Aptikti dideli asteroidai, besisukantys taip greitai, kad turėtų subyrėti. Tai leidžia manyti, kad jie gali būti tvirtesni, nei manėme.
Sietle esančio Vašingtono universiteto mokslininkas Dmitrii Vavilov ir jo kolegos išanalizavo vienus pirmųjų duomenų, surinktų Čilėje veikiančios Vera C. Rubin observatorijos, kuri 2026 m. birželį pradėjo dešimt metų truksiantį dangaus tyrimą. Iš daugiau nei 9000 asteroidų imties jie nustatė 260 asteroidų sukimosi greitį, remdamiesi jų ryškumo pokyčiais, kuriuos sukelia besisukančių asteroidų netaisyklinga forma.
Iš jų 66 buvo priskirti prie itin greitai besisukančių asteroidų – jie sukasi taip greitai, kad vieną apsisukimą atlieka greičiau nei per 2,2 valandos. Tai yra riba, ties kuria asteroidai, veikiami vien savo pačių gravitacijos, nebeturėtų gebėti išsilaikyti vientisi.
