 2008 m. ji turėjo tik receptų sklidiną tinklaraštį.

„Iš tiesų aš nesuprantu požiūrio, kad ko nors galima ar negalima pasiekti Lietuvoje. Lietuva yra Europos ir drauge pasaulio dalis. Internetu galime pasiekti net ir toliausiai gyvenantį pasaulio žmogų, tad kiekvienas iš jų gali būti mūsų skaitytojas ar potencialus klientas. Tiesa, tarp Lietuvos tinklaraštininkų pastebiu tendenciją dirbti tik už nemokamą produkciją, o tai man šiek tiek kelia šypseną. Jei žmogus puikiai atlieka ir vertina savo darbą, už tai turėtų būti gaunamas atlygis, nepriklausomai nuo to, kuriame pasaulio kampe gyveni“, – įsitikinusi Kotryna Baranauskaitė.

Tačiau Danielius Goriunovas, tinklaraščio „Debesyla“ autorius, išgirdęs, kad tokiu būdu uždirbti neįmanoma, tokio teiginio paneigti neskuba. Pasak jo, reikia išsiaiškinti, ką žmogus turi omenyje, vartodamas terminą „tinklaraštis“. Jei tik platformą, tuomet taip, pajamos iš to tikrai neatsiras. Tačiau Danielius pastebi, kad iš esmės niekas iš savo veiklos, kaip tokios, neužsidirba: nei rašytojai iš rašymo, nei vaizdo klipų kūrėjai iš filmavimo. Jie gauna pinigus už sukurtą ir parduotą produktą – knygą, reklaminį klipą ar pan. Lygiai tas pats gali būti taikoma ir tinklaraščiui – uždirbsi tada, kai turėsi ką parduoti per bloginimą.

Svarbiausia – sukurti vietą, kur padėti pinigus

„Iš pradžių tinklaraštininkai paprasčiausiai bijo paprašyti užmokesčio. Vėliau atsiranda toks pasvajojimas „norėčiau…“ Bet neretai čia ir sustojama. Atėjusi į tinklaraštį, būna, nerandu net kur padėti savo emocijas, ką jau bekalbėti apie pinigus, – pasakojo V.Povilienė. – Man patiko turinys, o kur gi „patinka“ mygtukas? Kur naujienlaiškio prenumerata? Ką man daryti su savo simpatijomis? Tai paprasti dalykai, tačiau apie juos nepagalvojama ir šitaip nekonvertuojant auditorijos dėmesio yra pralaimima.“

„Debesyla“ šypsodamasis pripažįsta, kad jo verslas iš esmės yra tingus – jis paleidžia produktą ir taip tiesiog nurodo žmonėms, kur padėti pinigus. Vaikinas įsitikinęs, kad tai lygiai taip pat svarbu, kaip pirminis produkto kūrimo procesas. „Lietuvoje matau daug gerų tinklaraščių, tačiau užėjęs nematau jokio būdo, kaip jį paremti. O, tarkime, yra vienas tinklaraštis, kuris naudojasi „Patreon“ platforma, ir galiu jam pervesti kiekvieną mėnesį po eurą. Tai nėra daug, tačiau kai susidės, žmogus galbūt galės nusipirkti kokią didesnę picą. Na, per visą stalą“, – juokavo D.Goriunovas.

„Jeigu kuri drabužių derinius – kaip gi be nuorodų į pasirinktus drabužius? Aš juk noriu juos įsigyti!“ – šypsojosi ir „Geri blogai“ vadovė. Stiliaus tinklaraštininkėms net nebūtina tiesiogiai pardavinėti produktų. Užtenka, kad straipsnis yra lankomas, į jį žmonės reaguoja, tuomet išanalizavus savo statistiką galima rašyti į internetines parduotuves su pasiūlymais dirbti kartu. Ir tai tik vienas iš būtų generuoti pajamas.

Dabar tinklaraščio rašymas gali atnešti ne vieną šimtą, o kartais netgi tūkstantį eurų pajamų per mėnesį.

Tinklaraštininke, kuo būsi užaugęs?

K.Baranauskaitė šiuo metu nemažą dalį pajamų gauna per savo blogą siūlydama tinklaraščių dizaino ir pačių tinklaraščių kūrimo paslaugas. Taip pat ji užsiima konsultacine veikla, dirba su įvairiomis įmonėmis reklamuojant jų produkciją. D.Goriunovas veda mokymus ir sėkmingai parduoda paties rašytą elektroninę knygą, kuri netrukus virs ir popierine versija.

Norint užsidirbti rašant tinklaraštį, turi tapti arba kūrėju, arba transliuotoju. Kūrėjas, žinoma, kuria tam tikrą savo produktą, o transliuotojas, galima sakyti, yra vieno žmogaus vadovaujama reklamos agentūra – jis pardavinėja pas save reklamą. „Jei esi transliuotojas, tuomet gali parengti tam tikrus paketus, pavyzdžiui, įrašas tinklaraštyje ir dalijimasis informacija, nuotraukomis socialinėse medijose arba dviejų mėnesių kampanija, į kurią, tarkime, įeina keli tinklaraščio įrašai, tam tikras skaičius nuotraukų „Instagram“ socialiniame tinkle ir t.t.“, – aiškino V.Povilienė.

