Sekite 15min Google
Filmai apie „Ledynmetį“ vieną svarbų dalyką perteikia teisingai: klimato pokyčiai ir ledynmečiai sukėlė didžiules gyvūnų migracijas ir evoliucinius prisitaikymus.
Pleistoceno epochoje, trukusioje maždaug nuo 2,58 mln. iki 11 700 metų prieš mūsų erą ir dažnai vadinamoje paskutiniu ledynmečiu, Šiaurės Amerikoje gyveno įspūdinga gausybė stambių gyvūnų.
Iki 3,7 metro aukščio ant užpakalinių kojų atsistoti galėję milžiniški lokiai tuštinosi urvuose, gauruotieji mamutai trimitavo per šaltas tundros stepes, o „Amerikos gepardai“ vaikėsi „Amerikos antilopes“ besiplečiančiose pievose.
Tačiau nauja, itin išsami DNR ir izotopų analizė atskleidė, kad šis greitas katinių šeimos (tai biologinis terminas, apimantis kates, lūšis, pumas, gepardus, liūtus, tigrus ir kitus šios šeimos gyvūnus) gyvūnas iš tiesų nebuvo gepardas.
Paaiškėjo, kad tai buvo dabartinės pumos (Puma concolor) gimininga rūšis, be to, jos mityba mokslininkams pateikė netikėtumų.
„Šios katės buvo nepaprastai prisitaikančios, panašiai kaip šiandien visame savo paplitimo areale yra puma“, – aiškina pagrindinė tyrimo autorė, paleogenomikos specialistė iš Kalifornijos universiteto Molly Cassatt-Johnstone.
Kaip rašoma naujame žurnale „Current Biology“ paskelbtame tyrime, manyta, kad Miracinonyx trumani buvo Amerikoje gyvenusi afrikinio gepardo (Acinonyx jubatus) giminaitė.
Taip manyta dėl panašių prisitaikymų greitam bėgimui: abu gyvūnai turėjo grakščiai liekną kūną, ilgas kojas ir „didesnės talpos nosies kriaukles“. Dėl pastarosios savybės jų nosys veikė tarsi turbokompresoriai – padėjo įkvėpti daugiau deguonies. Tačiau tam buvo ir kaina – palyginti su kitais katinių šeimos gyvūnais, šios katės turėjo mažesnius dantis.
„Labai sunku įsivaizduoti priešistorinę rūšį, kurios niekada nesame matę, nepalyginant jos su tuo, ką jau pažįstame. Tačiau toks požiūris gali apriboti mūsų supratimą apie senovės gyvūnų sudėtingumą, išskirtinę evoliucijos istoriją ir elgseną“, – sako M.Cassatt-Johnstone.
