Sekite 15min Google
Nepaisant augančių kainų, paklausa nemažėja – maždaug kas trečias naujo būsto pirkėjas teiraujasi galimybės įsigyti ne vieną, o bent dvi parkavimo vietas.
Švedų kapitalo gyvenamojo būsto plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras sako, kad automobilių stovėjimo vietų skaičiaus konkrečiame daugiabučių projekte plėtotojas negali nustatyti vien savo nuožiūra. Jį lemia galiojantys teisės aktai, savivaldybės reikalavimai ir konkreti projekto vieta mieste.
Pasak jo, reikalavimai skiriasi priklausomai nuo teritorijos. Vienose miesto dalyse numatoma po vieną automobilių stovėjimo vietą vienam butui, kitose taikomas 0,75 vietos vienam butui santykis, o centrinėse miesto dalyse šis rodiklis gali siekti 0,5 vietos vienam butui ar būti dar mažesnis.
Antros vietos teiraujasi kas trečias
Pasak pašnekovo, automobilių parkavimo vietų paklausa išties didelė – maždaug kas trečias būsto pirkėjas teiraujasi dėl galimybės įsigyti antrą vietą.
„Teoriškai vienas žmogus gali įsigyti ir dvi ar daugiau parkavimo vietų, tačiau praktiškai tai nėra taip paprasta. Priežastis aiški – priešingu atveju vietų gali neužtekti kitiems projekto gyventojams", – aiškina R.Pleteras.
Jo teigimu, pirmiausia stengiamasi užtikrinti vietas visiems butams. Visgi, išimtis gali būti taikomos perkant didesnius butus: „Antrą vietą dažnai parduodame, pavyzdžiui, didesnio, tai yra trijų ar keturių kambarių buto pirkėjui“, – sako R.Pleteras.
Per dešimtmetį kainos išaugo dvigubai
Parkavimo vietų kainos Vilniuje gali gerokai skirtis priklausomai nuo miesto dalies. R.Pletero teigimu, miegamuosiuose sostinės rajonuose naujos statybos projektuose vieta šiuo metu dažniausiai kainuoja apie 10–15 tūkst. eurų, o centrinėje miesto dalyje – apie 20–30 tūkst. eurų. Kai kuriais atvejais kaina gali būti ir dar didesnė, ypač antrinėje rinkoje, kai gyventojai galiausiai supranta nuosavos parkavimo vietos būtinybę, o pasiūla būna itin menka.
„Centre ir senamiestyje parkavimo vieta jau gali kainuoti tiek, kiek neblogas naujas automobilis. Jų kainas veikia bendras NT kainų augimas, infliacija ir didėjančios statybos sąnaudos. Jei labai grubiai lygintume su situacija prieš dešimtmetį, parkavimo vietų kainos išaugo maždaug dvigubai, o kartais ir daugiau“, – sako R.Pleteras.
Jo teigimu, tai nėra tik Vilniaus problema. Su brangstančiu automobilių parkavimu susiduria daugelis didžiųjų Europos miestų, kuriuose žemė brangi, o galimybės plėsti automobiliams skirtą infrastruktūrą – ribotos.
Kodėl įrengti parkavimo vietą taip brangu?
Nors 15, 20 ar 30 tūkst. eurų už vietą automobiliui gali atrodyti didelė suma, požeminio parkingo įrengimas yra viena brangesnių daugiabučio projekto dalių.
„Požeminės aikštelės savikainą sudaro ne tik plotas, kuriame stovi automobilis. Reikia įrengti gelžbetonines konstrukcijas, atramines sienas, patikimą hidroizoliaciją, apšiltinimą, įvažiavimus ir pravažiavimus, vėdinimo bei priešgaisrinės saugos sistemas", – aiškina „Bonava Lietuva" vadovas.
Kaina dar labiau išauga centrinėje miesto dalyje. Dėl tankaus užstatymo ir riboto sklypo ploto čia neretai tenka projektuoti ne vieną, o du požeminius aukštus.
„Lokacija tiesiogiai susijusi ir su įrengimo kaštais. Centre dažnai tenka įrengti antrą požeminį lygį, o tai yra itin brangu. Todėl kainų skirtumą tarp miegamųjų rajonų ir centro lemia ne vien skirtinga NT vertė, bet ir gerokai didesnė tokios infrastruktūros savikaina“, – tikina R.Pleteras.
Be to, parkavimo infrastruktūros įrengimo kaštus pastaraisiais metais didina ir nauji techniniai reikalavimai. Naujuose projektuose reikia numatyti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, o požeminėse aikštelėse atsiranda ir su priedangų įrengimu susijusių reikalavimų.
R.Pletero teigimu, dėl to susidaro paradoksali situacija – pirkėjui parkavimo vieta gali atrodyti labai brangi, tačiau plėtotojui jos įrengimas nebūtinai yra pelningas.
Vertina kaip investiciją
Didelė paklausa ir ribotas vietų skaičius reiškia, kad parkavimo vieta gali būti vertinama ne tik kaip priedas prie būsto, bet ir kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas.
Pasak R.Pletero, parkavimo vietos paprastai sulaukia nuomininkų susidomėjimo, todėl jos savininkui gali generuoti ir nuomos pajamas.
Visgi, pašnekovo teigimu, pirminėje pardavimo stadijoje bendrovė siekia vengti parkavimo vietų spekuliacijos, kai jos įsigyjamos ne savo reikmėms, o vėliau perparduodamos ar išnuomojamos brangiau.
„Norime, kad parkavimo vietos būtų įsigyjamos pirmiausia savo reikmėms, o ne spekuliaciniais tikslais. Todėl prioritetą teikiame projekto gyventojams ir stengiamės užtikrinti, kad vietų nepritrūktų tiems, kurie perka būstą“, – sako R.Pleteras ir pabrėžia, kad tai lyg socialinės įmonės politikos dalis.
Jo vertinimu, ilgainiui parkavimo klausimas taps vis aktualesnis ne tik būsto pirkėjams ar NT plėtotojams, bet ir patiems miestams. Brangstant požeminės infrastruktūros statybai ir didėjant techniniams reikalavimams, reikės ieškoti tvaresnio balanso tarp automobiliams skirtų vietų, viešojo transporto, dviračių infrastruktūros ir kitų judėjimo būdų.
