„Pastebėjome, jog žmonės kaip niekad anksčiau jaučia nerimą ir padidėjusį stresą. Jie kur kas labiau nerimauja nei prieš pandemiją ir tai visai normalu. Tačiau atsižvelgdami į išaugusį klientų poreikį saugumui mes atnaujinome siūlomą kritinių ligų sąrašą bei gyvybės draudimo sutarčių sąlygas. Šis žingsnis itin svarbus ne tik esamiems ir būsimiems klientams, bet ir mums. Kadangi pagrindinis mūsų tikslas – suteikti žmonėms ir jų artimiesiems finansiškai saugią ir stabilią ateitį, gyvenimui be baimės ir nerimo“, – sako „SB draudimo“ vadovas S. Jokubaitis.
Ką reikėtų daryti, kad „Gyvenimui be baimės“ būtų ne tik skambus šūkis, bet ir kiekvieno gyvenimo kasdienybė ir kaip atpažinti bei suvaldyti nerimą šiandienos aktualijų akistatoje? Bandant rasti atsakymus į šiuos klausimus „SB draudimas“ pradėjo bendradarbiauti su „Nerimo klinikos“ psichologais, kurie padeda žmonėms pažinti nerimą ir mokytis jį valdyti.
„Nerimas – viena dažniausiai patiriamų emocijų ir vienas dažniausių būdų reaguoti į aplinkos stimulus. Nerimas yra mums visiems įgimtas ir natūralus būdas reaguoti į aplinką. Jis labai svarbus mūsų išgyvenimui, nes jo pagrindinė funkcija – įspėti apie galimą grėsmę“, – sako psichologė V. Stankutė.
Labiausiai nerimaujama dėl ligų ir finansinio stabilumo
Rugsėjo mėnesį atliktas „Spinter“ bendrovės tyrimas parodė, jog beveik visi žmonės, net 93 proc. apklaustųjų, jaučia nerimą dėl savo šeimos gerovės. Beveik trečdalis jų, nerimą dėl savo šeimos gerovės jaučia dažnai.
Pandemijos laikotarpiu žmones labiausiai bauginantys veiksniai – sunkios ligos, nedarbingumas ar net mirtis, taip teigia net 42 proc. respondentų. Penktadalis apklaustų teigia, jog juos neramina galimos šeimos narių nelaimės, o 19 proc. sako, jog labiausiai juos gąsdina pastovių pajamų ar darbo praradimas.
„Ypač pandemijos metu pastebėjome, jog klientai pradėjo domėtis gyvybės draudimo sąlygomis, draustis patys ir drausti savo artimuosius nuo kritinių ligų. „SB draudimo“ siūlomas kritinių ligų draudimas galioja ir susirgimo Covid-19 atveju, o tai šiandieniniame pasaulyje yra labai svarbu. Jeigu anksčiau gyvybės draudimas buvo aktualus tik tiems, kurie turi dideles paskolas, tai dabar juo domisi vis daugiau žmonių, kuriems svarbu jų šeimos gerovė ir finansinis stabilumas nelaimės atveju“, – sako S. Jokubaitis.
Nerimo priežastys ir kaip jį atpažinti?
Tikriausiai nerimą yra tekę patirti kiekvienam: ruošiantis svarbiam pristatymui darbe, einant į pasimatymą, nesulaukiant laiku grįžtančių vaikų iš mokyklos ar laukiant svarbaus egzamino. „Nerimo klinikos“ psichologė Vaida Stankutė sako, jog nerimauti – normalu.
Kartais mums visiems įprastas nerimas gali tapti ,,problemišku” nerimu. Dažnai žmogus jo iškart neatpažįsta, nes nerimo simptomai paprastai pasireiškia tam tikrais fiziniais pojūčiais.
„Pandemijos kontekste, nerimas tampa natūralia kasdienybės dalimi. Žmonės nežino, kas bus rytoj, kokia bus artimųjų sveikata, ar jie ir jų artimieji sugebės išsaugoti darbus. Todėl nerimauti šiandien yra visiškai normalu. Imtis veiksmų reikia tada, kai nerimas apima didelę dienos dalį, trukdo atlikti įprastas veiklas (bendrauti, dirbti, ilsėtis) ir kai jo nepavyksta sumažinti žmogui įprastais būdais. Nerimo simptomus žmonės dažnai jaučia per kūno pojūčius: padažnėjęs širdies ritmas, pagausėjęs prakaitavimas, paviršutinis padažnėjęs kvėpavimas, skausmas ar spaudimas krūtinės srityje, kūno tirpimas, virškinimo sutrikimai. Dažnai iš pirmo žvilgsnio tai atrodo labiau fizinė nei psichologinė problema“, – sako psichologė.
Kaip užsitikrinti ramesnę ateitį?
Pandemijos akivaizdoje, padidėjęs nerimas dėl ateities ir dėl savo šeimos gerovės yra normalus. Labai svarbu, kad nerimas netaptų toks stiprus, kad trukdytų gyventi įprastą gyvenimą ir džiaugtis.
„Kai nerimas užima didelę dienos dalį, kai dėl jo nebegalite atlikti įprastų darbų ar užduočių, kai nebepadeda jums įprasti nusiraminimo būdai – vertėtų atkreipti dėmesį. Jei pandemijos metu jūs vis skambinėjate savo tėvams ar seneliams, norėdami įsitikinti ar viskas gerai, jei be perstojo plaunatės rankas, nenorite eiti iš namų ar net bendrauti su žmonėmis – tai gali būti ženklas, jog patiriate stiprų nerimą“, – sako V. Stankutė.
Jei nerimo taip greitai emociškai suvaldyti nepavyksta, galite užsitikrinti bent jau finansinę pagalvę, kuri nelaimės atveju jums padėtų. „SB draudimo“ vadovas S. Jokubaitis sako, jog gyvybės draudimas ar draudimas nuo kritinių ligų gali būti ta „finansinė pagalvė“, kuri atneš bent šiek tiek ramumo į jūsų namus.
„Itin svarbu, kad žmonės jaustųsi saugiai bei ištikus nelaimei, žinotų, jog turi į ką atsiremti. Žinome, jog kritinių ligų atveju, dažnai tenka atsisakyti darbo, o valstybės skiriamų pašalpų ir pensijų ligos atveju toli gražu nepakanka normaliam suaugusiųjų gydymui. Todėl draudimas gali būti išeitis tada, kai, atrodo, jog išeities nebėra“, – sako „SB draudimo“ vadovas.
Nerimas ligos atveju: kaip padėti sergančiajam ir sau?
Net susirgus artimam žmogui, ar praradus darbą ir stabilias šeimos pajamas pandemijos metu – nereikėtų pulti į paniką.
„Aiškiai įsivardinę nerimo priežastis, pasistenkite atskirti ką šiuo metu galite pakeisti ir ko ne. Galite savęs klausti: ką aš galiu padaryti šiandien, kad jausčiausi ramiau? Galbūt tai sportas, pasivaikščiojimas, aiškus turimų lėšų apsiskaičiavimas ir taupymo planas. Visi šie dalykai padeda spręsti vieną problemą vienu metu, o ne galvoti kas bus? Tai ypač aktualu, nes pandemijos akivaizdoje niekas neturi aiškaus atsakymo“, – sako psichologė.
Net ir susirgus artimam žmogui ar šeimos nariui netekus darbo, nereikėtų pamiršti savęs. Auksinė taisyklė – pirmiausia pasirūpink savimi, nes tik tada galėsi pasirūpinti kitais – čia taip pat galioja. Todėl rūpinantis artimaisiais, reikėtų nepamiršti galvoti ir apie savo emocinę būklę.
Na ir galiausiai, itin svarbus ir dažno šiandien pamirštamas dalykas – pokalbis. Paprastas, nuoširdus ir atviras pokalbis su artimaisiais, šeimos nariais.
„Labai svarbu su artimaisiais kalbėti apie tai ką išgyvename. Visi savitai patiriame nerimą ir savaip su juo tvarkomės. Atviras pokalbis gali padėti geriau suprasti artimą žmogų ir išvengti spėliojimo ar nesusipratimų. Šiuo metu visi gyvename sudėtingu laiku, todėl tarpusavio palaikymas ir pasidalinimai gali padėti lengviau priimti tai, kas vyksta“, – sako psichologė V. Stankutė.
