Startuoti trukdė ir gedimai, ir oras
„Artemis II“ jau seniai traukė ne vien astronautika ir kosmosu besidominčiųjų dėmesį. Dėl įvairių inžinerinių ir techninių trikdžių pasiruošimas misijai išsitęsė ilgiau, nei planuota, kelis kartus buvo atidėtas ir startas. „Pagauti“ išskridimui tinkamą langą trukdė ir naujai pastebėti techniniai trūkumai, ir orai.
Didžiulė oranžinės ir baltos spalvų Space Launch System (SLS) raketa, nešanti kapsulę „Orion“ su keturiais astronautais iš Kennedy kosmoso centro Floridoje galiausiai sėkmingai pakilo balandžio 1-osios vakarą.
Nuo pat pradžių buvo pranešama apie misijos pažangą, NASA pasiūlė galimybę ją stebėti tiesiogiai platformoje „YouTube“.
Papildomai agentūra nuolat atnaujina savo tinklaraštį, kuriame pateikiama detali informacija apie skrydžio eigą – nuo erdvėlaivio judėjimo iki kasdienių detalių.
Suabejojo nesvarumo būkle
Nepaisant to, misijai nė neįpusėjus „Facebook“ vartotojai ėmė reikšti abejones, ar ji tikrai vyksta taip, kaip skelbiama.
„Kas padarė šią Artemis nuotrauką?“ – lyg ir retoriškai paklausė vienas socialinio tinklo vartotojas, pasidalijęs „Orion“ nuotrauka.
Bet jis iškart sulaukė komentatorių paaiškinimų – ne tik tikslių, bet ir pašaipių, pavyzdžiui, „Iškišo kosmonautė ranką“ arba pasinaudota asmenukėms skirta lazda. Kai kurie juokavo fotografavę patys. domėjosi, kur fotografuota.
„Tas pats fotografas, kuris paveikslavo pirmąjį amerikosų kostminės skarbonkės, apvyniotos aliuminio kepimo folija, nusileidimą mėnulin. Tas pats fotografas ir duodasi čia po kostmosą“, – paaiškino dar vienas, primindamas populiarią sąmokslo teoriją, neva „Apollo 11“ misijos nebuvo niekada ir žmonės niekada nenusileido Mėnulyje.
Kitas „Facebook“ vartotojas paklausė to paties – „kas fotografavo iš išorės kosmose?“ – ir pats pasišaipė, jog „fotografą nusisamdė, kad nufotografuotų, natūralu, kad jis į ekipažą neįskaičiuotas, nes dirba su verslo liudijimu“.
Prie įgulos nuotraukos jis dar nusistebėjo, kaip „astronauto užpakalis įspaudė čiužinį, jei jis yra nesvarumo būsenoje“, diržas kabo, o laidas guli, nors plaukai ir gobtuvai stojasi.
Po poros dienų tas pats internautas toliau ironizavo, kad kai kurios detalės nuotraukoje pasikeitė (gobtuvai ir plaukai nusileido, astronautas ištiesė ranką), o „žaisliukas, prieš tai tvirtai gulėjęs ant kelių, pakilo“. Šiuos žodžius greičiausiai reikėtų suprasti kaip prielaidą, kad fotografija surežisuota.
Internauto minimas žaisliukas yra Rise (angl. kilti) – vadinamasis nulinės gravitacijos rodiklis (zero gravity indicator). Pliušinis kamuoliukas, sukurtas pagal aštuonmečio iš Kalifornijos piešinį, pakilimo metu turėjo parodyti įgulai, kada jie nebejaus Žemės traukos.
Pirmojoje nuotraukoje astronautė Christina Koch greičiausiai Rise laikė ne ant kelių, o šiek tiek suspaustą tarp kojų. Neaišku, kuriuo momentu buvo fotografuota, bet ji galėjo kaip tik demonstruoti nesvarumą, paleisdama žaisliuką ir leisdama jam pakilti. Šiuose įrašuose – nuo 0.25 min. laiko žymos ir nuo 2.25 min. laiko žymos – galima pamatyti Rise, laisvai judantį kabinoje.
Tortiljos paplotėlis vietoj Mėnulio
Panašios abejonės reiškiamos ir 1.40 min. trukmės filmuke, kuriame kanadietis Jeremy Hansenas demonstruoja astronautų valgomą maistą. Erdvėje sklando maišeliai, primenantys vaikams skirtų tyrelių pakuotes. Ch.Koch tuo metu aiškina, kad skaniam krevečių kokteiliui pasigaminti tereikėjo įpilti šiek tiek vandens.
