Skaitmeninių paslaugų sferoje matomas akivaizdus Jungtinėse Valstijose įsikūrusių didžiųjų globalių informacinių technologijų kompanijų (angl. Big Tech) dominavimas: pvz., didžiuma Europos debesų kompiuterijos rinkos priklauso JAV technologijų milžinėms Amazon, Microsoft ir Google, o europietiški debesijos paslaugų teikėjai tesudaro 2 proc.
Angliška santrumpa Big Tech dažniausiai vadinamos septynios JAV kompanijos: Alphabet, Amazon, Apple, Meta, Microsoft, Nvidia, Tesla. Prie Big Tech jau priskiriamos ir Kinijos kompanijos Baidu, Alibaba, Tencent, Xiaomi.
Esminis ES ginčo su technologijų galiūnėmis politinis ir ekonominis klausimas – kas turėtų valdyti internetines prekyvietes, asmens duomenis ir skaitmeninę infrastruktūrą – nacionalinės ES vyriausybės ir Bendrijos institucijos ar Big Tech įmonės?
ES teisiniai įrankiai, reguliuojantys skaitmeninę erdvę
2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir ES Tarybos priimtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) (angl. General Data Protection Regulation), kuriuo užtikrinama asmenų apsauga, kai jų duomenis tvarko privatusis sektorius ir dauguma viešojo sektoriaus subjektų. Šis reglamentas turi tiesioginį teisinį poveikį ir nereikalauja perkėlimo į nacionalinę teisę. BDAR veikia Europos ekonominėje erdvėje (EEE). Reglamentas taip pat taikomas ES bei EEE išorės komunikacijoms.
Už BDAR pažeidimus įmonėms gali būti skirtos baudos, siekiančios iki 4 proc. jų visose pasaulio valstybėse gautų metinių pajamų. Tikslius duomenis apie pažeidėjus galima rasti BDAR baudų registre (enforcementtracker.com).
Pvz., 2023 m. žiniasklaidos dėmesį patraukė apie 1,3 mlrd. JAV dolerių siekusi bauda bendrovei Meta. Tai ne vienintelė šiai kompanijai už duomenų apsaugos pažeidimus skirta solidi bauda. Registro duomenimis, nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. sausio 4 d. Meta dar bausta 405 mln., 265 mln. ir 390 mln. JAV dolerių sumomis. Nuo 2024 m. rugsėjo 27 d. iki tų pačių metų gruodžio 17 d. Metai skirtos dar dvi baudos: 91 mln. ir 251 mln. JAV dolerių. Registro duomenimis, Prancūzijoje kompanijai Google 2019 m. ir 2021 m. skirtos 50 mln. ir 90 mln. JAV dolerių baudos. Švedijoje Google 2020 m. „prasikalto“ už 5 mln. JAV dolerių, 2022 m. Ispanijoje – už 10 mln. JAV dolerių.
Baudų registre yra Lietuvos subjektų. Pvz., 2024 metų spalį Vilniaus apskrities administracijai skirta 9 tūkst. JAV dolerių bauda. Lietuvoje BDAR laikymąsi prižiūri Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.
BDAR ketinama tobulinti, o 2025 m. viduryje reformų pavidalas tapo aiškesnis. Pvz., nauja reglamento redakcija siekiama palengvinti mažų ir vidutinių įmonių atitikties reikalavimus. Šiuo metu įmonės, turinčios iki 250 darbuotojų, atleidžiamos nuo veiklos įrašų saugojimo ir ataskaitų teikimo, nebent jų veiklos sritis tvarkant duomenis yra susijusi su didesne rizika (pvz., dirba sveikatos apsaugos srityje). Nauji pasiūlymai šią ribą smarkiai praplėstų.
Vienas svarbiausių ES skaitmeninės strategijos elementų yra Skaitmeninių rinkų aktas (SRA, angl. Digital Markets Act), apibrėžiantis objektyvius kriterijus, pagal kuriuos didelė interneto platforma gali būti laikoma beveik monopoline kokios nors prieigos valdytoja. Prieigos valdytojos yra didelės skaitmeninės platformos, teikiančios bet kokias iš anksto nustatytas skaitmenines paslaugas, tokias kaip interneto paieškos sistemos, programėlių parduotuvės, pranešimų mainų paslaugos ir pan. Anglakalbėse komunikacijose prieigos valdytojas vadinamas „vartų sargu“ – gatekeeper.
