Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pabėgėlių krizė Lietuvos fotografų akimis: minioje įžvelgtos žmonių istorijos

Seniausia Mytilini (Lesbo sala, Graikija) pabėgėlių stovyklos gyventoja – 103 m. sirė.
V.Balkūno nuotr. / Seniausia Mytilini (Lesbo sala, Graikija) pabėgėlių stovyklos gyventoja – 103 m. sirė.
Šaltinis: Partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
A A

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra UNHCR Klaipėdos pramogų ir laisvalaikio centre „Akropolis“ pristato dviejų Lietuvos fotožurnalistų Vidmanto Balkūno ir Artūro Morozovo fotografijų parodą „Vilties kelias“.

Foto pasakojimuose užfiksuotos akimirkos iš didžiausios žmonijos istorijoje (2015-2016 m.) pabėgėlių krizės, kurią sukėlė kariniai konfliktai Artimųjų Rytų šalyse. Paroda Klaipėdos „Akropolyje“ bus eksponuojama 2 savaites nuo rugsėjo 5 iki rugsėjo 16 d.

Prieš 70 metų sausumos keliais ir Viduržemio jūra pabėgėliai iš Europos plūdo į Siriją, Egiptą ir Palestiną, ieškodami prieglobsčio nuo II Pasaulinio karo grėsmių.

Šiandien tuo pačiu vilties keliu sausuma ir Viduržemio jūra tik priešinga kryptimi nuo karo bėga milijonai gyventojų iš karo apimtų Artimųjų Rytų šalių, vildamiesi rasti saugų prieglobstį Europoje sau ir savo šeimoms. Pirmą kartą žmonijos istorijoje visame pasaulyje, žmonių, priverstų palikti namus dėl konfliktų ar persekiojimo, skaičius viršijo 60 mln., iš jų daugiau nei pusė – vaikai. Tik apie 6 proc. šių žmonių pasiekia Europą, didžioji dauguma persikelia į saugesnes teritorijas kaimyninėse šalyse.

„Priverstinis žmonių perkėlimas šiandien pasiekė neregėtą mastą. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra UNHCR kreipiasi į vyriausybes, ragindama aktyviau ir solidariai spręsti priverstinai perkeltų žmonių problemas, užtikrinti jų teises į saugią pastogę, galimybę dirbti ir įgyti išsilavinimą mokyklinio amžiaus vaikams“, – sako Renata Kuleš, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro atstovė Lietuvoje.

„Nors Lietuva liko gan toli nuo pabėgėlių krizės, palietusios Europą, negalime šiems įvykiams likti abejingi, turėtume suprasti šios krizės priežastis ir mastą. Dviejų Lietuvos fotografų pasakojimas apie pabėgėlių nueitą kelią nuo Turkijos ir Sirijos pasienio iki Europos krantų, leidžia mums iš arčiau pažvelgti į įvykius, kurie palietė milijonus žmonių, bėgančių nuo karo Artimuosiuose Rytuose“, – sako R.Kuleš.

Lietuvos fotografų dokumentinės fotografijos paroda „Vilties kelias“ – tai UNHCR organizacijos pasaulinės solidarumo su pabėgėliais kampanijos #Supabėgėliais (#WithRefugees) dalis. Palaikyti pabėgėlius galima pasirašant iniciatyvos #WithRefugees peticiją. Peticiją pasirašusių žmonių visame pasaulyje parašai rugsėjo 16 d. bus pristatyti į JT būstinę Niujorke prieš JT Generalinę asamblėją.

A.Morozovas: „2 milijonai pabėgėlių – 2 milijonai asmeninių dramų“

Portalo Delfi.lt foto žurnalistas Artūras Morozovas keliavo paskui pabėgėlius pačiame krizės įkarštyje – 2015 m. Žurnalistas fiksavo nuo karo bėgančių žmonių iš Artimųjų Rytų šalių kelią per Turkiją, Graikiją, Makedoniją ir Serbiją iki Europos Sąjungos sienų.

„Keliaujant paskui pabėgėlius ir atsidūrus žmonių minioje, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jie visi vienodi, nepasiturintys, pavargę žmonės, bėgantys nuo skurdo. Tačiau keliaudamas ir fotografuodamas migracijos kelią įvairiuose taškuose stengiausi išgirsti kuo daugiau pabėgėlių istorijų, klausiau, kuo žmonės užsiima gyvenime, kodėl jie bėga. Palaipsniui man prieš akis ši pilka minia išsisklaidė ir ėmiau matyti konkrečius žmones “, – pasakoja A.Morozovas.

A.Morozovo nuotr./Moteris su vaikais kerta Serbijos – Kroatijos pasienį ties Serbijos Berkasovo miestu
A.Morozovo nuotr./Moteris su vaikais kerta Serbijos – Kroatijos pasienį ties Serbijos Berkasovo miestu

„Kelionėje įsiminė vienas vyras iš Sirijos. Jis buvo basas, vilkėjo nuo lietaus permirkusį švarką. Su šeima jis jau daug dienų keliavo pėsčiomis ir batai nutrynė kojas. Paaiškėjo, kad vyras yra chirurgas iš Alepo miesto, kur buvo gerbiamas ir žinomas gydytojas, tačiau dėl karo su šeima buvo priverstas palikti namus. Jo pasakojimas privertė mane į pabėgėlius žiūrėti kitaip, nes kiekvienas pabėgėlis – tai vis kita istorija“, – pripažįsta foto žurnalistas.

Keliaudamas paskui pabėgėlius A.Morozovas sutiko daug žmonių, tarp kurių buvo ir ūkininkai iš Irako, kurie myli žemę taip pat kaip ir lietuviai, tačiau neteko teisių į ją, nes teritorijas užėmė Islamo valstybė. Sutiko ir inžinierių, ir mokytojų, daugiavaikių šeimų, keliaujančių su 5-6 mažyliais ir net nepilnamečių vaikų, kuriems šeima atidavė visas santaupas ir vienus išleido į pavojų pilną kelią į Europą. Sutiko savanorių iš Izraelio, Norvegijos ir kitų šalių, kurie metė darbus tam, kad galėtų padėti pabėgėliams.

„Gaila, kad savanorių iš Lietuvos neteko sutikti šiame vilties kelyje. Keliaudamas po pabėgėlių stovyklas pagalvojau, kad savanoriauti tokioje vietoje – būtų prasmingiausios atostogos“, – sako A.Morozovas.

„Labai gaila, kad Lietuvoje nenorima pažvelgti į pabėgėlių krizę kitomis akimis, įsigilinti, susipažinti su žmogaus, priversto palikti namus, istorija“, – apgailestauja A.Morozovas. „Man asmeniškai migracijos krizė sukėlė labai daug jausmų. Negali likti abejingas tokiems vaizdams, kuriuos teko matyti, pavyzdžiui, Lesbo saloje, kai žmonės valtelėmis pasiekę krantą, bučiuoja svetimą žemę, puola ant kelių ir ima melstis arba kai nušvinta jų veidai, jei juos pasitinka savanoriai, apkabina ir pavaišina arbata“, – sako Artūras.

Pasak žurnalisto, kelionė paskui pabėgėlius padėjo rasti atsakymą į klausimą, kodėl žmonės bėga. „Tačiau daug neatsakytų klausimų tebelieka. Pabėgėliai ir toliau gyvena nežinomybėje dėl savo rytojaus, dėl ateities, vaikų likimo, išsilavinimo. Tikiuosi, kad parodos lankytojai, žiūrėdami į nuotraukas, nevertins pabėgėlių krizės su išankstine nuostata, bet norės įsiklausyti, išgirsti konkrečią žmogaus istoriją ir praplėsti savo akiratį. Tuo labiau, kad mes, lietuviai, garsėjame ne tik savo svetingumu, bet ir turime panašios istorinės patirties kaip ir šių dienų pabėgėliai“, – sako A.Morozovas.

V. Balkūnas: „Pikta, kai karo pabėgėliais bandoma pasinaudoti“

Pastaraisiais metais naujienų portalo 15min foto žurnalistui Vidmantui Balkūnui teko praleisti ne vieną ir ne dvi savaites gyvenant su migrantais ir pabėgėliais.

„Teko kartu su jais pervažiuoti daugybę šalių ir matyti juos įvairiose situacijose. Kaskart mane sukrečia žmonių bandymas pasinaudoti tikrųjų karo pabėgėlių situacija. Bandymas užsidirbti, apgauti ir prisišlieti prie bėgančiųjų nuo karo. Pikta, kad dėl to kenčia toji dalis tikrųjų karo pabėgėlių, kurie paprastai sėdi tyliai ramiai ir dėl to dar labiau lieka nepastebėti,“ – sako Vidmantas.

V. Balkūnas, kurdamas foto pasakojimų seriją #Paskuipabėgėlius, kartu su pabėgėliais ir migrantais 2015 m. įveikė kelią nuo karo apimtos Sirijos sienos su Turkija, iki Graikijos, Serbijos, Kroatijos, Vengrijos, Austrijos bei Vokietijos. Šiemet jis fiksavo pabėgėlių kelią ir gyvenimą Graikijos – Makedonijos pasienyje esančioje Idomeni stovykloje ir Italijos Sicilijos saloje.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 UNICEF Pabėgėliai
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką