„Skaitmeninė Europos programa“ orientuota į praktinius sprendimus: finansuoja technologijų diegimą, skaitmeninių paslaugų plėtrą, kibernetinio saugumo sistemų stiprinimą. Tikslas – kad inovacijos būtų prieinamos visoms šalims ir įvairioms organizacijoms, ne tik didiesiems žaidėjams.
„Europos horizontas“ programa skirta tyrimams ir inovacijoms. Ši programa remia mokslo projektus, eksperimentus ir naujas idėjas, kurios vėliau gali tapti produktais ar paslaugomis. Čia gimsta proveržiai – nuo dirbtinio intelekto iki pažangių kibernetinio saugumo technologijų. Abi programos – milžiniškos. „Skaitmeninės Europos programos“ biudžetas 2021–2027 m. siekia apie €7,5 mlrd. Iš jų apie €1,4 mlrd. skirta kibernetinio saugumo iniciatyvoms. „Europos horizontas“ bendras biudžetas siekia 95,5 mlrd. eurų. Šios lėšos orientuoti į naujų technologijų kūrimą, eksperimentus, pilotinius projektus ir jų perkėlimą į realias taikymo sritis.
Partnerystė – būtina sąlyga
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) Partnerysčių ir kompetencijų stiprinimo departamento direktorė Rūta Apeikytė pabrėžia, kad kibernetinės bendruomenės narių tarpusavio bendradarbiavimas yra pagrindinis sėkmės receptas: „Kibernetiniame saugume nėra vieno herojaus. Tik jungdami viešojo sektoriaus, mokslo ir verslo žinias galime stiprinti bendrą Lietuvos atsparumą kibernetinėms grėsmės, keistis patirtimi, kartu tobulėti ir vystyti inovacijas“, – sako ji.
Anot R. Apeikytės, partnerystės taip pat yra kertinis akmuo siekiant gauti europinį finansavimą savo idėjoms, nes bendri projektai, jungiantys kelių sektorių kompetencijas, turi didžiausią potencialą pritraukti ES investicijas ir kurti pridėtinę vertę visai ekosistemai. Apie tai plačiau papasakojo ir „Skaitmeninės Europos programos“ Nacionalinis kontaktinis asmuo Aurelija Bakutienė.
Partnerystės pliusai ir nauda
A. Bakutienė pabrėžė, kad „Skaitmeninė Europos programa“ ir „Europos horizontas“ yra tarptautinės programos, kuriuose būtina partnerystė: „Nors tai ir kelia didelių iššūkių, tačiau turi daug pliusų. Kartu projektus teikiantys partneriai apjungia savo kompetencijas. Projektai tampa bendro mokymosi ir žinių perdavimo platforma.“
Kodėl ir kokie sunkumai kyla kai ieškoma partnerių? Pirmiausia – „Skaitmeninė Europos programa“ – tai nauja patirtis, kuri skinasi unikalų kelią, o ne kartoja kitur jau pritaikytus būdus. Pasak A. Bakutienės, šia programa siekiama didinti Europos konkurencingumą pasaulio skaitmeninėje ekonomikoje, kartu skatinant įveikti skaitmeninį atotrūkį visoje ES.
„Turime žvelgti į situaciją ir veikti holistiškai – apimti visas sritis, jungti įvairias žinias ir gebėjimus. Partneriai iš įvairių sektorių gali pretenduoti į tarpvalstybinę paramą ir didesnį ES įnašą“, – sakė pašnekovė.
Tai nauja patirtis, kuri skinasi unikalų kelią, o ne kartoja kitur jau pritaikytus būdus.
Dažniausiai pasitaikantys sunkumai kai ieškoma partnerių: pasitikėjimo trūkumas, nežymūs komunikacijos barjerai, ekspertinės patirties stoka, skirtingi įprastos veiklos modeliai ir supratimas apie sprendžiamą problemą.
