Apie tai kalbamės su psichologu Algimantu Smailiu ir elektromobilių varžybų organizatoriumi Dariumi Grinbergu.
„Mačiau, bet maniau, kad spės“
Psichologas A. Smailys sako, kad viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės rizikuoja kelyje, yra nepatyrimas ir per didelis pasitikėjimas savimi. Ypač tai būdinga jauniems vairuotojams, kurie dar nesuvokia realių pavojų.
Sudėtingesnė priežastis – tai vidinė vairuotojo būsena.
„Dažnai žmogus tik išmoksta vairuoti, pajunta, kad valdo automobilį, ir ima galvoti, kad viską gali. Tokie vairuotojai dar neįvertina, kaip greitai situacija gali pasikeisti, ypač posūkiuose ar esant prastesnėms oro sąlygoms“, – teigia psichologas.
Tačiau, anot jo, yra ir sudėtingesnė priežastis – tai vidinė vairuotojo būsena, dar vadinama vaiko būsena. Psichologas prisminė atvejį, kai prieš daug metų Kaune jaunas vairuotojas, važiuodamas apie 100 kilometrų per valandą greičiu, partrenkė per perėją ėjusią moterį su vaiku, nes buvo įsitikinęs, kad ji spės pereiti.
„Jis matė per perėją ėjusius žmones, bet net nestabdė, nes manė, kad nieko nenutiks, nes jie spės pereiti. Tai yra pavojingas vaikiškas tikėjimas savo minčių visagalybe (jei aš taip manau, tai taip ir yra), kuris dažnai baigiasi tragedijomis“, – aiškina A. Smailys.
Pasak psichologo, pavojingas gali būti ne tik greitis, bet ir emocinė būsena. Žmonės dažnai sėda prie vairo neišsprendę savo vidinių problemų, o tai tiesiogiai veikia jų dėmesį.
Turėjau klientą, kuris buvo ant skyrybų slenksčio ir įvažiavo į stovintį troleibusą, nes tuo metu savo mintyse kalbėjosi su žmona.
„Žmogus gali būti adekvatus, bet tą dieną, pavyzdžiui, susipyko su kažkuo ar išgyvena skyrybas. Jis vairuoja, o mintys yra visai kitur. Turėjau klientą, kuris buvo ant skyrybų slenksčio ir įvažiavo į stovintį troleibusą, nes tuo metu savo mintyse kalbėjosi su žmona“, – pasakoja jis.
Anot specialisto, tokios situacijos nėra retos. Kai emocijos užvaldo, vairuotojas nebeseka aplinkos, o sprendimai tampa impulsyvūs arba pavėluoti.
Paprastas būdas susigrąžinti kontrolę
Psichologas sako, kad vienas paprasčiausių, bet veiksmingų būdų išvengti pavojingų situacijų yra įvardinti savo emocijas dar prieš pradedant vairuoti.
Viena pagrindinių klaidų yra ta, jog vairavimas nesuvokiamas kaip darbas.
„Jei žmogus sau pasako, tarkim, dabar esu piktas, susijaudinęs ar pavargęs, jis iškart tampa sąmoningesnis. Tada lengviau sugrįžti į dabartinę akimirką ir stebėti kelią“, – aiškina jis ir priduria, jog svarbiausia neapsimesti, kad viskas gerai, kai taip nėra. Mat būtent neišreikštos emocijos dažniausiai ir „išlenda“ kelyje per skubėjimą, agresiją ar neatidumą.
„Vairuodami – nevairuoja“
Elektromobilių varžybų organizatorius D. Grinbergas atkreipia dėmesį į dar vieną problemą – daugelis vairuotojų iš tiesų nevairuoja, nors sėdi prie vairo. Pasak jo, žmonės per mažai dėmesio skiria pačiam vairavimui.
„Viena pagrindinių klaidų yra ta, jog vairavimas nesuvokiamas kaip darbas. Net jei žmogus nekalba telefonu, jis vis tiek dažnai nėra pilnai susikoncentravęs į kelią“, – sako jis.
Jis prisiminė konkrečią situaciją, kai važiuodamas užmiestyje iš anksto pamatė, kad iš šalutinio kelio automobilis artėja per greitai ir gali nesustoti. Tokiu atveju, pasak jo, nereikia laukti, kol atsitiks pavojus – geriau iš anksto sumažinti greitį ir duoti kelią. „Net jei turi pirmumą, svarbiausia yra išvengti situacijos, o ne įrodyti, kad buvai teisus“, – pabrėžia jis.
Skubėjimas ir viršytas greitis
Pasak D. Grinbergo, greičio viršijimas dažnai nėra sąmoningas sprendimas, žmonės tiesiog apie tai negalvoja. Jie pripranta važiuoti greičiau ir tai tampa įpročiu. „Greitį viršija todėl, kad tiesiog spaudžia ir tiek, nepagalvoja apie pasekmes. Bet kai vairuotojas susikoncentruoja į procesą ir laikosi taisyklių, viskas pasikeičia“, – sako jis.
Per vienuolika metų tokiose varžybose neįvyko nė vieno eismo įvykio.
Pašnekovas pateikia ir pavyzdį iš savo patirties – elektromobilių varžybose, kurios vyksta bendro naudojimo keliuose, dalyviai griežtai laikosi greičio ribojimų. Per vienuolika metų tokiose varžybose neįvyko nė vieno eismo įvykio. Anot jo, tai rodo, kad saugumas pirmiausia priklauso nuo paties vairuotojo sprendimų.
Valstybės valdoma kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ pristato socialinę kampaniją „Būkite greiti sustoti“, kuri kviečia iš naujo pažvelgti į greičio sampratą. Ji primena, kad tikrasis saugumas kelyje priklauso ne nuo to, kaip greitai važiuojame, o nuo to, ar gebame laiku pastebėti pavojų ir priimti sprendimą. Net ir nedidelis pokytis – iš anksto suplanuota kelionė, pasirinktas tinkamas laikas ar sprendimas sustoti – gali turėti lemiamą reikšmę visų eismo dalyvių saugumui.
