Informacija – iš vienos Kinijos svetainės
Balandžio 20 d. Kinijos naujienų portalas „MyDrivers“ paskelbė naujieną, kad Kinijos bendrovė „Huawei“ ir interneto paslaugų teikėjas „China Unicom“ pradėjo naudoti pirmąjį pasaulyje 10G tinklą Kinijos Silicio slėnio analogu laikomoje Siungano (Xiong'an) vietovėje.
Skelbiama, kad pirmųjų bandymų metu duomenų atsisiuntimo sparta siekė 9834 Mb/s, o siuntimo – 6311 Mb/s.
Žinutės apie tai pasirodė ir kai kuriuose Lietuvos naujienų portaluose – nurodoma, kad informacija taip pat cituojama iš „MyDrivers“ svetainės.
Kaip yra iš tiesų?
Nepaisant skambių antraščių, Kinija nepradėjo naudoti pirmojo pasaulyje 10G mobiliojo interneto.
Vietoj to Kinija visoje šalyje pradėjo įgyvendinti bandomuosius 10G plačiajuosčio ryšio projektus. Tai padaryta po to, kai kelios kitos šalys pradėjo panašias programas.
Tai nesusiję su mobiliuoju internetu, kuris visoje Kinijoje tebėra 5G.
Raidė G mobiliojo ryšio standarto kontekste reiškia technologijos kartą (angl. generation). Evoliucija nuo 1G iki 5G prasidėjo 1979 metais, kai Tokijo gyventojai pirmą kartą gavo prieigą prie mobiliojo ryšio. O po 40 metų, 2019-aisiais, Pietų Korėjos gyventojai jau pradėjo naudotis pažangiausia iki šiol belaidžio ryšio karta — 5G.
Tačiau Kinijos projekte, kuris sukėlė tiek daug triukšmo, raidė G reiškia duomenų perdavimo greitį (šiuo atveju 10 Gbit), o ne kartą.
„MyDrivers“ portalas iš tiesų pranešė, kad 10G optinio plačiajuosčio interneto bandomasis projektas buvo įgyvendintas Siungano naujojoje zonoje, Hubei provincijoje.
Siungano naujoji zona – tai vyriausybės remiamas miesto plėtros projektas netoli Pekino, įkurtas 2017 metais kaip aukštųjų technologijų, žaliasis ir išmanusis miestas. Todėl nenuostabu, kad būtent ši teritorija buvo pasirinkta bandomajam projektui.
Tačiau Kinija pradėjo naudoti ne itin modernų belaidį, o plačiajuostį laidinį tinklą, kuriuo galima perduoti failus iki 10 Gb/s greičiu.
Seniai žinoma naujovė
10G plėtra yra dalis Kinijos nacionalinio bandomojo projekto, kuriuo siekiama šalyje įdiegti 10G optinį plačiajuostį internetą.
Apie jį 2025 m. sausį paskelbė Kinijos pramonės ir informacinių technologijų ministerija. Siunganas yra viena iš 168 Kinijos vietovių, kurios buvo atrinktos dalyvauti projekte.
Tai taip pat nėra vienintelis 10G optinio plačiajuosčio interneto projektas Kinijoje. Įvairiose provincijose ir miestuose, įskaitant didžiausią Kinijos miestą Šanchajų ir pietinę Guangdongo provinciją, taip pat įgyvendinamas 10G plačiajuostis ryšys.
Tačiau Kinija nėra vienintelė šalis, pasiekusi tokį duomenų perdavimo greitį.
Kai kuriose šalyse operatoriai, naudodami pažangią šviesolaidinę infrastruktūrą, jau kelerius metus abonentams siūlo 10 Gb/s interneto paslaugas.
Pavyzdžiui, Japonija laikoma pasauline sparčiojo interneto lydere ir dar 2020 m. Japonijos telekomunikacijų paslaugų teikėjai savo klientams siūlė 10 Gb/s šviesolaidinį ryšį už maždaug 55 JAV dolerius per mėnesį. Pietų Korėjoje panašios spartos internetu 2018 m. galėjo naudotis interneto paslaugų teikėjo KT vartotojai.
Kovojo prieš 5G
Mobilaus ryšio tobulėjimas pasaulyje sukėlė nemažai pseudomokslinių mitų. Viena iš labiausiai paplitusių 5G sąmokslo teorijų buvo tai, kad ši ryšio technologija yra atsakinga už COVID-19 pandemiją arba padeda virusui plisti. Šios teorijos šalininkai teigė, kad 5G signalai susilpnina imuninę sistemą ir taip padeda virusui užkrėsti daugiau žmonių.
5G ryšys (kitaip tariant, 5G technologija) – tai mobilusis ryšys, pasižymintis ypač dideliu pralaidumu, maža delsa bei plačiomis pritaikymo galimybėmis.
Mobiliojo ryšio bazinės stotys skleidžia radijo dažnio elektromagnetinį lauką (EML).
Kai kurie žmonės nerimauja, kad išplėtojus tokių įrenginių tinklą, gali būti daromas neigiamas poveikis sveikatai dėl jų skleidžiamo EML bangų didelio dažnio ir dėl įrenginių galingumo.
Pasak specialistų, iki šiol išsamiai ištirta ir įrodyta, kad EML sukelia šiluminį poveikį, t. y. pakyla audinių ar organų temperatūra.
Pagal šį poveikį yra nustatytos EML intensyvumo leidžiamosios vertės, kurių neviršijant išvengiama šiluminio poveikio, kuris galėtų sukelti audinio ar organo pažeidimus.
Šiuo metu Lietuvoje, gyvenamojoje aplinkoje elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis radijo dažnių intervale nuo 2 GHz iki 300 GHz negali viršyti 10 W/m2.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, iki šiol nėra nustatyta, kad leidžiamų verčių neviršijantis EML turi ilgalaikį poveikį ir gali sukelti minėtus sveikatos sutrikimus.
Lietuvoje radiotechninių objektų, skleidžiančių EML, priežiūra yra reglamentuota. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) vykdo šių objektų kontrolę, derina radiotechninės dalies projektus ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planus.
Be to, radiotechninių objektų operatoriai privalo periodiškai atlikti EML matavimus, o rezultatai skelbiami NVSC tinklalapyje. Ši nustatyta tvarka taikoma ir 5G ryšio įrenginiams.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Kinija pradėjo naudoti ne itin modernų belaidį, o plačiajuostį laidinį tinklą, kuriuo galima perduoti failus iki 10 Gb/s greičiu.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