-
Lėktuvo keleiviai užfiksavo įspūdingą vaizdą: kylančią „Artemis II“ raketą
-
Pusę amžiaus tokių nuotraukų žmonės nedarė
-
Istorinį žmonijos rekordą pasiekę „Artemis II“ išvydo tai, ko kiti nemato: parodė tolimąją Mėnulio pusę
-
Fizikas: „Artemis II“ išbandomas lazerinis ryšys – svarbus Mėnulio bazėms ateityje
Klipu pasidalijęs „Facebook“ vartotojas pridėjo tik trumpą neutralų paaiškinimą: „Artemis II“ astronautai priartėjo rekordiniu atstumu prie Mėnulio: prasidėjo svarbiausia misijos dalis.“
Tačiau iš įraše matomų frazių (siūlymų pažiūrėti į vieno maišelio paliktą „uodegą“ ant J.Hanseno veido, susiliejusį jo akies kampą, nejudantį raudoną tašką ant besisukančio maišelio) reikėtų suprasti, neva filmukas sufabrikuotas.
Paminėtas detales nesunku paaiškinti. Vaizdas yra prastos kokybės (arba tuo pačiu įrašu internete persidalinta ne vieną kartą, arba tiesiog dėl atstumo – „Orion“ nuo Žemės buvo nutolęs šimtus tūkstančių kilometrų). Kabinoje yra ribotas apšvietimas, tad daiktai meta nemažai šešėlių. O raudonas taškas (greičiausiai – anga) yra ties maišelio viduriu, tad, šiam sukantis aplink ašį, lieka toje pačioje vietoje.
Tas pats „Facebook“ vartotojas kitame įraše pasišaipė iš misijos, paskelbdamas tortiljos paplotėlio paveiksliuką kaip Mėnulio nuotrauką. Kampe matomas NASA ženklas vaizdą lyg ir paverčia autentišku, bet taip nėra. Internete yra ir daugiau panašių vaizdų, paskelbtų kaip meno ar humoristiniai kūriniai.
Įsiamžino pats erdvėlaivis
Nesunkiai galima paaiškinti ir nuotrauką, kurioje kapsulė matoma kosmose ir kuria pasidalijo pati NASA. „Orion“ niekas nefotografavo, tai yra tikriausia „asmenukė“, padaryta kameromis, sumontuotomis ant saulės baterijų ir optinės navigacijos sistemų.
Kaip tik tai nurodyta nuotraukos aprašyme, kurį pateikė ją paskelbusi naujienų agentūra „Reuters“. NASA perduotą kadrą platino ir kitos naujienų agentūros, skelbė įvairios žiniasklaidos priemonės.
Tokių nuotraukų buvo gauta jau per testinį „Orion“ skrydį 2014 m. gruodį.
Dar daugiau ir kokybiškesnių „asmenukių“ su mūsų planeta ir jos palydovu erdvėlaivis pasidarė per ankstesnę misiją „Artemis I“. 2022 m. lapkričio 19 d. paskelbtas trimis dienomis anksčiau užfiksuotas kadras, kuriame „Orion“ matomas kartu su Žeme. NASA net nurodė, kad vaizdas užfiksuotas kamera „GoPro HERO4 Black“.
„Ši pirmoji didelės raiškos nuotrauka buvo padaryta pirmąją „Artemis I“ misijos dieną kamera, pritaisyta ant vieno iš „Orion“ saulės baterijų rinkinio, – paaiškinta greta. – Vaizdo užfiksavimo metu erdvėlaivis buvo už 57 tūkst. mylių (bevek 92 tūkst. km) nuo Žemės <…>.“
„Artemis II“ misijos vadas Reidas Wisemanas, pilotas Victoras Gloveris ir specialistai Ch.Koch bei J.Hansenas į kosmosą pasiėmė įvairių įrenginių nuotraukoms ir vaizdo įrašams daryti: nedidelę „GoPro“ kamerą, telefonus „iPhone“, fotoaparatus „Nikon“, daugelį metų naudojamus Tarptautinėje kosmoso stotyje. Suderinti juos taip, kad būtų galima padaryti kokybiškų nuotraukų, buvo vienas iš astronautų darbų.
Jau po neilgo laiko NASA ėmė dalintis įspūdingais Žemės vaizdais, užfiksuotais pro „Orion“ kabinos langą.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Socialinių tinklų vartotojai savo įrašais kelia klaidingas prielaidas, neva misijos „Artemis II“ skrydis aplink Mėnulį gali būti suvaidintas, o siunčiami vaizdai iš erdvėlaivio „Orion“ – netikri.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
