Vis daugiau archeologinių įrodymų rodo, kad neandertaliečiai buvo ne tik protingesni, nei anksčiau manėme, bet ir vaikščiojo stačiomis, naudojo įrankius ugnies uždegimui, verpė pluoštą į virvę, kūrė abstraktų meną ir galbūt net organizavo didelių žvėrių medžiokles.
Taigi, ką mes turėjome, ko jiems trūko?
Greičiausiai nėra vieno paaiškinimo, tačiau Kanados Monrealio universiteto ir Jungtinės Karalystės Kembridžo universiteto mokslininkai mano, kad atrado esminį skirtumą, padėjusį žmonėms išlikti.
Autoriai teigia, kad žmonės neaplenkė neandertaliečių dėl geresnių smegenų ar pranašesnių fizinių savybių. Vietoj to, jų modeliai rodo, kad žmonės galėjo išlikti, nes „Homo sapiens“ grupės tikriausiai buvo labiau tarpusavyje susijusios nei neandertaliečių.
Prieš 35 000–60 000 metų Europos žemyne vyko didžiuliai klimato pokyčiai. Tuo pačiu metu iš Afrikos į šią naują žemę plūdo „Sapiens“ bangos, dėl ko dvi ankstyvųjų žmonių linijos susidūrė akis į akį.
Norėdami išsiaiškinti, kuo tai galėjo baigtis, tyrimo autoriai sukūrė keletą modelių, panašių į tuos, kurie naudojami gamtos apsaugos biologijoje tinkamoms rūšių buveinėms nustatyti. Jie įtraukė duomenis apie geografinius regionus, klimato svyravimus ir archeologinių radinių vietas.
Komanda, vadovaujama antropologės Ariane Burke iš Monrealio, nustatė, kad neandertaliečių grupėms Europoje tinkamiausios teritorijos buvo mažiau tarpusavyje susietos nei „Homo sapiens“ tinkamos buveinės.
„Šie tinklai veikia kaip saugos tinklas. Jie sudaro galimybę keistis informacija apie išteklius ir gyvūnų migraciją, užmegzti partnerystes bei krizės atveju laikinai naudotis kitomis teritorijomis“, – aiškina A.Burke.
Genominiai duomenys patvirtina hipotezę, kad neandertaliečiai Europoje gyveno mažesnėse populiacijose nei senovės sapiensai. Kai kurie mokslininkai netgi iškėlė hipotezę, kad neandertaliečių populiacijos staigus sumažėjimas lėmė mažą genetinę įvairovę, o tai galėjo prisidėti prie jų išnykimo.
Jei šios mažos ir išsibarsčiusios neandertaliečių grupės iš tiesų egzistavo, jos galėjo būti labiau pažeidžiamos aplinkos pokyčių.
„Vakarų ir Pietryčių Europoje gyvenę neandertaliečiai buvo susiję tik labai silpnai, nes juos skyrė gana dideli atstumai“, – spėja autoriai.
Tyrimo rezultatai rodo, kad Europos regionai, kuriuose, greičiausiai, gyveno neandertaliečiai ir „Sapiens“, beveik nesutapo, o tai silpnina hipotezę, kad šios dvi giminės konkuravo dėl tų pačių žemių ir išteklių.
Tačiau net ir nedidelis sutapimas – tyrimas parodė, kad bet kuriuo laikotarpiu neandertaliečių ir sapiensų arealai sutapdavo iki 5 procentų – galėjo turėti reikšmingą poveikį ateičiai.
Kai kurie mokslininkai mano, kad neandertaliečiai ir sapiensai per tūkstantmečius taip intensyviai dauginosi, kad tai lėmė vienos rūšies visišką genetinį įsisavinimą kitos rūšies.
Šiandien neafrikietiškos kilmės žmonės yra paveldėję nuo 1 iki 4 procentų savo DNR iš neandertaliečių. Mūsų išnykusių giminaičių pėdsakai vis dar glūdi mumyse.
