Pasak mokslininkės, priklausomybė šiandien suvokiama kaip liga, o ne tik žmogaus valios trūkumas. Ji gali būti susijusi tiek su psichoaktyvių medžiagų vartojimu, tiek su elgesiu – pavyzdžiui, azartiniais lošimais ar pertekliniu socialinių tinklų naudojimu.
Apie tai kas yra priklausomybė, kokie žmonės yra į jas linkę, kaip jos formuojasi, kaip išgyti ją turint ir kai jų išvis išvengti – pokalbis „Mokslas apie“ straipsnių cikle su RPLC direktore dr. Aušra Širvinskiene.
– Kaip mokslas šiandien apibrėžia priklausomybę?
– Nelengva atsakyti į šį klausimą, nes priklausomybės apibrėžtis gali skirtis nuo mokslo srities. Jei kalbėsime iš medicininės perspektyvos, priklausomybė apima tiek psichoaktyvių medžiagų, tiek elgesio priklausomybes (pastarosios yra palyginti naujas terminas). Nuo 2019 m., kai Pasaulio sveikatos organizacija peržiūrėjo Tarptautinę ligų klasifikaciją, elgesio priklausomybė taip pat laikoma lėtine liga, kaip ir priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų.
Šis požiūris grindžiamas neurobiologiniais tyrimais, rodančiais pokyčius dopamino sistemoje, prefrontalinės žievės funkcijose bei atlygio ir kontrolės tinkluose. Todėl buvo nuspręsta, kad priklausomybė yra liga, kuri gali ir turi būti gydoma.
Tačiau į tai galima žiūrėti ir iš kitų perspektyvų. Pavyzdžiui, psichologijos mokslas pripažįsta, kad priklausomybė yra elgesio sutrikimas, nes žmogus praranda kontrolę, atsiranda kompulsinis elgesys ir jis tęsiasi nepaisant neigiamų pasekmių.
Daugiau iš ciklo „Mokslas apie“
Mokslinėje literatūroje priklausomybė dažniausiai apibrėžiama kaip psichikos ir elgesio sutrikimų derinys.