Pasak jos, jei renkiesi būti transliuotoju, turi puikiai išmanyti savo tinklaraščio statistiką ir turėti ne šiaip tam tikrą skaičių sekėjų, bet ir ryšį su jais. Gerai yra išmanyti „Google AdWords“, SEO subtilybes. Turi mokėti įžiebti diskusiją ir pakviesti žmogų į ją. V.Povilienės kolegė Ugnė Ugenskaitė, rašanti tinklaraštį „Datflamie“, priduria, kad reikia parodyti, jog žinai, ką darai, valdai savo auditoriją, moki padaryti produktą populiarų tarp savo sekėjų. Kompanijoms vis mažiau įdomios iš dangaus nukritusios žvaigždutės, kurios pernakt sukaupia 20 tūkst. sekėjų.

Kaip teigia U.Ugenskaitė, kalbant apie kūrėjus, reikia tiesiog pagalvoti, ką darai geriausiai: „Pavyzdžiui, aš esu iliustratorė ir ilgai talpindavau savo dizainus bloge. Iš to gimė trejus metus gyvavęs atvirukų verslas. Tuos atvirukus nupirko absoliučiai visi mano skaitytojai. Kadangi dizainai jau buvo bloge, aš žinojau, kad auditorijai patiks, todėl paprasčiausiai daviau progą jiems juos nusipirkti. Viskas veikdavo ir atvirkštiniu principu – per verslą ateidavo skaitytojai.“

Standartiniai įkainiai – nuo 50 iki 200 eurų.

„Tinklaraštininkas“ yra laisva profesija, todėl čia fiksuoto atlyginimo tikėtis neverta – kuo apsukresnis būsi, tuo daugiau turėsi. Dėl to paprastai tinklaraštininkai patys įkainoja savo paslaugas, o kiek jų pavyksta suteikti – priklauso nuo kiekvieno individualiai.

Tinklaraštininkų, kuriuos galima priskirti „kūrėjų“ kategorijai, pajamos priklauso nuo to, kiek savo produktų jiems pavyksta parduoti. „Debesyla“ neslepia, kad per mėnesį pavyksta užsidirbti nuo 500 iki 900 eurų. Norint pasikonsultuoti su „Kotryna Bass“ tinklaraščio kūrėja, teks pakloti nuo 30 iki 100 dolerių, o perkant tinklaraščio dizainą – tarp 39 ir 49 dolerių.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kompiuteris
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kompiuteris

Pasak Viktorijos Povilienės, tinklaraščio sfera Lietuvoje vis dar vystosi, todėl nusistovėjusių „transliuotojų“ įkainių už įrašą, nuotraukas socialinėse medijose ir pan. nėra. Įkainiai priklauso nuo gerbėjų skaičiaus, ryšio su jais, gebėjimo užmegzti kontaktą su kompanijomis ir kitų faktorių. Paprastai tinklaraštininkai savo darbą įkainoja tarp 50 ir 200 eurų, tačiau kai kurie prašo ir mažesnių arba didesnių sumų – patys drąsiausi ir kūrybingiausi gali derėtis dėl atlyginimo iki 600 eurų už vieną užsakymą.

Visada įdomu palyginti Lietuvos situaciją su užsienio – savo įkainiais pasidalijo Londone gyvenanti mados ir stiliaus tinklaraštininkė Gabrielė Gzimailaitė, tinklaraštį pavertusi viso etato darbu, kuriuo užsiima jau daugiau nei pusmetį: „Pati už nuotraukos įkėlimą į „Instagram“ socialinį tinklą prašau 100 svarų. Tačiau jei kompanija yra didesnė ir žinau, kad reklamai skiriamas biudžetas tikrai yra didesnis, nebijau įkainoti savo darbą ir brangiau. Be to, dirbant su stambesniais prekės ženklais dažnai tenka įdėti dar daugiau pastangų. Standartiniai įkainiai už įrašą tinklaraštyje – 200–250 svarų. Tačiau neretai pačios kompanijos pateikia savo pasiūlymus. Yra tokių, kurios pasiūlo 150 ar 400, o kitos net 1000 svarų už įrašą tinklaraštyje ir nuotraukas „Instagram“.“

Taigi, Lietuvoje iš tinklaraščio rašymo išgyventi tikrai galima, o situacija šiuo atveju ne taip labai skiriasi nuo Anglijos. Svarbiausia yra po vienu stogu surinkti žmones, kuriems yra aktualu tai, ką darai. Sprendimai, problemos, gyvenimas. O užmezgus kontaktą – sulaukti lūžio taško ir dėmesį konvertuoti į pajamas.

Tekstas publikuotas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto svetainėje www.universitetozurnalistas.kf.vu.lt.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką