Dabar populiaru
Publikuota: 2017 gruodžio 21d. 18:14

Kalėdų dovanų prasmės paieškos: kaip ne tik pirkti, bet ir padėti?

Kalėdų rytas.
Shutterstock nuotr. / Kalėdų rytas.

Prekybos centrų lentynos lūžta nuo viliojančių pasiūlymų su tikslu kurti gerą nuotaiką, kuri kalėdinių melodijų, blizgučių akivaizdoje skatintų pirkti ir vartoti. Tačiau dažnai pirkdami dovanas nė nesusimąstome, kokią reikšmę šis daiktas teiks asmeniui – vienintelis tikslas ką nors padovanoti, kas šiam teiktų džiaugsmą. Kaip galėtume į neišvengiamą šventinio laikotarpio vartojimą pažvelgti plačiau ir prisidėti prie geresnės visuomenės kūrimo?

Šiandien socialinis verslas įgauna vis didesnę svarbą. Kas ketvirta nauja kompanija Europoje yra socialinis verslas. Tačiau ar vartotojai suvokia, kas tai yra ir kokia socialinio verslo misija? Ar mokame atsakingai vartoti ir ar gebame dalytis su kitais? Kodėl pasauliniame aukojimo kontekste pagal indeksą Lietuva užima žemiausias pozicijas?

Ne tik siekia uždirbti

Socialinio verslo situacijų konkurso „Creative Shock“ organizatorė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentė, trečiakursė Ieva Poškutė įsitikinusi, kad socialinis verslas yra kaip ir bet koks kitas verslas, generuojantis pajamas ir siekiantis uždirbti pelną, tačiau jų tikslas yra ne pelno siekimas, o įtakos visuomenei kūrimas, suteikiant socialinę paramą, socialinę pagalbą.

„Yra keletas socialinio verslo tipų. Vienas jų yra verslas, įdarbinantis tam tikrą socialinę grupę; kitas – parduodantis prekę ir tada panašią prekę atiduodantis tam tikrai socialinei grupei; dar kitoks socialinio verslo tipas dalį ar net visą savo pelną skiriantis socialinei problemai spręsti. Tad pagrindinis tradicinio ir socialinio verslo skirtumas yra tas, kad socialinio verslo tikslas yra ne pelno siekimas, o įtakos ir gerovės visuomenei kūrimas“, – sako Ieva.

Asmeninio archyvo nuotr./Studentė Ieva Poškutė
Asmeninio archyvo nuotr./Studentė Ieva Poškutė

Pašnekovės teigimu, socialinio verslo dėmesys yra sutelktas į visuomeninių pokyčių kūrimą, tradicinio verslo užduotis yra tiesiog uždirbti pelno. Socialiai atsakingas tradicinis verslas tarsi etiškai įpareigotas, kad pelno uždirbanti organizacija kartu turi prisidėti ir prie geresnės visuomenės kūrimo. Vis dėlto, dažnai žmonės norėdami įprasminti savo pirkinį ar ką nors paremti, dažnai susipainioja ir nesupranta, kuo skiriasi tradiciniai, socialiai atsakingi ir socialiniai verslai.

Lietuvoje sparčiau daugėja socialiai atsakingų įmonių nei socialinių verslų.

„Lietuvoje sparčiau daugėja socialiai atsakingų įmonių nei socialinių verslų. Socialiai atsakinga įmonė dažniau skiria trumpalaikę paramą, pavyzdžiui, bendradarbiaudama su maistą skurdžiai gyvenantiems žmonėms teikiančia organizacija, tačiau to nedaro ilgalaikėje perspektyvoje. Tai yra esminis socialiai atsakingos įmonės ir socialinio verslo skirtumas. Mat pastarasis turi savo daromą pokytį planuoti atsargiai, nuosekliai ir ilgam laikotarpiui“, – aiškino Ieva.

Investuoja į jaunus žmones

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Fondo direktorės Jurgitos Gaukštienės teigimu, socialinis verslas gali padėti išspręsti visuomenės problemas ir prisidėti prie gerovės, tačiau ne mažiau svarbios ir įmonės, kurioms rūpi socialinė atsakomybė.

„Per penkerius metus ISM Fonde pastebėjau, kad jeigu kompanija, sakanti, kad yra socialiai atsakinga, skirdama paramą arba aukodama, mato tame asmeninį interesą – jos parama yra daug tvaresnė. Nors, anksčiau galvojau, kad tas geranoriškumo aspektas turėtų būti svarbiausias, šį įsitikinimą pakeičiau. Paramos organizacijoms tvarumas ir noras inicijuoti visuomenės pokytį, pakeisti tradiciją, požiūrį, yra nepaprastai svarbus. Tad esu už socialiai atsakingą verslą, kuris strategiškai yra apsibrėžęs, kokį pokytį jis nori visuomenėje inicijuoti, tą daro atsakingai bei tvariai“, – patirtimi dalijosi J.Gaukštienė.

Fondo vadovė pastebi, kad daugėja socialiai atsakingų kompanijų Lietuvoje, norinčių prisidėti prie švietimo filantropijos ir remiančių negalinčius savimi pasirūpinti. Kompanijos vis dažniau investuoja į gabių žmonių ateitį – į jų gebėjimus ir talentų atskleidimą.

Negali spręsti vien tik šią minutę gyvybiškai svarbių problemų, bet turi pagalvoti ir apie tai, kaip investuosi į ateitį, kad visuomenė būtų geresnė.

„Prieš kelerius metus buvo daug mažiau pavyzdžių, kai buvo aukojama dėl žmogaus ateities. Man patinka idėja, kad jeigu šiandien nori turėti židinį, kuriame dega ugnis, turi pagalvoti, ką į jį įdėsi, kad ta ugnis rusentų. Negali spręsti vien tik šią minutę gyvybiškai svarbių problemų, bet turi pagalvoti ir apie tai, kaip investuosi į ateitį, kad visuomenė būtų geresnė. Matau teigiamą pokytį ir tame, kaip ISM universiteto alumnai įsitraukia į aukojimą“, – džiaugėsi J.Gaukštienė.

Dalytis gerumu atsakingai

Pašnekovės pastebi, kad nors ir daugėja geranoriškų žmonių, norinčių prisidėti prie geresnės aplinkos ar visuomenės gerovės, tačiau prieš norint padaryti bet kokį gerą darbą, reikia labai gerai išanalizuoti ir apgalvoti, su kuo norėtų tuo gerumu pasidalyti labiausiai.

„Socialinėse medijose plūsta įvairūs įrašai, ypač dabartiniu – kalėdiniu laikotarpiu. Žmogui atrodo, kad jis nespėja visiems aukoti ir padėti. Reikia atsirinkti aktualią ir reikalingą informaciją. Pati stengiuosi atsakingai vertinti – jeigu reikia pirkti dovaną ar produktą, stengiuosi pirkti iš kitus remiančios organizacijos. Nors Lietuvoje jų dar nėra labai daug, jos vis dėlto egzistuoja. Projekte „Creative Shock“ dirbome ne tik su užsienio, bet ir su Lietuvos socialiniais verslais – „Draugų Uogienė“ – kurie siekia mažinti maisto perteklių iš atlikusių vaisių ir uogų gamindami uogienę ir ją parduodami. Gautas lėšas jie skiria nepasiturinčioms šeimoms. Taip jie padeda dviems socialinėms grupėms – ūkininkams ir nepasiturintiems. Kitas verslas – „Share the Light“ – įdarbina neįgalius ir socialiai atskirtus žmones. Darbuotojai gamina aksesuarus ir apyrankes iš parakordo, gauna galimybę ugdyti savo įgūdžius bei pildyti gyvenimo aprašymą. Tad siūlau rinktis produktus iš būtent tokių kuriančių pokytį verslų“, – pataria studentė.

Neseniai vykusioje diskusijoje „Filantropijos pipirai“ kunigas Algirdas Toliatas prasitarė, kad diena, kada yra išmokamos pašalpos žmonėms, kuriems sunku, yra viena labiausiai užimtų dienų policijos pareigūnams. Mat tą dieną įvyksta daug nelaimingų atsitikimų, muštynių ir panašiai. Tad kaip vartotojas turi vartoti atsakingai, taip aukotojas atsakingai turi aukoti ir pasidomėti, kokiai organizacijai skiria savo lėšas ir ar žmonės gauna vertę iš jos.

Asmeninio archyvo nuotr./ISM Fondo direktorė Jurgita Gaukštienė
Asmeninio archyvo nuotr./ISM Fondo direktorė Jurgita Gaukštienė

ISM Fondo direktorės teigimu, priežastis, kuri trukdo žmonėms Lietuvoje aukoti daugiau yra ta, kad jie nežino, kur nueis jų pinigai, ar tikrai pasieks reikiamą adresatą. Todėl labai svarbu šioje srityje didinti skaidrumą. Svarbu yra surengus paramos vakarą paskelbti, kiek lėšų buvo paaukota ir kam jos bus panaudotos. Lygiai taip pat svarbu skelbti savo organizacijos puslapyje, kiek organizacija yra surinkusi ir ką yra nuveikusi.

„Verslininkai turėtų aiškiau skelbti, kokį rezultatą pasiekia, kiek tiksliai pinigų paaukoja. Lietuvoje ši praktika gal dar nėra išvystyta taip, kaip turėtų būti. Norėčiau tikėti, kad verslai neturi suplanuotų užkulisinių dalykų ir nori prisidėti prie atsakingo aukojimo. Pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo sukurtas Lietuvos nevyriausybinių organizacijų registras tinklalapyje nvoatlasas.lt. Jame paramos organizacijos skelbia informaciją apie save, kad norintis paaukoti žmogus galėtų pasirinkti ir pasitikrinti organizacijas. Tai mažų mažiausias žingsnis, reikalingas padaryti prieš aukojant – pasižiūrėti, kur nueis tavo parama“, – tikina J.Gaukštienė.

„Kam žmogus nori aukoti, priklauso tik nuo jo. Yra įvairios organizacijos, kurioms galima paaukoti, ar socialiniai verslai, iš kurių galima pirkti produktus. Reikia tik pasidomėti, galbūt apsilankyti tokiuose tinklalapiuose kaip aukok.lt ar vaikusvajones.lt ir pasirinkti. Ypač švenčių metu kai kurie žmonės atsisako dovanų tam, kad jų pinigai būtų skiriami kilnesniam tikslui – galima paklausyti ir jų patarimo“, – antrino I.Poškutė.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Žemaitė iš Plungės savo laimę rado didžiausiame Europos uoste

Popiežiaus vizitas Aktualu

Diakonas D.Chmieliauskas: popiežius Pranciškus atsigavo bendraudamas su paprastais žmonėmis

Aktualu

Vilnius kaip Gailestingumo miestas: pasaulis tai žino, tik patiems lietuviams reikia suvokti

Sportas

Diržų kolekcija lieka Londone: prakirsta nosimi A.Joshua sudorojo rusą A.Povetkiną

Aktualu

Prie Panevėžio su BMW vertėsi „klevo lapas“ – nušlavė stotelę ir rėžėsi į medį

Susitikimų su popiežiumi vietos ir programa

Aktualu

Pirmoji popiežiaus diena: penkios įsimintiniausios citatos

Aktualu

Iš Lietuvos ir Vatikano diplomatinių santykių istorijos. Dovana popiežiui Pijui XI

Verslas

Penkis šimtukus gavęs abiturientas dabar minta korepetitoriaus duona ir apie emigraciją negalvoja

Popiežiaus vizitas Aktualu

Kauno Santakoje popiežiaus mišių išvakarėse renkasi tikintieji

Stiprus vėjas talžo regatos jūroje dalyvius: sraigtasparnis ieško dingusio tėvo ir sūnaus, gelbėja įgulas

Aktualu

Selemonas Paltanavičius: esame viena labiausiai grybaujančių Europos tautų

Sportas

Barselonos ekipą įveikęs „Real“ kyla į Ispanijos čempionato viršūnę

Vienos iš labiausiai jaudinančių vizito akimirkų: popiežius Pranciškus aplankė hospisą

Gyvenimas

Kas nutinka, jei neleidžiate savo smegenims pailsėti

Lietuvių įspūdžiai po susitikimo su popiežiumi: „Fantastika!“

Verslas

Vagiančius siuntinių išvežiotojus „Amazon“ nusprendė gaudyti tuščiomis dėžėmis

Sportas

„Bayern“ Vokietijoje toliau nestabdo: pratęsė „Schalke“ agoniją

Vardai

Renata Norvilė į grožio renginį atvyko su dukra Vanesa: „Vaikų nesustabdysi – dažosi nuo 12-os“

Popiežiaus vizitas Aktualu

Kelionė su popiežiumi: susitikimas gali atimti kalbos dovaną ir pačiam kalbiausiam reporteriui

Naujienos

Aktualu

Žemaitė iš Plungės savo laimę rado didžiausiame Europos uoste

Popiežiaus vizitas Aktualu

Diakonas D.Chmieliauskas: popiežius Pranciškus atsigavo bendraudamas su paprastais žmonėmis

Aktualu

Vilnius kaip Gailestingumo miestas: pasaulis tai žino, tik patiems lietuviams reikia suvokti

Sportas

Diržų kolekcija lieka Londone: prakirsta nosimi A.Joshua sudorojo rusą A.Povetkiną

Aktualu

Prie Panevėžio su BMW vertėsi „klevo lapas“ – nušlavė stotelę ir rėžėsi į medį

Susitikimų su popiežiumi vietos ir programa

Aktualu

Pirmoji popiežiaus diena: penkios įsimintiniausios citatos

Aktualu

Iš Lietuvos ir Vatikano diplomatinių santykių istorijos. Dovana popiežiui Pijui XI

Verslas

Penkis šimtukus gavęs abiturientas dabar minta korepetitoriaus duona ir apie emigraciją negalvoja

Popiežiaus vizitas Aktualu

Popiežius Pranciškus Lietuvos jaunimui: negražus gyvenimas stovint prieš veidrodį

Aktualu

Popiežius ir vėl nustebino: netikėtai išėjo pasisveikinti su susirinkusiaisiais

Vardai

Julia Roberts išnuomoja namą Malibu: pas žvaigždę gyventi galima už 10,5 tūkst. dolerių per mėnesį

Gyvenimas

Garsus treneris R.Neverdauskas miestą iškeitė į kaimą, o kartingus – į alpakas

Aktualu

Sukčių laiškai „iš Nyderlandų“: Kauno įmonės reikalaujama sumokėti už KET pažeidimą

Pasaulis kišenėje

Kroatijos pakrantės subtilybės: nuostabu, bet netikėkit, kad čia rojus žemėje

Vardai

Popiežiaus Pranciškaus sutiktuvėse – ir žinomi žmonės: „Negalėjome praleisti istorinio įvykio“

15min recenzija Kultūra

Filmas „Knygynas“: popierinė istorija su iliustracijomis

Aktualu

Paulius Jurkevičius: Kam skamba Pranciškaus buon pranzo – skanių pietų?

Popiežiaus vizitas Aktualu

Kauno Santakoje popiežiaus mišių išvakarėse renkasi tikintieji

Stiprus vėjas talžo regatos jūroje dalyvius: sraigtasparnis ieško dingusio tėvo ir sūnaus, gelbėja įgulas

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką