Sukūrė už pinigus?
Įstabiu klipu sausio pradžioje pasidalijo viena „Facebook“ vartotoja iš Lietuvos. Jis jau peržiūrėtas 3,2 tūkst. kartų.
Veiksmas vyksta nenurodytame greičiausiai dideliame (taip galima spręsti ir plačios gatvės, nuo kurios pakraščio filmuojama) mieste.
Matyti šiokioje tokioje prieblandoje (galimai prieš saulėlydį) gatve važiuojantys lengvieji automobiliai ir autobusai. Ant šaligatvio susibūrę žmonės stebi neįprastą vaizdą – rausvame danguje pro debesis šviečia du saulės diskai.
Komentatoriai ėmėsi svarstyti, kokia galėtų būti to priežasties. „Oi tie apgaulingi vaizdai“, – stebėjosi vienas. „Prisikaitaliojo oru“, – tvirtino kitas. „O jie gali sau leisti, pinigų turi, buvo lietaus užsipirkę, tai ir saulę galima dar vieną pasidaryt“, – aiškino trečias.
Tai yra užuominos į sąmokslo teorijas, esą kai kurie orų reiškiniai sukeliami dirbtinai, nulemti kovos su klimato kaita arba yra tam tikrų taikomų technologijų pasekmė.
Prigalvojo sąmokslo teorijų
Kai kuriuose iš šių pasakojimų prieš porą metų figūravo tame pačiame pusiasalyje esančių Jungtinių Arabų Emyratų miestas Dubajus.
Pavyzdžiui, 2024 m. balandį po rekordinės liūties JAE internete išplito teorija, neva dėl jos kalta debesų sėja. Pasak ekspertų, dėl ekstremalios situacijos greičiausiai kaltas klimato atšilimas, o apie audrą buvo žinoma iš anksto.
Smarkios liūtys tuomet užtvindė dalį greitkelių, prekybos centrus ir net oro uostą. Šalyje iškrito daugiausia kritulių per 75 metus, o kai kuriose vietovėse per mažiau nei parą prilijo daugiau nei 250 mm.
Kaip nurodė BBC, pagrindinė to priežastis buvo „atkirsta“ žemo slėgio oro sistema, kuri pritraukė šiltą ir drėgną orą bei neleido prasiskverbti kitoms oro sistemoms.
„Šiai pasaulio daliai būdingi ilgi laikotarpiai be lietaus, o po to nereguliarūs, gausūs krituliai, tačiau net ir tokiu atveju tai buvo retas kritulių atvejis“, – BBC pasakojo meteorologas Maartenas Ambaumas.
Taip pat skaitykite: Dubajuje per dieną prilijo lyg per metus – ar teisūs internautai kaltindami debesų sėją?
Saudo Arabijoje tą pavasarį krito kruša. Po to internete buvo dalijamasi ne vienu šio reiškinio kadru. Dėl to buvo kaltinamas saulės temdymas (dėl jo esą vyksta pasaulinis atšalimas) ir HAARP (angl. High-Frequency Active Auroral Research Program – Aukšto dažnio aktyviosios auroros tyrimų programa).
Tai yra viso pasaulio mokslininkų mėginimai ištirti jonosferos (viršutinio atmosferos sluoksnio, esančio 50-965 km virš Žemės paviršiaus) savybes ir elgseną.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai pavasario karščiai, šalčiai ir kitos orų išdaigos sukurtos dirbtinai?
Matytas ir Antikoje
Tuo pačiu įrašu su dviem saulėmis socialiniuose tinkluose dalijamasi mažiausiai nuo praėjusių metų gruodžio. Nors vaizdas – tikrai neįprastas, jis nesunkiai paaiškinamas moksliškai.
Atmosfera sukuria ne tik orus, bet ir, susidarius palankioms sąlygoms, neįprastus vaizdus. Vienas iš jų yra Saudo Arabijoje matytos dvi saulės.
Šis reiškinys vadinamas „saulės šunimi“ (angl. sundog) arba parhelion (šis terminas kilęs iš senovės graikų kalbos žodžio παρήλιον, kuris reiškė „šalia saulės“).
Tai yra optinis atmosferos reiškinys – vienas ar du taškai kurioje nors arba abiejose saulės pusėse, atrodantys lyg dar vienas dangaus šviesulys.
„Saulės šuo“ yra halų (optinio reiškinio) rūšis, susidaranti saulės šviesai lūžtant per ledo kristalus aukštai esančiuose plunksniniuose debesyse. Šešiakampiai kristalai veikia kaip prizmės, lenkdami šviesą tam tikrais kampais (maždaug 22 laipsnių nuo saulės). Taip į kairę ir į dešinę nuo Saulės, bet tame pačiame aukštyje virš horizonto, susidaro pora šviesos dėmių.
Šį fenomeną galima išvysti bet kurioje pasaulio vietoje bet kuriuo metų laiku, tačiau ne visada akivaizdų ir ryškų. Ji labiausiai pastebima, kai Saulė būna netoli horizonto, dažniau – šaltesnio klimato šalyse. Nors Saudo Arabijoje klimatas kitoks, ši optinė iliuzija galėjo susidaryti, nes aukštai esančiuose debesyse būna ledo kristalų.
Tai nėra šių laikų fenomenas, juoba sukeltas kokių nors orų keitimo technologijų, geoinžinerijos ar vadinamųjų chemtreilų. Panašūs vaizdai aprašyti jau Antikos literatūroje: Aristotelio „Meteorologijoje“, poeto Arato poemoje „Phaenomena“, Artemidoro veikale „Oneirocritica“ („Apie sapnų aiškinimą“), Cicerono dialoge „Apie valstybę“, Senekos ir Plinijaus Vyresniojo darbuose.
Bet kodėl šis reiškinys buvo pavadintas taip neįprastai, nežinia iki šių laikų. Dog (angl. šuo) gali būti susijęs su žodžiu dag, kuris škotų dialekte reiškia „drėgmė, dulksna“, senojoje norvegų kalboje – „rasa“. Kaip veiksmažodis angliškai tai reiškia ir „medžioti, sekti“, taigi pavadinimas gali būti verčiamas kaip „sekti saulę“.
15min verdiktas: tiesa. Danguje tikrai galėjo būti matomos dvi saulės – tikroji ir kita, kuri atsirado spinduliams lūžtant per ledo kristalus. Tai tėra optinis reiškinys.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
