Ėdalas nepatenka į žarnyną?
Viena lietuvė savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo galvijų vaizdais ir paaiškino, kam skirtos karvių šonuose esančios skylės.
„Rumunijoj karvių CO2 problema išspręsta... ėdalas pakraunamas tiesiai į skrandį ir neleidžiama, kad patektų į žarnyną.
Patys baisiausi žvėrys yra dvikojai padarai – žmonės“, – rašė internautė.
Tačiau lietuvės išvados kiek prasilenkė su tikrove.
Sulaukia kritikos
Kaip savo interneto svetainėje nurodo tarptautinė gyvūnų teisių organizacija PETA, tokios karvės vadinamos fistuliuotomis. Ši praktika žinoma jau seniai, jos mokoma net veterinarijos mokyklose.
Tokiu būdu galima tirti karvių skrandžiuose gyvenančius mikrobus ir kartais perduoti juos kitiems gyvūnams.
„Nors kai kurie teigia, kad tokia procedūra gali pagerinti karvių sveikatą, atrodo, kad ji naudingiausia mėsos ir pieno pramonei. Ji optimizuoja maistą ir virškinimą gyvuliams, kurie galiausiai bus išnaudojami ir paskersti“, – rašo PETA.
Kaip aiškina „Business Insider“, operacijos metu karvės šone išpjaunama anga – fistulė. Vėliau ši anga užkemšama plastikiniu dangteliu, kurį mokslininkai nuima, kai jiems reikia patekti į karvės skrandį.
„Tai padeda jiems suprasti, kaip veikia skrandis, ir gali būti naudojama padedant kitoms sergančioms karvėms“, – rašo leidinys.
Straipsnyje taip pat nurodoma, kad operacija nėra skausminga ir nepaveikia karvės gyvenimo trukmės.
Norvegijos gyvosios gamtos mokslų universitetas, kuriame auginama apie tuzinas fistuliuotų karvių, teigia, kad operacijos metu karvė būna budri ir stovi ant kojų. Gyvuliui suleidžiama vietinio anestetiko, todėl jis nieko nejaučia.
Po operacijos paskiriami skausmą malšinantys vaistai, o užgijus žaizdai fistulė nebekelia rūpesčių.
„Vasarą fistuliuotos karvės mažiausiai aštuonias savaites praleidžia „atostogaudamos“ ganyklose su kitomis karvėmis universiteto teritorijoje. Fistuliuotos karvės ėda, tuštinasi ir veršiuojasi taip pat, kaip ir kitos karvės, ir duoda normalų pieno kiekį“, – nurodoma universiteto svetainėje.
PETA savo ruožtu nurodo, kad, nors daugelis teigia, kad operacija karvėms nekenkia ir nesutrumpina jų gyvenimo trukmės, reabilitacijos procesas po operacijos trunka nuo keturių iki šešių savaičių, per kurias gyvuliai jaučia tam tikrą diskomfortą.
Pasak organizacijos, JAV federalinis Gyvūnų gerovės įstatymas – vienintelis įstatymas, saugantis eksperimentams naudojamus gyvūnus – netaikomas žemės ūkio eksperimentams naudojamiems gyvuliams. Dėl to šios karvės neturi teisinės apsaugos nuo žiauraus elgesio.
Kiti įžvelgia „pliusų“
Visgi ekspertai teigia, kad kai kuriais atvejais fistuliuotos karvės gyvena ilgiau.
Škotijos Žemės ūkio koledžo akademinis direktorius Jamie Newboldas BBC pažymėjo, kad karvių skrandžių tyrimai yra svarbūs, jei „norime padidinti maisto gamybą ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį“.
Karvės skrandį galima tirti trimis būdais: naudojant mirusių karvių mėginius, skrandžio vamzdelį arba kaniuliavimą (patenkant į fistuliuoto gyvulio skrandį su kaniule).
J.Newboldas nurodė, kad pastaruoju metodu galima tiesiogiai patekti į karvės skrandį, vadinamąjį prieskrandį, kad būtų galima paimti mėginius. Jo teigimu, ši praktika naudojama vis rečiau, nes dabar egzistuoja laboratoriniai prieskrandžio modeliai.
