Sekite 15min Google
Ieškant gyvybės kosmose, tyrėjai daugiausia dėmesio skiria biosignatūroms – cheminiams ar fiziniams požymiams, galintiems parodyti, kad tam tikroje aplinkoje egzistuoja gyvi organizmai. Tačiau juos aptikti nėra paprasta. Tam reikia itin jautrios įrangos, kuri kartu turėtų būti pakankamai maža ir lengva, kad ją būtų galima nusiųsti į kitą planetą.
Dabar Osakos universiteto mokslininkai teigia sukūrę metodą, kuriame dirbtinis intelektas derinamas su elektrinių signalų analize. Tikimasi, kad ši technologija ateityje leis sukurti kompaktiškus prietaisus, galinčius ieškoti nežemiškos gyvybės.
Kaip veikia naujasis metodas?
Ieškodami gyvybės požymių ir bandydami atskirti gyvus organizmus nuo negyvų cheminių procesų, mokslininkai dažnai tiria aminorūgštis – molekules, iš kurių sudaryti baltymai.
Aminorūgščių cheminė sudėtis gali būti tokia pati, tačiau jos egzistuoja dviem formomis, kurios yra viena kitos veidrodiniai atspindžiai. Gyvuose organizmuose aminorūgštys beveik visada aptinkamos L formos, o cukrūs – D formos. Negyvi cheminiai procesai paprastai sukuria abi šias formas maždaug vienodais kiekiais.
Mokslininkai mano, kad toks formų santykis galėtų būti biosignatūra – požymis, rodantis galimą gyvybę. Tačiau praktiškai šį metodą taikyti buvo sudėtinga, nes analizei reikėdavo gana didelio molekulių kiekio. Tai tampa ypač problemiška tiriant labai tolimas planetas.
Todėl tyrėjai ieškojo būdo, kaip tokius signalus aptikti naudojant elektrą. Toks metodas yra paprastesnis, mažiau jautrus vibracijoms duomenų rinkimo metu ir nereikalauja cheminių reagentų.
-
Kodėl vis dar negirdime ateivių? Naujas tyrimas atskleidė netikėtą kliūtį
-
Pirmą kartą mokslo istorijoje palydovas pats atpažino, ką mato iš kosmoso
-
Mokslininkai išsiaiškino, kada Žemėje įsivyraus 65 °C karštis ir išnyks paskutiniai augalai
-
Astronomai pirmą kartą aptiko tiesiai iš egzoplanetos sklindančius radijo signalus
Naujame tyrime, kurio rezultatai paskelbti žurnale „Nature Communications“, mokslininkams pavyko išmatuoti molekules, praeinančias pro itin siaurą tarpą tarp dviejų labai plonų aukso vielučių.
Kai molekulė praeina pro šį tarpą, susidaro elektrinis signalas. Jo forma skiriasi priklausomai nuo aminorūgšties tipo.
Tai leidžia sistemai atskirti skirtingas molekules ir suskaičiuoti jas, kai jos viena po kitos praeina pro tarpą.
Tyrimo pagrindinis autorius Tahito Oshiro teigė, kad nanometrinio tarpelio tuneliavimo technologiją sujungus su dirbtiniu intelektu pavyko daugiau kaip 80 proc. tikslumu atskirti L ir D aminorūgščių formas.
Pasak mokslininko, tai pirmasis atvejis, kai aminorūgščių chiralumą pavyko nustatyti atskiros molekulės lygmeniu. Tyrėjai šį rezultatą vadina svarbiu proveržiu cheminių medžiagų jutiklių srityje.
Technologija išbandyta su meteoritu ir dykumos dirvožemiu
Norėdami patikrinti naująjį metodą, mokslininkai ištyrė Žemėje surinktus mėginius. Vienas jų buvo iš Murchisono meteorito, rasto Australijoje, kitas – iš Atakamos dykumos dirvožemio Čilėje.
Gauti rezultatai buvo panašūs į tuos, kurie gaunami naudojant tradicinius analizės metodus. Tai leido mokslininkams nustatyti mėginiuose esančių aminorūgščių sudėtį.
Dabar tyrėjai tikisi, kad jų sukurta technologija padės sukurti nedidelius, elektriniais signalais pagrįstus prietaisus. Ateityje tokie įrenginiai galėtų būti siunčiami į kitas planetas ar jų palydovus ir padėti ieškoti galimų gyvybės požymių.
Jeigu šią technologiją pavyks pritaikyti kosminėms misijoms, mokslininkai turės dar vieną įrankį atsakyti į vieną didžiausių žmonijos klausimų: ar Visatoje esame vieni?