Visi sunkumai gana lengvai įveikiami ir programos atstovė ramina – svarbiausia ryžtas ir veiksmai: „Dažnai klausia, kaip susirasti galimą partnerį? Nuo ko pradėti? Čia gali padėti „Skaitmeninės Europos programos“ nacionalinių kontaktinių asmenų tinklas (angl. National Contact Points, NPC). Jame dalinamasi informacija, kas ir kokių partnerių ieško.“
Ieškant partnerių rekomenduojama naudotis Funding & Tender, DEP Dashboard portalais bei sukurta b2match platforma, kurioje galima užsiregistruoti ir pažymėti ko ieškoma.
Sėkmės istorijos iš Lietuvos
Ar jau turime šioje srityje sėkmės istorijų? Žinoma. A. Bakutienė priminė vieną įsimintiniausių: „Kai pradėjau vykdyti Nacionalinio kontaktinio asmens funkcijas, kaip tik buvo paskelbtas kvietimas dėl paraiškos rengimo skirtos sukurti Nacionalinių kontaktinių asmenų tinklą ir užtikrinti jų bendradarbiavimą. Tuo metu dar nebuvo jokių galimybių ieškoti partnerių išskyrus asmeninius kontaktus bei Funding & Tender portalą. Tiesiog rašiau laiškus kitiems nacionalinių kontaktinių asmenų tinklo nariams ir klausiau, gal kas rengia paraišką. Išsiunčiau pusšimtį laiškų, o atsiliepė du. Dalyvavome paraiškų rengime ir štai – esame DEP4ALL projekto nariai.“
Dr. Vilius Benetis, „NRD Cyber Security“ vadovas akcentavo, kad ryšiai tarp skirtingų organizacijų, ypač, iš skirtingų sektorių, dažniausiai užsimezga bendruomenėse, tokiose kaip The European Cyber Security Organisation (ECSO), The North European Cybersecurity Cluster (NECC) ir pan.
„Šios bendruomenės sukuria erdves dalintis žiniomis, idėjomis, rūpimais klausimais, kartu diskutuoti ir kurti. Mums tai – pasidalijimas bendru matymu. Tai puiki vieta įgyti pasitikėjimą vieni kitais. Dalyvaujant projektuose, gauname ne tik žinias, bet ir pažintis, kurios vėliau praverčia, kai tų specifinių žinių prireikia, nes dirbtinis intelektas jų tikrai nesuteiks. Suprantame, kad norėdami rasti patikimus ir idėjomis degančius partnerius, turime būti matomi, klausyti, išgirsti ir laiku pakelti ranką. Pavyzdžiui, siekdami pagerinti kibernetinių grėsmių stebėjimo pajėgumus saugumo operacijų centrų (SOC) komandoms, pastebėjome, kad tokiu pat noru dega ir Vilniaus miesto savivaldybė, kuri kvietė sujungti jėgas. Šiuo metu jau įpusėjome kurti informacijos apie kibernetinio saugumo grėsmių stebėjimą dalinimosi platformą ir buriame kibernetinio saugumo komandų ir ekspertų bendruomenę. Panašiai susikūrė ir kitos partnerystės projektuose“, – komentavo V. Benetis.
A. Bakutienė pabrėžė, kad partnerystės sudaro galimybę dalintis informacija apie incidentus, naujas grėsmes ir gerąją praktiką. Taip organizacijos gali greičiau reaguoti į iššūkius ir sustiprinti savo apsaugą. Mokslo sektorius gali pasidalinti naujausiais tyrimais, verslas – diegiamais technologiniais sprendimus, o valstybės institucijos teisiniu ir teisėkūros pagrindu.
Lietuvos kibernetinio saugumo bendruomenė gali ne tik prisidėti prie šių projektų, bet ir auginti savo ekspertų bazę. Dalyvavimas tarptautinėse programose suteikia prieigą prie žinių, kurios vėliau pritaikomos nacionaliniu lygmeniu – nuo savivaldybių iki strateginių sektorių. Tai užtikrina, kad Lietuva ne tik didins savo atsparumą, bet ir taps visaverte Europos skaitmeninio saugumo politikos formuotoja.