„Ši operacija paprastai atliekama su narkoze, bet atsigavęs gyvulys dažnai gyvena kur kas ilgiau nei paprasta karvė. Operacijos metu ji patiria skausmą, tačiau žinau atvejų, kai gyvuliai po operacijos gyvena 12-15 metų“, – nurodė jis.
Tarptautinė agropramoninė grupė „Avril“, kurios tiekėjai naudoja šią praktiką, nurodė, kad procedūra buvo naudojama daugelį metų atliekant mokslinius tyrimus su gyvūnais. Ir pridūrė, kad 2019 m. šis metodas buvo taikomas šešioms karvėms.
-
Skiepuose vaikams – pavojingos medžiagos? Net su mamos pienu jų gauna daugiau
-
Ar tikrai dėl lietaus su Sacharos dulkėmis reikia kaltinti „patentuotą orų ginklą“?
-
Ar tikrai COVID-19 skiepų bandymai buvo sustabdyti nugaišus juos gavusiems gyvūnams?
-
Kinijoje iš tiesų gyvena pirmieji pasaulyje vaikai su pakeistais genais: kaip tai nutiko?
Ji teigė, kad taip siekiama „pagerinti milijonų gyvulių virškinimo sistemas, sumažinti antibiotikų vartojimą ir su gyvulininkyste susijusį nitratų ir metano išmetimą“.
Norvegijos gyvosios gamtos mokslų universitetas nurodo, kad turi 12-14 fistuliuotų karvių. Šie gyvuliai naudojami moksliniais tikslais ir suteikia studentams bei mokslininkams galimybę ištirti, kas vyksta karvės viduje.
Nurodoma, kad universitetas augino fistuliuotas karves dar aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Jos padėjo optimizuoti šėrimą, sumažinti išmetamo azoto kiekį, gaminti pieną, kurio riebalų sudėtis yra geresnė nei įprasto, ir prisidėjo prie mokslinių tyrimų, kuriais siekiama sumažinti gyvulininkystės sektoriuje išmetamų metano dujų kiekį.
„Mūsų žinios apie tai, kas vyksta prieskrandžio viduje, anksčiau buvo labai ribotos. Sukūrus fistulę, atsivėrė naujos galimybės.
Pro angą galima išimti arba įdėti pašaro mėginius. Reguliuodami, ką karvė ėda, naudodamiesi fistulės teikiamomis galimybėmis ir rinkdami bei analizuodami tai, kas išeina mėšlo ir šlapimo pavidalu, mokslininkai ir studentai turi unikalią galimybę tirti pašarų metabolizmą“, – nurodo universitetas.
Saragosos universiteto gyvulių mitybos profesorius Jose Antonio Guada leidiniui „Maldita Cencia“ paaiškino, kad operacijos „nėra tokios kruvinos, kaip galima įsivaizduoti“, nes į skylutę įkišama kaniulė, kuri atidaroma tik imant mėginius. Be to, pasak jo, tai yra mažiausiai (gyvulį – red. past.) trikdantis būdas pasiekti virškinamojo trakto turinį ir ištirti fermentaciją.
Pasak mokslininko, yra kelios alternatyvos šiam būdui, tačiau gyvuliui jos sukelia tiek pat, jei ne daugiau, diskomforto, o rezultatai nepasiteisina.
Nors neskelbiami jokie konkretūs sąrašai, kiek fistuliuotų karvių yra pasaulyje, panašu, kad jų nėra tiek daug, nes paprastai šis metodas yra naudojamas akademinėje aplinkoje. Pavyzdžiui, tiriant karvių virškinimą universitete ar analizuojant pašarų maistinę kokybę.
Kosta Rikos universiteto mokslininkų 2020 m. paskelbtame tyrime nurodoma, kad ši praktika pradėta dar XIX a. pabaigoje, tačiau dabar naudojama rečiau dėl jos poveikio gyvūno gerovei.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Angos karvių šonuose skirtos ne joms maitinti, o tyrimams atlikti. Ši procedūra atliekama nedaugeliui gyvulių, dažniausiai moksliniais tikslais.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
