El Ninjo – natūralus klimato reiškinys, pasikartojantis kas dvejus–septynerius metus. Jo metu centrinėje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje vandens paviršius tampa šiltesnis nei įprastai.
Tai keičia vandenynų sroves, vėjus ir kritulių pasiskirstymą įvairiose pasaulio vietose, o kartu daro įtaką ir jūrų ekosistemoms.
Būtent šie pokyčiai jau atsispindi pasaulio žuvininkystėje, rašo wired.com.
Specialistai aiškina, kad susilpnėjus pasatiniams vėjams prie Pietų Amerikos krantų į paviršių pakyla mažiau šalto, maistingųjų medžiagų turtingo vandens.
Dėl to sumažėja planktono, kuriuo minta ančiuviai, todėl šios žuvys traukiasi į gilesnius vandenis, o jų ištekliai mažėja.
Peru ančiuvių žvejyba yra viena svarbiausių pasaulyje – šios žuvys naudojamos ne tik maistui, bet ir žuvų miltų bei žuvų taukų gamybai. Mažesni laimikiai gali paveikti pašarų tiekimą akvakultūrai ir gyvulininkystei, o ilgainiui – prisidėti prie kai kurių maisto produktų kainų pokyčių.
Kiti džiaugiasi gausiais laimikiais
Tačiau El Ninjo turi ne tik pralaimėtojų. Šiltesnius vandenis mėgstančios žuvys, pavyzdžiui, tunai, migruoja arčiau Amerikos pakrančių, todėl Pietų Kalifornijos žvejai šį sezoną fiksuoja neįprastai gausius laimikius.
Mokslininkai pabrėžia, kad klimato kaitai šildant pasaulio vandenynus panašūs svyravimai ateityje gali kartotis dažniau. Tai reikštų vis didesnius iššūkius tiek žvejybos sektoriui, tiek nuo jo priklausančioms maisto tiekimo grandinėms.
