Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 23, 16:41

5G ryšio dažnių aukcionas Lietuvoje prasidėjo: kodėl šios technologijos diegimas taip strigo?

Lietuva buvo viena pirmųjų šalių pasaulyje, 2018 m. pradėjusi 5G technologijos bandymus, tačiau 5G ryšio dažnių aukcionas Lietuvoje prasidėjo tik šį pirmadienį. Tad kodėl šios technologijos diegimas taip strigo ir praėjus ketveriems metams 5G vis dar nėra plačiai naudojamas?
5G Lietuvoje
5G Lietuvoje / 15min ir 123RF nuotr.

Pirmadienį Lietuvoje prasideda 5G ryšio dažnių aukcionas, kuriame varžomasi dėl trijų 700 MHz radijo dažnių blokų. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) paskelbtame aukcione pirmuosius statymus jau galėjo atlikti trys didžiausi šalies mobiliojo ryšio operatoriai.

„Taip, yra tie patys trys dalyviai – „Telia“, „Bitė“ ir „Tele2“, – BNS sakė RRT direktoriaus pavaduotojas Augutis Čėsna.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.
123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.

„Telia“ teisės vadovė Daiva Kasperavičienė pastebi, kad 700 MHz radijo dažnių blokų aukciono trukmę prognozuoti sudėtinga – RRT teigimu jis turėtų trukti kelias savaites, tačiau šis procesas gali užsitęsti ir gerokai ilgiau.

„Šio etapo trukmė priklausys nuo statymo aktyvumo ir sumų. Minimalus statymo žingsnis aukcione – 100 tūkst. eurų. Jei aukciono dalyviai bus drąsiai ir ryžtingai nusiteikę, laimėtojus galime žinoti ir po kelių savaičių, o jei statymai bus vykdomi mažesnėmis sumomis, šis procesas užsitęs. Jei statymams pasieks viršutinę 50 mln. eurų sumą, bus taikoma „paskutinio šūvio“ teisė – dalyviai galės paskutinį kartą pasiūlyti savo sumą, kuri ir nulems laimėtojus“, – apie aukciono eigą pasakoja „Telia“ teisės vadovė.

RRT direktoriaus pavaduotojo A.Čėsnos teigimu, aukciono trukmė iš tiesų yra apribota 50 mln. eurų siūlymu, tačiau jis abejojo, ar tokia suma bus pasiekta.

„Taip, toks saugiklis yra, jeigu iš tiesų pasiektume tuos 50 mln. eurų, bet suprantat, pradėjome nuo 5 mln., tai tas saugiklis greičiausiai nesuveiks – manau, kad sustos (statymai – BNS) anksčiau“, – sakė RRT atstovas.

Problematiški dažnių aukcionai

5G ryšys – viena labiausiai aptarinėjamų technologijų temų pastaruoju metu. Ieškant informacijos apie jį vien „Google“ paieška išmeta virš 3 mlrd. rezultatų.

Beje, Lietuva buvo viena pirmųjų šalių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, 2018 m. pradėjusi 5G technologijos bandymus. Tačiau kodėl praėjus ketveriems metams ši technologija vis nėra plačiai naudojama?

„Daugiausia susirūpinimo yra dėl to, kad pirmą kartą taip atsiliekame diegdami naujos kartos ryšį“, – 15min teigė Evaldas Stankevičius, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas.

Pagrindinė kliūtis, trikdanti 5G ryšio diegimą šalies mastu, yra vėlavę dažnių aukcionai.

„5G diegimas Lietuvoje strigo dėl perteklinių biurokratinių kliūčių, sunkiai ar apskritai neįgyvendinamų reikalavimų. Tai nukėlė realų 5G diegimą keleriems metams, nes vis nebuvo skelbiamas dažnių aukcionas. Nesulaukus dažnių aukciono, bet koks 5G diegimas Lietuvoje tebuvo įvaizdinė reklama“, – situaciją komentavo Jaunius Špakauskas, „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas.

