Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
04 21

Mėnulio lenktynės 9. Ištrūkimas iš Žemės glėbio ir kapų tyla Skrydžių valdymo centre

1969 metų liepos 16-ąją iš J.F.Kennedy kosminių skrydžių centro, stebimas milijono žiūrovų vietoje ir dešimčių milijonų per televiziją, istoriniam skrydžiui pakilo amerikiečių kosminis laivas „Apollo 11“, nešamas raketos „Saturn V“. Misijos tikslas – pirmą kartą žmonijos istorijoje nusileisti Mėnulyje.
„Apollo 11“ skrydis
„Apollo 11“ skrydis / NASA nuotr.

Kosminiam laivui pakilus į orbitą ir pusantro karto apsisukus aplink Žemės rutulį, patikrinus visus techninius parametrus, buvo priimtas sprendimas pajudėti Mėnulio link. Vėl buvo įjungtas trečiosios pakopos variklis.

NASA nuotr./Saulėtekis kosmose. Michaelo Collinso nuotrauka, padaryta skrendant Žemės orbita. 1969 m. liepos 16 d.
NASA nuotr./Saulėtekis kosmose. Michaelo Collinso nuotrauka, padaryta skrendant Žemės orbita. 1969 m. liepos 16 d.

Ties T 02:50:03, tai yra nuo starto praėjus 2 valandoms, 50 minučių ir 3 sekundėms, buvo pasiekta suplanuota trajektorija, kuri po kelių dešimčių valandų leis kosminiam laivui pasiekti Mėnulio orbitą. Tada buvo antrą kartą išjungtas trečios pakopos variklis. Kosminis laivas beore erdve į tikslą jau skriejo iš inercijos.

„Ei, tas „Saturnas“ puikiai mus pavėžėjo“, – Skrydžių valdymo centrui džiugiai ištarė komandos vadas Neilas Armstrongas.

„Supratome, 11. Perduosime tai. Ir iš tikrųjų atrodo, kad jūs skrendate dabar teisingu keliu“, – atsakė jam skrydžių valdymo komunikatorius Bruce'as McCandlessas. „Supratome. Mes neturime jokių nusiskundimų nė dėl vienos iš trijų pakopų šios kelionės metu. Tai buvo gražu“, – pareiškė N.Armstrongas. „Jokių reikšmingesnių trumpalaikių reiškinių atsiskiriant pakopoms?“ – dar paklausė B.McCandlessas? „Jokių. Visa tai buvo geras pasivažinėjimas“, – patvirtino kosminio laivo vadas.

NASA nuotr./Bruce'as McCandlessas, vienas iš NASA skrydžių valdymo komunikatorių „Apollo 11“ misijos metu
NASA nuotr./Bruce'as McCandlessas, vienas iš NASA skrydžių valdymo komunikatorių „Apollo 11“ misijos metu

B.McCandlessas tolimoje ateityje ir pats kils į kosmosą. 1984 metais, būdamas daugkartinio kosminio laivo „Challenger“ įgulos nariu, jis tapo pirmuoju astronautu, kuris išbandė pilotuojamą manevravimo įrenginį – (angl. MMU – Manned Maneuvering Unit), leidusį astronautams atvirame kosmose nutolti nuo savo laivo, neprisirišus jokiu lynu, ir saugiai sugrįžti atgal. Turbūt mažai kas nėra matęs ikonine tapusios nuotraukos, kurioje B.McCandlessas įamžintas pirmą kartą savarankiškai „plūduriuojantis“ kosmose su pilotuojamu manevravimo įrenginiu ant nugaros.

NASA nuotr./Bruce'as McCandlessas atvirame kosmose su pilotuojamu manevravimo įrenginiu. 1984 m. vasario 7 d.
NASA nuotr./Bruce'as McCandlessas atvirame kosmose su pilotuojamu manevravimo įrenginiu. 1984 m. vasario 7 d.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas