„Plaukų būklę lemia ne vien genetika“ – sako dermatologas Tadas Raudonis.
Į daugeliui žmonių kylančius klausimus apie plaukus bus atsakyta, o populiariausi mitai bus paneigti naujame „Mokslas apie“ ciklo straipsnyje su gydytoju dermatologu dr. Tadu Raudoniu. Ekspertas paaiškino, kodėl plaukai baltaodžiams žyla greičiausiai, kas yra alopecija, kaip elgtis pastebėjus pirmus plikimo požymius ir ką daryti, kad plaukai išliktų sveiki.
Daugiau iš „Mokslas apie“
– Kodėl vieni žmonės žilsta greičiau nei kiti – ar tai paveldimumas, ar gyvenimo būdo pasekmė?
– Tai lemia ne vien genetika, nors ji taip pat yra labai svarbi. Pagal savo tėvus galime numatyti, kad jeigu jie anksti pražilo, tikimybė, jog ir mes anksčiau žilsime, yra didesnė. Tačiau labai svarbus yra ir gyvenimo būdas – ar patiriame daug streso, kaip maitinamės. Pavyzdžiui, vitamino D, E ar geležies trūkumas gali sutrikdyti pigmento gamybą. Rūkymas taip pat labai skatina ankstyvą žilimą. Ultravioletiniai spinduliai ir oro tarša, kurioje gyvename, taip pat turi didelę įtaką.
Normalus baltaodžių žilimo pradžios amžius yra nuo 30 iki 35 metų. Žinoma, pasitaiko žmonių, kuriems žili plaukai atsiranda jau 20, bet taip pat yra ir tokių, kurie net po 40 metų dar neturi nė vieno žilo plauko.
– Paminėjote žodį „baltaodžiai“. Kaip žilimas skiriasi tarp šalių, žemynų ir rasių?
– Žilimo amžius iš tiesų skiriasi priklausomai nuo rasės ir regiono, kuriame gyvename. Baltaodžiams normalu pradėti žilti apie 30–35 metus, o kitoms rasėms šis procesas paprastai prasideda vėliau – maždaug nuo 40–45 metų. Tai lemia tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai.