Nesulaukus dažnių aukciono, bet koks 5G diegimas Lietuvoje tebuvo įvaizdinė reklama.

Nuo pirmosios mobiliųjų telefonų kartos belaidžiai tinklai veikė tose pačiose elektromagnetinio spektro radijo dažnių juostose. Kaip 2G, 3G bei 4G technologijos, taip ir 5G naudoja skirtingus radijo dažnius, kuriais perduodami duomenys.

Tačiau radijo dažniai – ribotas valstybės valdomas turtas. „Tam tikros radijo dažnių juostos turi itin didelę ekonominę svarbą, o leidimų skaičius jose yra ribotas, todėl, siekiant užtikrinti veiksmingos ir skaidrios konkurencijos sąlygas, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) radijo ryšių departamentas organizuoja elektroninių išteklių aukcioną“, – pasakojo departamento vyriausiasis patarėjas Ričardas Budavičius.

Pirmosios dažnių juostos Europoje, kuriose galima naudoti 5G tinklus, yra 700 MHz ir 3,6 GHz. Joms RRT yra paskelbusi dažnių aukcionus. Pirmajame paraiškų teikimo aukcione dalyvauja „Bitė“, „Tele2“ ir „Telia“, o antrojo pabaiga numatyta gegužės 31 d.

Nors 2021 m. spalio 25 d. RRT paskelbė dažnių aukcioną suteikti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) iš 713-733 MHz ir 768-788 MHz radijo dažnių juostų, aukciono vykdymo procedūra dar neprasidėjusi. Paraiškų teikimas turėjo baigtis šių metų sausio mėnesį, tačiau buvo atidėtas dviem mėnesiams, vyriausybinei strateginių įmonių sandorių patikros komisijai papildžius jo sąlygas – buvo reikalaujama, jog dalyviai RRT komisijai pateiktų informaciją ne tik apie aukciono dalyvių siūlomą įrangą, bet ir apie jos tiekėjų savininkus.

Toks sprendimas priimtas dėl to, nes Seimas pernai pavasarį priėmė Elektroninių ryšių bei Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymų pataisas, kurios apribojo galimybę nepatikimiems gamintojams ir tiekėjams Lietuvoje dalyvauti diegiant 5G ryšį.

RRT/Aukciono vizualas
RRT/Aukciono vizualas

Taip buvo siekiama pirmiausia neįsileisti Kinijos telekomunikacijų įmonės „Huawei“, kurios dalyvavimą kuriant 5G tinklą Lietuvos karinė žvalgyba yra įvardijusi kaip rizikos veiksnį dėl komunistinės Kinijos įstatymų, įpareigojančių bendroves dalytis informacija su valdžia.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./„Huawei“
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./„Huawei“

„Gavę Komisijos išvadas, pirmadienį, gegužės 23 d., pradedame 700 MHz aukciono vykdymo procedūrą“, – situaciją komentav RRT vyriausiasis patarėjas dr. R.Budavičius.

Kadangi paraiškų teikimas antrajame aukcione jau vyksta ir baigsis gegužės 31 d., įmanoma, kad abu aukcionai įvyks vienu metu. Tuo nėra labai patenkinti mobiliojo ryšio operatoriai – E.Stankevičiaus teigimu, vasaros vidurys tam nėra patrauklus dėl atostogų sezono.

Kita esminė kliūtis, kodėl buvo vilkinamas dažnių aukciono paskelbimas – nesutarimai su Rusija ir Baltarusija.

Kaip aiškina RRT, dėl savo geografinės padėties Lietuva atsiduria ypatingoje situacijoje, su kuria Vakaruose esančios Europos šalys nesusiduria. Judriojo radijo ryšio sistemų suderinamumas su kitomis kaimyninių, ne ES šalių (Rusijos Federacija ir Baltarusija) sistemomis yra sudėtingas, taip pat Lietuvoje planuojamose 5G juostose vis dar veikė skaitmeninės antžeminės televizijos tinklai.

