Papildomą kainų augimą ekonomikoje, ekspertų vertinimu, kuria ir gyventojų atsiimtos pensijų fondų lėšos – dalis šių pinigų yra iškart vartojami, taip didinant bendrą pinigų kiekį rinkoje ir prisidedant prie kainų augimo. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai atviri – tikėtis kainų mažėjimo artimiausiu metu tampa neviltiška.
Remigijus Pleteras, Švedijos kapitalo gyvenamojo būsto plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas, sako, kad dabartinė ekonominė aplinka formuoja savotišką burbulą – didėjant pinigų kiekiui rinkoje, kyla kainos, o pats burbulas toliau plečiasi.
„Viena vertus, šiuo metu pasaulinė ekonominė aplinka yra itin neapibrėžta – ją veikia geopolitinė įtampa, svyruojančios naftos ir energijos kainos bei nestabilios tiekimo grandinės. Tokie veiksniai apsunkina bet kokias prognozes ir didina neapibrėžtumo riziką. Kita vertus, Lietuvoje į rinką šiuo metu įplaukia iš pensijų fondų atsiimti pinigai, kurie didina bendrą rinkos aktyvumą. Tai reiškia, kad laukimas tikintis pigesnio būsto ateityje tampa vis mažiau pagrįstas“, – sako R.Pleteras.
Pasak jo, kai infliacijos prognozės nuosekliai koreguojamos į viršų, o papildomi pinigų srautai didina bendrą aktyvumą rinkoje, tikėtis, kad būsto kainos mažės, tampa naivu. Priešingai – ilgalaikėje perspektyvoje naujo būsto savikaina linkusi tik didėti.
„Todėl sprendimas įsigyti būstą šiandien daugeliu atvejų yra racionalesnis nei atidėliojimas“, – pažymi rinkos ekspertas.
Be to, jo teigimu, NT rinkoje vis labiau įsitvirtina nuostata, kad nekilnojamasis turtas veikia kaip ilgalaikė vertės išsaugojimo ir auginimo priemonė, o ne trumpalaikių kainų svyravimų objektas.
„Matematika šiuo atveju paprasta – tai, ką galima įsigyti šiandien, po pusmečio gali kainuoti maždaug 6 proc. daugiau. Todėl tie, kurie svarsto investuoti į NT, turėtų tai daryti nelaukdami, nes visi rodikliai rodo kainų augimo tendenciją“, – sako R.Pleteras.
Kaip pažymi ekspertas, NT kainų augimas nėra paremtas vien tik pelno siekimu. Vystytojai taip pat susiduria su bendru sąnaudų augimu: auga žemės sklypų kainos, didėja darbo užmokestis, energijos kaštai, brangsta statybinės medžiagos ir logistikos išlaidos.
„Svarbu suprasti, kad būsto kaina šiandien kyla ne tik dėl rinkos nuotaikų, bet ir dėl to, kad jį pastatyti objektyviai kainuoja daugiau nei prieš kelerius metus. Jei sąnaudos ir kainų lygis ekonomikoje toliau kils, nauji projektai natūraliai bus brangesni nei šiandien rinkoje siūlomi būstai“, – aiškina jis.
Pasak R.Pletero, tai esminė žinutė tiems, kurie svarsto apie būsto pirkimą ar investavimą artimiausiu metu.
„Žmonės dažnai laukia tikėdamiesi kainų korekcijos. Tačiau ekonominė logika šiuo metu rodo priešingą kryptį – aukšta savikaina, kainų augimo tendencijos ir didesnis rinkos aktyvumas sudaro prielaidas tolesniam būsto brangimui. Skaičiuojant pragmatiškai, sprendimas įsigyti būstą šiandien gali būti finansiškai racionalesnis nei atidėliojimas keliems metams“, – aiškina jis.