Konkrečiau taikant SRA kriterijus, „vartų sargų“ kategorijai priskiriamos kompanijos:
- kurių metinė apyvarta EEE yra ne mažesnė nei 7,5 mlrd. eurų;
- teikiančios pagrindinės platformos paslaugas, kuriomis ES rinkoje naudojasi per 45 mln. aktyvių galutinių vartotojų per mėnesį ir per 10 000 aktyvių verslo vartotojų per metus;
- kurios per pastaruosius trejus finansinius metus atitiko du ankstesnius punktus.
2023 metų rugsėjį EK įvardijo šešis prieigos valdytojus. Vėliau „vartų sargų“ skaičius padidėjo iki 7. Iš viso nustatytos 23 pagrindinės šių prieigos valdytojų teikiamos paslaugos. (Prieigų pavyzdžiai: Facebook, Instagram, Messenger, Whatsapp – visų jų savininkė yra kompanija Meta, „vartų sargas“).
SRA normomis siekiama užtikrinti, kad prieigos valdytojai elgtųsi sąžiningai ir paliktų erdvės konkurencijai. Reikalavimai „vartų sargams“:
– duomenų tvarkymas ir tikslinė reklama. Prieigos valdytojas prieš rinkdamas ir tvarkydamas asmens duomenis tikslinei rinkodarai privalo gauti vartotojo sutikimą. Draudžiama jungti asmens duomenis iš skirtingų pagrindinės platformos paslaugų arba naudoti asmens duomenis kitų prieigos valdytojo teikiamų paslaugų kontekste.
– Nediskriminavimas. Prieigos valdytojas neturi diskriminuoti verslo vartotojų neleisdamas šiems siūlyti tų pačių produktų ar paslaugų per trečiųjų šalių teikiamas internetinio tarpininkavimo paslaugas arba per savo tiesioginius internetinius prekybos kanalus skirtingomis kainomis ar skirtingomis sąlygomis.
– Komunikacijos ir reklamos laisvė. Prieigos valdytojas privalo leisti verslo vartotojams pristatyti ir reklamuoti savo prekes ir paslaugas galutiniams vartotojams, pritrauktiems per prieigos valdytojo pagrindinę platformą, neatsižvelgiant į tai, ar pritrauktieji naudojasi prieigos valdytojo paslaugomis. Taip skatinama sąžininga konkurencija ir užtikrinama, kad verslo vartotojai galėtų laisvai pasiekti savo tikslinę auditoriją.
– Prieiga prie turinio ir paslaugų. Prieigos valdytojas privalo leisti galutiniams vartotojams pasiekti ir naudoti turinį, prenumeratas, funkcijas ir kitus elementus per savo pagrindinės platformos paslaugas naudojant trečiosios šalies programinę įrangą. Taip išplečiamos vartotojų galimybės rinktis, o prieigos valdytojui užkertamas kelias riboti prieigą prie tam tikrų paslaugų.
– Skundai ir ginčų sprendimas. Prieigos valdytojas neturi trukdyti ar riboti verslo ar galutinių vartotojų galimybių kreiptis į valdžios institucijas (įskaitant nacionalinius teismus) dėl įstatymų pažeidimų (kitaip tariant, prieigos valdytojas neturi trukdyti su juo bylinėtis). Prieigos valdytojai raginami nustatyti teisėtus skundų nagrinėjimo mechanizmus, kad būtų galima spręsti bet kokius vartotojų iškeltus klausimus.
SRA nesilaikymas gali užtraukti baudas iki 10 proc. įmonės pasaulinių pajamų.
Internetinio turinio moderavimas, jo kokybė, neleistino turinio užkardymas ir panašūs klausimai reglamentuojami Skaitmeninių paslaugų aktu (SPA, angl. Digital Service Act). Jo normomis siekiama sukurti saugesnę interneto aplinką skaitmeninių paslaugų vartotojams ir bendrovėms, taip pat užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą skaitmeninėje erdvėje.
SRA nustatytos taisyklės apima:
- kovą su neteisėtu turiniu internete, įskaitant prekes, paslaugas ir informaciją;
- kovą su visuomenei kylančiais pavojais internete;
- prekiautojų elektroninėse prekyvietėse atsekamumą;
- interneto platformoms taikomas skaidrumo priemones;
- griežtesnę priežiūrą.