R.Budavičiaus teigimu, dėl įšaldytų derinimo procesų su Rusija ir Baltarusija vis dar išlieka neaiškumų dėl 5G tinklams skirtų radijo dažnių naudojimo sąlygų.

„Visos šios su 5G nesusijusios diskusijos iš rinkos dalyvių pareikalavo tikrai daug laiko ir užvilkino visą procesą, o su Rusija galutinai susitarti taip ir nepavyko. Tad iš esmės dalis pačių vertingiausių dažnių arba turės reikšmingų apribojimų pasienyje su Rusija Karaliaučiaus srityje, arba apskritai nebus parduodami juos paliekant naudotis tik labai nedideliam skaičiui valstybės tarnybų pareigūnų“, – situaciją apibendrino „Telia“ radijo tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas.

Paprastai apie 5G

Europos Komisija penktosios kartos judrųjį ryšį (5G) apibrėžia kaip naujos kartos mobiliąją ryšio technologiją, skirtą palaikyti vis didesnį vartotojų, įrenginių skaičių bei didėjantį jų generuojamų ir dalijamų duomenų kiekį. Ji suteiks didesnę duomenų perdavimo spartą ir patikimumą, trumpesnį vėlavimo laiką bei didžiulę tinklo talpą.

Tikimasi, kad 5G plėtra turės teigiamą poveikį pasaulio ekonomikai, pastūmės technologinį proveržį ir atvers plačias galimybes naujiems skaitmeniniams verslo modeliams. „Nokia“ skaičiavimu, 5G pridėtinė vertė pasaulio mastu per artimiausią dešimtmetį sieks beveik 7 trilijonus eurų.

Kasdienybėje pastebimi pokyčiai apims greitesnį filmų, vaizdo įrašų ir dainų atsisiuntimą. Vartotojai galės efektyviau naudotis įvairiomis paslaugomis: internetiniais žaidimais, savaeigėmis transporto priemonėmis ar dronais, o vaizdo pokalbiai bus daug geresnės kokybės.

„Tiems lietuviams, kurie skundžiasi ryšio kokybe tam tikrose šalies vietovėse, taip pat naujų gyvenamųjų kvartalų gyventojams, kur nėra patikimo interneto ryšio, 5G bus raktas į problemų sprendimą“, – 15min pasakojo J.Špakauskas, „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jaunius Špakauskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jaunius Špakauskas

Lietuvoje 5G jau yra

Nors dažnių aukcionai stringa, negalima sakyti, kad 5G ryšio Lietuvoje neturime.

Jau daugiau nei metus vykdomi įvairūs pilotiniai 5G tinklų diegimo projektai 700 MHz ir 3,6 GHz juostose. Taip pat mobiliojo ryšio operatoriai gali vystyti naujas technologijas jau turimais dažniais.

Savo dažnių juostomis, išmėgindami 5G technologiją, pasinaudojo tiek „Telia“, tiek „Bitė“. Vasario mėnesį „Bitė Lietuva“ valdoma įmonė „Mezon“ Jonavoje 2,3 GHz juostoje pradėjo teikti komercines 5G ryšio paslaugas. O „Telia“ nuo šių metų sausio Vilniuje įjungė 5G panaudojusi jau turimus dažnius 2,1 GHz juostoje.

RRT teigimu, platesnio masto 5G tinklų diegimas ir komercinis naudojimas turėtų prasidėti šių metų antroje pusėje.

Praeitais metais Susisiekimo ministerija, valstybės įstaigos bei telekomunikacijų bendrovės pasirašė memorandumą dėl 5G plėtros Lietuvoje. Jame buvo numatyta, kad 5G ryšys iki 2023 metų veiks penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, o iki 2025 metų – ir visų miestų teritorijose, tarptautiniuose transporto koridoriuose, taip pat valstybinės reikšmės keliuose, geležinkeliuose ir uostuose.

