Pagalbos ypač reikia mažiausiai išsivysčiusioms šalims
Tokių išradimų daugeliui reikia jau dabar, o ateityje reikės dar labiau pasukti galvą, kaip prisitaikyti prie sausrų.
Štai Tailande dėl užsitęsusios sausros šalies valdžia primygtinai prašo ūkininkų atidėti ryžių sėją bent iki liepos pradžios. Tačiau ūkininkai nepaklūsta valdžios prašymams, mat tai vėliau gali reikšti ryžių laukų užtvindymą. Auginti ryžius, kurie yra pagrindinis maždaug pusės pasaulio žmonių valgis, tampa vis sudėtingiau.
O šią savaitę pasirodė pranešimų, kad Šiaurės Korėja išgyvena šimtmečio sausrą. Išdžiūvę daugiau kaip 30 proc. ryžių laukų. Tai didina baimę dėl naujo badmečio šioje komunistinėje šalyje.
Indijos šiaurės regionas, pasak NASA palydovinių tyrimų, sparčiausiai iš kitų Žemės regionų netenka gruntinių vandens išteklių. O gegužės pabaigoje neeiliniai karščiai pietų ir pietryčių Indijoje nusinešė maždaug 2,5 tūkst. žmonių gyvybių.
Tokių ekstremalių vietų galima vardyti ir daugiau. Neabejojama, kad ateityje tokių teritorijų tik daugės. O prisitaikyti prie pokyčių, taikyti naujausias technologijas, deja, ne visos šalys išgali vienodai.
„Net pačioje Europoje ne visos šalys pajėgios vienodai prisitaikyti. Tai labai priklauso nuo žmonių pajamų. Už Europos ribų tie skirtumai dar didesni, o mažiausiai išsivysčiusioms šalims jau dabar reikia pagalbos. Ir vienas iš laukiamų susitarimų gruodžio mėnesį Paryžiuje yra pagalba besivystančioms šalims“, – sako Aplinkosaugos agentūros ekspertas A. Jolas.
Taigi ne vienas svarbus klausimas susijęs su klimato kaita ir žemės ateitimi spręsis Paryžiuje. Pasak A. Jolo, politikų ir visuomenės aktyvistų dėmesys turi būti sutelktas į tai, kaip sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį. Tada būtų galima išvengti ne tik sausrų bei karščio bangų blogiausių ateities prognozių, bet ir kitų gamtos stichijų, aštrėjančių dėl klimato kaitos.