SPA galioja skaitmeninėms platformoms, kurios įvardytos kaip „labai didelės tiesioginiu režimu veikiančios platformos“ (angl. Very Large Online Platforms), ir paieškos sistemoms, patenkančioms į „labai didelių tiesioginiu režimu veikiančių paieškos sistemų“ kategoriją (angl. Very Large Online Search Engines). Pastarosios šiuo metu yra dvi: Bing ir Google Search, o labai didelių platformų sąraše yra 17 pozicijų:
- Alibaba AliExpress;
- Amazon Store;
- Apple AppStore;
- Booking.com;
- Facebook;
- Google Play;
- Google Maps;
- Google Shopping;
- Instagram;
- LinkedIn;
- Pinterest;
- Snapchat;
- TikTok;
- Twitter (dabar X);
- Wikipedia;
- YouTube;
- Zalando;
ES Taryba priėmė SPA 2022 metų spalį. Naujosios taisyklės taikomos nuo 2024 m. vasario 17 d. Pagal jas EK už SPA pažeidimą gali skirti baudas iki 6 proc. pažeidėjo metinės apyvartos. Už delsimą pašalinti pažeidimus galima sulaukti baudų, siekiančių iki 5 proc. pažeidėjo dienos apyvartos.
Dar viena Big Tech atstovus tramdanti priemonė – ES antimonopoliniai teisės aktai. Pvz., 2009–2024 m. laikotarpiu EK dėl antimonopolinės teisės pažeidimų kompanijoms Google, Apple ir Intel skyrė baudas nuo 1,06 mlrd. iki 4,3 mlrd. eurų. Intel iki šiol bylinėjasi dėl 1,06 mlrd. eurų baudos, kuri teismo sprendimu buvo sumažinta iki 376 mln. eurų.
Trumpo administracijos atstovų teigimu, ES politika amerikietiškų Big Tech įmonių atžvilgiu (t. y. baudos) yra būdas papildomai apmokestinti JAV kompanijas. 2025 metų balandį kompanijoms Apple ir Meta EK skirtos sumos (atitinkamai 500 mln. ir 200 mln. eurų) – baudų pagal SRA precedentas.
2024 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojęs ES Dirbtinio intelekto (DI) aktas (angl. EU AI Act) – pirmasis DI sritį reguliuojantis teisės aktas pasaulyje, kuris reglamentuoja DI sistemų pardavimą ir taikymą ES. Kai kurios DI akto normos įsigalioja laipsniškai per nustatytą laiką (iki 36 mėn.) Nors šio dokumento jurisdikcija apima tik ES, aktas gali turėti toli siekiančių pasekmių tarptautinėms įmonėms, planuojančioms plėstis Europoje. Kita vertus, DI aktas skatina reguliuoti dirbtinio intelekto technologijas ir kitose šalyse.
ES DI aktas draudžia diegti, naudoti, pateikti rinkai nepriimtiną riziką keliančias dirbtinio intelekto sistemas. Šios sistemos laikomos nesuderinamomis su ES vertybėmis ir pagrindinėmis teisėmis, įskaitant privatumą ir nediskriminavimą, išskyrus legalius atvejus, kai valstybė gali prieiti prie asmeninių duomenų. Kaip matyti, ES nustatytas griežtas duomenų srities reguliavimas, kurio pavyzdžiu kitos valstybės kuria savo normas, apriboja Big Tech bendroves.
ES nustatytas griežtas skaitmeninių duomenų srities reguliavimas, kurio pavyzdžiu kitos valstybės kuria atitinkamas savo normas, riboja amerikietiškas Big Tech kompanijas, todėl šios, iš dalies remiamos JAV Vyriausybės, konfrontuoja su Bendrija, labai priklausoma nuo Big Tech paslaugų.
Amerikietiškos kompiuterijos produkcijos vyravimas Europoje gali kelti komercinio ir politinio nesaugumo problemų, nes didžiuma skaitmeninių duomenų disponuoja kelios amerikietiškos kilmės Big Tech kompanijos, teisiškai įpareigotos atskleisti juos JAV žinybų reikalavimu.
ES patikino, kad iš esmės nekeis skaitmenos sritį reglamentuojančių teisės normų, nors dalinio dereguliavimo (normų sušvelninimo) galimybė neatmetama. Trumpo administracijos spaudimo priemonė Europai – muitai. ES atsakomųjų priemonių arsenale greta sunkiai įgyvendinamos idėjos apmokestinti JAV technologijų milžinių skaitmenines paslaugas – Apsaugos nuo ekonominės prievartos instrumentas, kurio galimo taikymo pasekmės kol kas sunkiai prognozuojamos.
ES, nors ir vėluodama, ėmėsi strateginių didelio masto skaitmeninių technologijų plėtros iniciatyvų, Bendrijos teisinių aktų reguliuojamoje erdvėje galinčių tapti jei ne visiška alternatyva (to ir nesiekiama), tai bent atsvara neeuropietiškos kilmės Big Tech produkcijai.
