Sekite 15min Google
„Telia“ kartu su rinkos tyrimų bendrove „Norstat“ 2025 m. atlikta apklausa parodė, kad išmaniųjų telefonų naudotojai Lietuvoje būdraujant į telefoną nesąmoningai pažvelgia vidutiniškai kas 6-7 minutes. Pasak Julijos Markeliūnės, „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovės, problema slypi ne tik bendrame ekrano laike. Kur kas didesnę įtaką daro nuolatinis dėmesio perjunginėjimas tarp atliekamos veiklos ir telefono.
„Daugelis pažįsta situaciją, kai dirbant, mokantis ar skaitant po kurio laiko ranka tarsi savaime tiesiasi link telefono, nors jame nėra jokios svarbios žinutės ar naujienos. Kiekvienas toks dėmesio nukreipimas trumpam išmuša iš koncentracijos ir apsunkina grįžimą prie užduoties. Ilgainiui priprantame prie nuolatinės stimuliacijos, todėl tampa sunkiau ilgiau išbūti vienoje veikloje. Susiformuoja savotiškas užburtas ratas: kuo dažniau tikriname telefoną, tuo sunkiau išlaikyti dėmesį, o kuo sunkiau susikaupti, tuo dažniau ieškome naujų dirgiklių“, – sako J.Markeliūnė.
Naujas terminas – „brain drain“
Dar 2024 m. „brainrot“ buvo išrinktas Oksfordo metų žodžiu. Jis apibūdina tariamą kognityvinių gebėjimų suprastėjimą dėl perteklinio nereiklaus internetinio turinio vartojimo. Tačiau specialistai vis dažniau kalba ir apie kitą reiškinį – „brain drain“, kai mūsų dėmesys nuolat nukreipiamas į telefoną, pranešimus ar poreikį tikrinti, ar neįvyko nieko naujo.
„Intelekto koeficientas dėl to nesumažėja, tačiau dažni dėmesio pertraukimai gali apsunkinti susikaupimą, informacijos įsiminimą ir sudėtingesnių užduočių atlikimą. Problema ta, kad telefoną dažnai laikome poilsio priemone, nors smegenims tai vis tiek reiškia papildomą informacijos srautą“, – sako J.Markeliūnė.
Dažniausiai vertiname, kiek laiko praleidžiame prie ekranų, tačiau rečiau susimąstome, kiek kartų per dieną paimame telefoną į rankas. „Telia“ ir „Norstat“ tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai į telefoną nesąmoningai pažvelgia vidutiniškai apie 150 kartų per dieną, arba maždaug kas 6-7 minutes būdravimo metu. Nors kiekvienas toks žvilgtelėjimas dažniausiai trunka vos kelias sekundes, iš šių trumpų pertraukėlių formuojasi įprotis nuolat perjunginėti dėmesį tarp skirtingų veiklų.
Ženklai, kad telefonas ima valdyti jūsų dėmesį
Pasak J.Markeliūnės, apie perteklinį naudojimą dažniausiai išduoda tokie kasdieniai įpročiai:
- telefoną atrakinate automatiškai, neturėdami konkretaus tikslo;
- darbo ar mokymosi metu nuolat perjungiate dėmesį tarp užduoties ir telefono;
- vos atsiradus laisvai minutei instinktyviai atsidarote socialinius tinklus;
- tampa sunkiau perskaityti ilgesnį straipsnį, knygos skyrių ar susitelkti į ilgesnį filmą;
- vakare planuojamos kelios minutės telefone reguliariai virsta pusvalandžiu ar daugiau;
- po naršymo jaučiatės ne pailsėję, o labiau pavargę ir išsiblaškę.
„Kai per dieną į telefoną pažvelgiame pusantro šimto kartų, kiekvienas žvilgsnis atrodo nereikšmingas. Tačiau būtent iš tokių mažų dėmesio pertrūkių susideda valandos, kurias galėtume skirti darbui, poilsiui ar pokalbiams su artimaisiais. Dažnai problemą išduoda ne ekrano laikas, o tai, kad darosi sunkiau ilgiau išlikti susikaupus ir būti vienoje veikloje be poreikio pasitikrinti telefoną“, – sako J.Markeliūnė.
Tuo metu vakarinis naršymas ilgainiui gali trumpinti miego laiką, o dieną pasireikšti didesniu nuovargiu, išsiblaškymu ir sumažėjusiu produktyvumu. Ryte tampa sunkiau atsikelti, dienos metu vis trūksta energijos, o užduotims, kurios anksčiau neužimdavo daug laiko, prireikia daugiau pastangų ir susikaupimo.
Manome, kad pailsime, bet dažnai būna atvirkščiai
Kova su nuolatiniu telefono tikrinimu nebūtinai prasideda nuo griežtų draudimų. Padėti gali paprastos kasdienės ribos: nesinaudoti telefonu valgant, susitikimų metu ar prieš miegą, išjungti nereikalingus pranešimus ir sąmoningai dalį dienos veiklų palikti už skaitmeninės erdvės ribų.
Tokias taisykles ypač svarbu nuosekliai taikyti šeimoje. Vaikams ir paaugliams savarankiškai reguliuoti laiką prie ekranų gali būti sudėtingiau, todėl tėvų pavyzdys ir aiškios ribos tampa svarbia kasdienių įpročių dalimi.
Norintiems sąmoningiau naudotis telefonu gali padėti ir specialios programėlės. Pavyzdžiui, „Forest“ skatina susikaupti tam tikrą laiką nenaudojant telefono, „One Sec“ padeda išvengti automatinio programėlių atidarymo, o „ScreenZen“ leidžia nustatyti papildomus naudojimosi ribojimus. Tuo metu „Android“ įrenginiuose veikianti „Digital Wellbeing“ ir „iPhone“ telefonuose integruota „Screen Time“ funkcija leidžia stebėti ekrano laiką bei geriau suprasti savo naudojimosi įpročius.
„Dažnai manome, kad pailsime naršydami telefone, tačiau smegenims tai vis tiek yra nenutrūkstamas informacijos srautas. Todėl svarbu sąmoningai susikurti akimirkų, kai nesiekiame naujo turinio ir leidžiame sau pabūti be ekranų. Tai gali būti pasivaikščiojimas, sportas, skaitymas ar tiesiog laikas su šeima ir draugais. Tokios pertraukos padeda susigrąžinti dėmesio kontrolę ir sumažina nuolatinio skaitmeninio triukšmo poveikį“, – sako J.Markeliūnė.
