Nulėmė tragedija
„Istoriškai susiklostė, kad moterys nėra lygiomis dalimis kaip vyrai reprezentuojamos moksliniuose tyrimuose arba jos neįtraukiamos visai“, – 15min teigė VU Medicinos fakulteto doc. dr. Indrė Trečiokienė.
Viskas prasidėjo nuo noro moteris apsaugoti. Dar 1977 m. JAV Maisto ir vaistų administracijos politika rekomendavo neįtraukti vaisingo amžiaus moterų į I ir ankstyvosios II fazės vaistų tyrimus. Tokia rekomendacija galiojo net ir moterims, naudojančioms kontraceptines priemones, vienišoms moterims ir moterims, kurių vyrams buvo atlikta vazektomija.
Šią rekomendaciją iš dalies lėmė tragiška Talidomido istorija. Nėštumo metu šį vaistą vartojusios moterys susilaukė vaikų su apsigimimais.
„Toks sprendimas turi ir pliusų, ir minusų. Iš dalies, taip užtikrinama ir apsisaugoma nuo kritinių nepageidaujamų poveikių rizikos. Iš kitos pusės, moterų neįtraukimas į ankstyvuosius vaistų tyrimų etapus lemia duomenų, kaip vaistai veikia moteris, trūkumą“, – situaciją įvertino I.Trečiokienė.
Be to, jos teigimu, kai kurios ligos skirtingai pasireiškia vyrams ir moterims, tad neįtraukiant moterų į klinikinius tyrimus gali būti ignoruojami specifiniai simptomai ar gydymo poreikiai, ypač retų ligų atvejais.