123RF.com nuotr./5G stotis
123RF.com nuotr./5G stotis

Tokius planus mobiliojo ryšio operatoriai vertina teigiamai. Štai „Tele2“ žada, kad tam tikrose šalies vietose 5G ženkliuką savo telefone klientai pamatys jau vasaros antroje pusėje: „Tikimės, kad iki metų pabaigos 5G pradės veikti bent keliuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tiesa, 700 MHz dažnių juosta skirta plačiam padengimui, bet dar neužtikrins didelio greičio, todėl klientai revoliucijos dar nepajus“, – komentavo E.Stankevičius.

R.Mikalauskio teigimu, „Telia“ taip pat deda visas pastangas, kad 5G ryšį visoje Lietuvoje galėtų paleisti iš karto po aukciono.

Pasiruošimo darbus tęsia ir „Bitė“. Kompanija paskelbė pasirašiusi susitarimą su Švedijos bendrove „Ericsson“ dėl 5G tinklo statybos bei ankstesnio tinklo modernizavimui reikalingos įrangos tiekimo. Įranga Lietuvą turėtų pasiekti jau šiemet.

„Bitė“ ir „Tele2“ dar 2019 m. įkūrė bendrą įmonę 5G tinklui Lietuvoje ir Latvijoje vystyti, tačiau „Centuria“ pavadinta įmonė šią savaitę Lietuvoje buvo likviduota dėl reguliuotojų iškeltų reikalavimų. Analogiška situacija nutiko ir Latvijoje.

Tiesa, 5G ryšio technologija ir jos galimybės gali labai skirtis, priklausomai nuo jau minėtų dažnių. Tad nors jūsų telefone degs 5G ženkliukas, vartotojo patirtis gali būti labai skirtinga – dėl to vertinga sužinoti išsamesnę informaciją iš savo mobiliojo ryšio operatoriaus.

5G mitai vis dar gajūs

Nors 5G ryšio suteikiamų naudų daug – turbūt kiekvienai iš jų pavyktų surasti po mitą.

Mitai gimsta iš baimės, o dažniausiai 5G baiminasi todėl, nes manoma, kad tai – visiškai nauja technologija. „Iš tiesų 5G yra tiesiog 4G evoliucija. Ir šio naujos kartos ryšio veikimo principas labai artimas dabartiniam“, – 15min teigė E.Stankevičius, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas. Įdomus faktas – technologinis šuolis nuo 4G iki 5G yra mažesnis palyginus su pokyčiu nuo 2G iki 3G (arba nuo 3G iki 4G).

„Žmonės renkasi tikėti pačiais keisčiausiais dalykais, pavyzdžiui, dalis šventai tikėjo, jog COVID-19 plitimas kažkaip susijęs su 5G“, – komentavo J.Špakauskas. Šį mitą itin lengva demaskuoti, kadangi prasidėjus pandemijai Lietuvoje 5G net nebuvo pradėtas diegti.

Ne tik COVID-19, bet ir bendrai sveikatai 5G nekelia pavojaus. Remiantis tyrimų duomenimis, kuriuos skelbia Pasaulio sveikatos organizacija, 5G leidžiamas spinduliavimas atitinka visas numatytas saugumo normas.

Sveikatai pavojingomis yra laikomos kancerogeninės bangos, kurios priklauso jonizuojančiosios spinduliuotės spektro daliai – ultravioletinių, rentgeno, alfa, beta ir gama dalelių spinduliuotėms. O 5G bangos nėra jonizuojančiosios spinduliuotės spektro dalis.

Kaip televizija nenužudė radijo, internetas – knygų, o „Spotify“ – plokštelių, taip ir 5G nenužudys laidinio interneto, dar vieną klaidingą įspūdį demaskavo „Telia“ radijo tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas. Dar daugiau – 5G neveiktų be galingo, stabilaus ir neribotą duomenų kiekį perduodančio šviesolaidinio tinklo.

Daugiau apie populiariausius 5G mitus skaitykite ČIA.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką