Sekite 15min Google
Jos buvo aptiktos išsibarsčiusios ant paviršiaus, kai „Curiosity“ kilo per Valle Grande – platų slėnį, kertantį sulfatais turtingus Šarpo kalno sluoksnius, iškilusius kraterio viduryje.
Skylės ir duobėtas Marso paviršius nėra naujiena. Bet kur, kur yra geologinė istorija ir paviršių nuolat paveikė meteoritų smūgiai, galima tikėtis įvairių skylių. Tačiau šios – mažos, negilios įdubos paviršiuje – nepanašios į nieką, kas anksčiau buvo pastebėta Marse.
Paprastai nedideles įdubas uolienose paaiškinti nėra sunku. Minkštesnėje uolienoje įstrigę akmenukai ar mineralų sankaupos ilgiau nei aplinkinė medžiaga atsilaiko prieš eroziją, tačiau ilgainiui ir jos išnyksta, palikdamos nedideles ertmes.
Naujosios įdubos kitokios. Jos neįprastai plačios ir negilios, be to, šalia jų nėra akivaizdžių akmenukų ar mineralų sankaupų, kurios galėjo būti jų vietoje.
Todėl „Curiosity“ mokslininkų komanda nusprendė šias įdubas ištyrinėti atidžiau.
„Curiosity“ Marso rankinis objektyvinis vaizdo įrenginys (MAHLI) iš arti nufotografavo įdubas, o marsaeigio „Mastcam“ kameros užfiksavo persidengiančius aplinkinės vietovės stereovaizdus.
Šiuos vaizdus galima sujungti ir sukurti trimatį paviršiaus modelį. Tai leidžia mokslininkams išmatuoti įdubų formą ir gylį bei, tikimasi, nustatyti, kaip jos susiformavo.
Ši paslaptis ypač intriguoja todėl, kad „Curiosity“ šiuo metu juda per palyginti mažai ištyrinėtą teritoriją.
Anksčiau šiais metais marsaeigis paliko keistą, voratinklį primenančią „boxwork“ teritoriją, kurią kelis mėnesius tyrinėjo. Tai buvo atspariomis mineralizuotomis keteromis nusėtas kraštovaizdis, kurį, manoma, prieš milijardus metų suformavo požeminis vanduo.
Dabar „Curiosity“, kylantis vis aukščiau Šarpo kalno šlaitais, tyrinėja virš „boxwork“ esančias sluoksniuotas, sulfatais turtingas uolienas.
Šie sluoksniai taip pat keičiasi marsaeigiui kylant aukštyn – skiriasi jų tekstūra, cheminė sudėtis ir atsparumas erozijai. Tai gali padėti išsaugoti duomenis apie kintančias sąlygas senovės Marse.
