Parodė statybas
Šiame komplekse numatytas ne tik nacionalinis stadionas, kurio vietų skaičius padidintas iki 18 tūkst., bet ir kultūros centras, sporto centras, 300 vietų darželis.
„Naresta“ vadovas Tadas Grincevičius statybų aikštelėje žurnalistams paaiškino, kur šiuo metu esama.
„Stovime požeminiame, arba nuliniame, aukšte. Man už nugaros – būsima aikštė. Čia matosi ir tribūnų apmatai. Tribūnos bus į tą pusę montuojamos. Nuo šios pusės pradėjome, nes čia patalpos – čia daugiausia darbo. Per mėnesį ar du turėtume pasiekti būsimos aikštės lygį. Smalsus darbų etapas“, – apžvelgė T.Grincevičius.
Jam antrino nacionalinio stadiono statybas Vilniuje iš investicijų bendrovės „BaltCap“ perėmusios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis, pastebėdamas, kad vieta, kur susirinko žurnalistai, yra žemutinė stadiono patalpų dalis.
„Pamatai baigti, teritorija išlyginta. Netrukus čia bus pastatyti kranai ir bus montuojamos antžeminės pastato konstrukcijos. Po to, kai baigsime konstrukcijas montuoti kitų metų vasarą, maždaug liepos mėnesį, išvešime kranus ir pradėsime formuoti pastato kontūrą“, – apžvelgė A.Avulis.
Jis pabrėžė, kad futbolo stadionas bus skirtas tik žaisti futbolui.
„Nebus bėgimo takelių. Nuo tribūnos iškart už maždaug trijų penkių metrų bus galima matyti, kaip žaidžia futbolininkai. Tai – išskirtinis dalykas, nes dažnai stadionai turi bėgimo takelį ir nuo žiūrovo iki paties žaidėjo būna dar ganėtinai didelis atstumas. Vis dėlto patys geriausi Europos ir pasaulio futbolo stadionai neturi bėgimo takelių ir iškart būna netgi persirengimo kambariai čia pat, laipteliais išlipa į futbolo aikštę, o žiūrovai yra tam pačiam lygmenyje, kuo arčiau aikštės, kuo arčiau žaidėjų“, – aiškino A.Avulis.
Negautas vienas statybos leidimas
A.Avulis žurnalistams teigė, kad trūksta vieno statybos leidimo – atskiram sporto centrui arba vadinamajai arenai.
„Tikimės, kad savivaldybė dokumentų neužlaikys, šįmet būtinai turime gauti leidimą. Šiemet „Kalvasta“ padarys paruošiamuosius darbus ir sausį pradėsime darbus“, – sakė A.Avulis.
Jo teigimu, pačiam sporto centre dar bus kelios patalpos: dvi gimnastikos salės, bokso, rankinio salė, dvi krepšinio aikštelės.
„Arena gali būti ir į koncertų paskirtį transformuojama. Kultūrai irgi bus skirta, ne tik varžyboms. Vyksta čia pasiruošimo darbai, dar neturime statybos leidimo šiam objektui. Šis objektas 2027 m. pabaigoje būtų užbaigtas“, – sakė A.Avulis.
A.Avulis taip pat pasakojo, kad šiuo metu didžiąją dalį darbų vykdo „Naresta“.
„Jos pagrindinis objektas – 18 tūkst. vietų stadionas. Šiuo metu baigiami polių darbai, vykdomi pamatų darbai. Spalį turi atsistoti kranai, lapkritį turėtų būti pradėtos montuoti stadiono konstrukcijos. Didžioji darbų dalis turėtų būti daroma kitąmet“, – atskleidė A.Avulis.
„Naresta“ vadovas T.Grincevičius antrino, kad pirmame etape įrengia polius, betonuoja pamatus.
„Spalį turi atsistoti kranai, lapkritį ir kitų metų pradžioje rinksime esmines konstrukcijas. Turiu tokią mintį, kad kitų metų pradžioj, kai miestas pamatys dideles kojas virš kelio pakilusias, visi atsikvėps, ir mes galėsime darbais parodyti, kad viskas vyksta sklandžiai“, – kalbėjo T.Grincevičius.
Kitas objektas, pasak A.Avulio, – kultūros centras. „Rangovas „Kalvasta“ ruošiasi jo statybai. Dabar ten vykdomi žemės darbai. Ketvirtą ketvirtį turėtų būti pradėtas pamatų įrengimas, o nuo metų pradžios matysis pastato konstrukcijos. Viską turime užbaigti 2027 m. pabaigoje. Tikiuosi, rangovui pavyks pabaigti ir anksčiau“, – kalbėjo A.Avulis.
Laukia ir vaikų darželio statybos.
„Kalvasa“ ruošiasi, ketvirtame ketvirtyje turėtų būti pradėti pamatų darbai. Manau, kad galima irgi anksčiau užbaigti“, – vylėsi A.Avulis.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sakė, kad darželiuose vietų trūksta, todėl darželis šioje vietoje, Šeškinėje, kur susikerta daug jungčių, tikrai bus pagalba tėvams.
Vyksta derybos su metalo konstrukcijų gamintojais ir tiekėjais
Pasak A.Avulio, šiuo metu vyksta derybos su metalo konstrukcijų gamintojais ir tiekėjais.
„Pasirašyta sutartis su „Inhus“. Jie gamina pastato konstrukcijas. Tai yra didelės pastato gelžbetoninės konstrukcijos, kurioms reikia 25 tonų krano – tai yra labai didelės masyvios konstrukcijos. Kalbamės ir ruošiamės sudaryti sutartį su metalo tiekėjais, kurie gamins metalo konstrukcijas“, – sakė A.Avulis.
Pasak jo, stadione žiūrovai turės stogą, kuris bus iš metalo konstrukcijų.
„Šiuo metu vyksta ir projekto tikslinimai, ir darbo projekto rengimas, ir derybos su metalo konstrukcijų gamintojais, tiekėjais. Tikimės per mėnesį susitarti“, – vardijo jis.
Pristatė judumo pokyčius
V.Benkunskas pristatė, ką savivaldybė daro, kad ši vieta būtų lengviau pasiekiama miestiečiams.
Pasak jo, visą infrastruktūrą aplink nacionalinio stadiono kompleksą sostinės savivaldybė įrengs iki 2027-ųjų pabaigos, kai bus baigta ir viso komplekso statyba.
„Judumo pokytis šioje vietoje bus jaučiamas. Miestas daro viską, kad palengvintų susisiekimą su šiuo sklypu. Šiuo metu kaip tik yra baigiamas rengti Mamutų parko techninis projektas, tai yra miesto projektas, kuris leis sujungti pėsčiųjų takais visą sklypą, pėstiesiems nuo senamiesčio būtų jungtys, kad iš ar į stadioną, į visus kitus objektus būtų galima judėti ne automobiliu, bet kitais būdais – viešuoju transportu ir, aišku, pėsčiomis“, – kalbėjo meras.
Pasak jo, bus pertvarkoma Gelvonų–Ozo g. sankryža.
„Pradėtas rangos pirkimas. Bendrai žiūrint, yra keturių dalių infrastruktūriniai pagerinimai, kurie leis patogiau atvažiuoti viešajam transportui, daugiau turėt sustojimų. Taip pat pėstiesiems ateiti į patį sklypą. Aišku, bus perdaroma Gelvonų–Ozo g. sankryža ir įvažiavimas į patį sklypą, praplatintos pėsčiųjų juostos ir visi kiti dalykai, kurie leis šitoje zonoje judėti patogiau tiek automobiliams, tiek ir pėstiesiems“, – teigė V.Benkunskas.
Jis taip pat atskleidė, kad Ukmergės ir Ozo g. atsiras požeminė perėja.
„Kai bus baigti stadiono darbai, miestas panašiu laiku turi baigti ir savo darbus. Kitą pavasarį pradėsime rangos darbus. Vienu metu visuomenei turėtume priduot visą kompleksą su Mamutų parku“, – žadėjo V.Benkunskas.
Pasak mero, nekeliamas tikslas, kad į šią vietą kiekvienas galėtų atvykti nuosavu automobiliu.
„Tai yra miesto stadionas. Visos jungtys, kurios yra suformuotos, pirmiausia planuojamos mikromobilumo priemonėmis: dviračiais, paspirtukais, pėsčiom ateiti, ir, žinoma, viešajam transportui. Šie planai nėra nauji, savivaldybė su jais dirba gal jau penkerius metus. Negaliu pasakyti tikslių kainų, nes vyksta pirkimas, bet tai yra kelių dešimčių milijonų eurų klausimas, kad pasiekiamumas šios vietos būtų geresnis“, – vardijo meras.
Anot mero, bendra indeksuota projekto investicijų vertė siekia 156 mln. eurų. „Už nacionalinį stadioną per ŠMM mokės valstybė, už visa kita mokės savivaldybė“, – sakė jis.
Priminsime, kad A.Avulis neseniai teigė, jog sutartis su neįvardijama kredito įstaiga dėl 100 mln. eurų paskolos komplekso statybai bus pasirašyta rugsėjį arba spalį.
Neseniai skelbta ir apie tai, kad Vilniaus miesto taryba pratęsė žemės sklypo nacionalinio stadiono statyboms sostinėje nuomos sutartį. Beveik 23 hektarų žemės sklypas Ozo g. 27, šalia prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, būtų išnuomotas projekto koncesininkei „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ iki 2046 metų spalio.
BNS rašė, kad birželio pabaigoje „Hanner“ baigė derybas su „BaltCap“ dėl projekto perėmimo, taip pat susitarė su statybos įmonėmis „Naresta“ ir „Kalvasta statyba“ dėl projekto rangos.
Sutarta, kad „Naresta“ už 70 mln. eurų statys pagrindinį stadioną, dvi futbolo aikšteles bei magistralinius inžinerinius tinklus, o „Kalvasta statyba“ už 47,5 mln. eurų statys likusius objektus, tarp kurių – ir arena.
Vilniaus miesto taryba pernai rugpjūtį pritarė koncesijos sutarties pakeitimams – pakeitus rizikų pasidalijimą, projektas savivaldybei ir valstybei kainuos apie 155,1 mln. eurų.
Vilniaus savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su įmone Vilniaus daugiafunkcis kompleksas 2021 metų spalį pasirašė 25 metų trukmės koncesijos sutartį.
