2026-08-22 19:19

„Mokslas apie demenciją“: nuo pirštų jogos iki miego – kas padeda, o kas tėra mitas?

Demencijos riziką gali didinti ne tik amžius ar genetika, bet ir kasdieniai įpročiai – nuo fizinio aktyvumo stokos ir rūkymo iki prasto miego ar socialinės izoliacijos. Neurobiologės papasakojo, kad dalį šių veiksnių galima koreguoti, tačiau vien kryžiažodžių ar atminties žaidimų smegenų sveikatai nepakanka.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
google Sekite 15min Google
Mokslas apie demenciją
Mokslas apie demenciją / 15min montažas

Visuomenėje apie demenciją vis dar sklando nemažai mitų – nuo įsitikinimo, kad ji neišvengiamai laukia kiekvieno senstančio žmogaus, iki tikėjimo, jog nuo jos galima apsisaugoti vien sprendžiant galvosūkius ar atliekant specialius pratimus. Vis dėlto mokslas pabrėžia, kad demencijos riziką lemia daugybė veiksnių, o svarbiausia – visą gyvenimą rūpintis ne tik smegenų, bet ir viso organizmo sveikata.

Oslo universiteto mokslininkė, knygos „300 klausimų ir atsakymų apie miegą“ autorė, lietuviškos miego programėlės „MIEGU“ bendrakūrėja, neuromokslininkė ir miego ekspertė dr. Laura Bojarskaitė pasakojo, kad demencija nėra viena konkreti liga – tai sindromas, kurio atsiradimą lemia ne tik senatvė ar genetika.

„Demencija nėra normali senėjimo dalis – tai sindromas, kurį sukelia įvairios smegenų ligos, dažniausiai Alzheimerio liga“, – 15min aiškino mokslininkė.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą