Suplakė kelias sąmokslo teorijas
„Lietuvoje bus kuriama dirbtinė sniego audra. Stebėkite Dangų ir besidarbuojančius lėktuvus“, – toks įspėjimas gruodžio 31 d. paskelbtas vienoje „Facebook“ paskyroje.
Įrašu pasidalijo 15 žmonių, jis sulaukė maždaug 220 reakcijų ir kone 60 komentarų.
Kai kurie komentatoriai patvirtino, kad tai tikrai vyksta. „Naktimis tai dažnai skraido lėktuvai, galvoja, pagalvos, kad keleivius skraido, o brudai nuodija ir gan dažnai“, – tikino vienas kaunietis.
Norvegijoje gyvenanti moteris rašė: „Pas mus purškia nuo Kalėdų, dieną-naktį, dabar apstojo, parazitai, grynai mano namų teritoriją purškia juodais nuodais, miegu jau dvi savaites meškos miegu, tiesiog krentu iš padų, langų nedarau, bet varo viską iš lauko kondicionierius į vidų.“
Dar vienas komentatorius kaltę suvertė reptilijoms. Tai yra užuomina į sąmokslo teoriją, esą atskiras valstybes ar net visą pasaulį valdo ropliažmogiai.
Kaip ir siūlymas stebėti lėktuvus – akivaizdu, kad čia kalbama apie „chemtreilus“. Tikintieji šia sąmokslo teorija aiškina, esą lėktuvai į orą leidžia chemikalus ar biologinius agentus (bakterijas, virusus, parazitus ir pan.).
To požymiu laikomos paskui skrendančius orlaivius nusidriekiančios baltos juostos, kurios iš tiesų yra iš variklių išsiveržęs karštas ir dideliame aukštyje bei drėgmėje į ledo kristalus sušalęs oras. Iš jų pavadinimo anglų kalba contrail (angl. condensation + trail) atsirado ir žodis „chemtreilai“.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai buvęs CŽA vadovas pripažino chemtreilų egzistavimą ir geoinžinerijos taikymą?
Taip pat skaitykite: Ar tikrai paskui lėktuvą danguje nusidriekė įspūdinga „chemtreilų“ juosta?
Taip pat skaitykite: Rado naujų geoinžinerijos įrodymų: ką iš tiesų reiškia dešimtys orų keitimo patentų?
Taip pat skaitykite: „Chemtreilų“ teorija nenyksta: jos „patvirtinimą“ rado vieno pensininko sode
Jau šių metų pradžioje „Facebook“ vartotojas paskelbė kitą įrašą: „Už šitą dirbtinę sniego audrą globalistams duodu 10 balų.“
Sausis laukia nešiltas
Snygį sukelia ne kokios nors tariamai purškiamos medžiagos, o tam tikros oro sąlygos.
„Dažniausiai gausiai sninga, kai prie žemės tvyro santykinai šiltas oras – paprastai -9 laipsnių arba šiltesnis, nes šiltesnis oras gali sulaikyti daugiau vandens garų.
Kadangi sniegui susidaryti reikia drėgmės, labai šaltose, bet labai sausose vietose sniego iškrenta retai“, – paaiškinta JAV Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro tinklalapyje.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) teigimu, pirmosiomis metų dienomis orus mūsų regione pradėjo lemti ciklonas (žemo slėgio sūkurys) vardu Anna.
„Dėl jo įtakos virš Baltijos jūros intensyviai formavosi debesys su smarkiais krituliais, vietomis netgi sugriaudėdavo perkūnija. Per trumpą laikotarpį dalyje vakarinių rajonų iškrito labai didelis kritulių kiekis (vyravo sniegas ir šlapdriba).
Dėl šios priežasties vietomis sniego dangos storis pasiekė net pusmetrį“, – tarnyba pranešė savo paskyroje „Facebook“.
Orus metų sandūroje aprašė ir Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius.
Jis dar pridėjo: „Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad pirma sausio mėnesio pusė visoje Šiaurės Europoje ir Baltijos regione bus vėsesnė už normą, mėnesio vidurys – apie normą, o pabaigoje vėl turėtų atvėsti.
Užtat kritulių visame regione per sausį, prognozuojama, bus daugiau už daugiametę normą, todėl, tikėtina, kad slidinėti nebūtinai reikės važiuoti kažkur toli į kalnus.“
Kodėl kyla sniego audros?
Kritulių rūšių yra nemaža įvairovė (lietaus lašeliai, labai smulkūs dulksnos lašeliai, peršaldyti lašeliai, snaigės – dendritai, šlapdriba, kruša, sniego kruopos, adatos, plokštelės ir t. t.).
Kokie krituliai pasieks žemės paviršių, priklauso tiek nuo temperatūros, tiek nuo oro prisotinimo drėgme, tiek nuo oro srautų stiprumo (skirtinguose atmosferos sluoksniuose).
„Facebook“ vartotojo minėtoms sniego audroms reikalingi trys esminiai atmosferos komponentai: šaltas oras, drėgmė ir kėlimo mechanizmas.
Jos susiformuoja, kai drėgnas oras pakyla į labai šaltus atmosferos sluoksnius, kur ledo lašeliai sušąla į ledo kristalus, o šie susijungia į snaiges. Galiausiai, tapę sunkūs, kristalai (snaigių pavidalu) krenta žemėn. Jei temperatūra yra žema per visą oro sluoksnį, sniegas pasiekia žemę neištirpęs.
Kylantis oras prie žemės sukuria žemo slėgio sritį. Žemas slėgis pritraukia daugiau oro, sustiprindamas audrų sistemą ir sukurdamas storus debesis bei gausius kritulius.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Sniego audros sukuriamos ne dirbtinai žmonių. Jos susiformuoja dėl tam tikrų oro sąlygų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
