2026-01-29 10:15

Pažadai saugiau vairuoti – sunkiai įgyvendinami? Psichologė ir ralio pilotas atskleidžia, kodėl taip nutinka ir ką daryti

Psichologija ir eismo įpročiai glaudžiai susiję – prie vairo atsinešame ne tik vairavimo įgūdžius, bet ir savo kasdienius įpročius, emocijas bei vidinius pažadus. Dažnai tikime, kad kitą kartą elgsimės atsakingiau ir laikysimės saugaus eismo principų, tačiau realybėje gerus ketinimus kartais pamirštame. Kodėl taip nutinka? Kaip iš tiesų keičiasi žmogaus įpročiai ir ką daryti, kad pažadas sau taptų veiksmu?
Vairavimas žiemą
Vairavimas žiemą / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Pažinkime save ir savo automobilį

Tūkstančius kilometrų sporto trasose automobiliu įveikęs Ramūnas Čapkauskas, paklaustas, ko reikia, kad saugumas keliuose didėtų, pradeda nuo labai paprastų dalykų – realaus savo, kaip vairuotojo, galimybių suvokimo ir automobilio pažinimo.

Pažeidimai ir eismo įvykiai dažnai kyla todėl, kad nesilaikome saugaus eismo principų. Vieni jų nežino, kiti skuba, treti – klaidingai supranta įvaizdį. Anot Lietuvos žiedinių lenktynių ir ralio piloto, kiekvienas vairuotojas turi adaptuotis prie sąlygų – oro, kelio dangos, greičio, padangų sukibimo.

„Atėjus šiai žiemai kelyje matau dvi žmonių grupes – tuos, kurie važiuoja itin lėtai, nes bijo, ir tuos, kurie važiuoja pakankamai greitai galvodami, jog automobilis stabiliai laikosi ant kelio dangos, tačiau pradėję stabdyti... labai greitai pamato, jog sukibimo nėra.“

Didžiausia problema, lemianti pamirštus saugaus vairavimo principus, anot pašnekovo, yra žiemų nebuvimas. Juk tokios žiemos, kokia yra ši, neturėjome jau keletą metų. Daugelis jaunų vairuotojų tokios žiemos, kaip ši, net neprisimena.

„Senieji, tikras žiemas pamenantys, vairuotojai drausmingesni, o pradedantis vairuoti jaunimas atsakomybės, kaip ir patirties suvokti pasekmes, neretai pritrūksta.

Per didelis pasitikėjimas savimi, didelis greitis, saugaus atstumo nesilaikymas daro didelę įtaką avarijų skaičiui.

Per didelis pasitikėjimas savimi, didelis greitis, saugaus atstumo nesilaikymas daro didelę įtaką avarijų skaičiui“, – pastebi sportininkas.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Ramūnas Čapkauskas
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Ramūnas Čapkauskas

Jis atkreipia dėmesį, kad dalis vairuotojų nepažįsta net elementarių automobilio savybių. Pažinti savo automobilį, slydimą, manevravimą, sukibimą galima tik realiai, saugiai išbandžius. Būtent praktinis išbandymas ir pamatymas, kaip ir kas iš tiesų vyksta su automobiliu tuo metu, anot pašnekovo, keičia žmogaus mąstymą, suvokimą apie skirtingas situacijas ir pasekmių įvertinimą.

Skirtingi vairavimo stiliai ir darbas su savimi

Psichologė Silvestra Markuckienė, antrindama sportininkui, sako, jog nesaugų vairavimo elgesį gali taip pat lemti žmogaus psichologija ir iš to kylantis vairavimo stilius. Anot jos, vienas iš jų – nerimastingas vairavimas. Tokie žmonės stebi aplinką, bet išsigandę nesiryžta laiku imtis reikalingų veiksmų

Kitas – agresyvus vairavimo stilius, kuris dažniau būdingas vyrams, ypač sukaupusiems nemažą vairavimo patirtį. Šio stiliaus vairuotojai kelyje jaučia konkurenciją, demonstruoja viršenybę, yra nekantrūs, priešiški kitiems eismo dalyviams ir pamiršta, kad toks elgesys didina riziką.

Dar vienas stilius, pasak jos, gali būti aplaidusis-nerūpestingas. Šio stiliaus vairuotojai dažnai būna įsitikinę savo teisumu ir mano, jog žalos niekam nedaro. Net imantis pavojingų veiksmų šie žmonės galvoja, jog pavojus niekam negresia, o kur dar perdėtas pasitikėjimas savimi, jaudulys ir palaima, įveikus sudėtingą situaciją.

Asmeninio arch. nuotr./Silvestra Markuckienė
Asmeninio arch. nuotr./Silvestra Markuckienė

Tik saugaus vairavimo stiliaus asmenys sugeba priimti adekvačius sprendimus, įvertinti situacijas bei pakęsti tuos vairuotojus, kurie kelyje elgiasi pavojingai. „Visgi šie stiliai keičiasi, o tam reikšmės turi patirtis, įgūdžiai, darbas su savimi“, – pastebi pašnekovė.

Disciplinos moko asmeninė patirtis ir sąmoningas mąstymas.

„Disciplinos moko asmeninė patirtis ir sąmoningas mąstymas. Pavyzdžiui, vairuotojas, norėdamas, jog kiti nesinaudotų telefonu vairuojant, pats sąmoningai nutaria to nedaryti dėl bendro saugumo. Kitaip sakant, jis laikosi taisyklių tikėdamasis, jog ir kiti vairuotojai jų laikysis“, – sako S.Markuckienė.

R.Čapkauskas siūlo praktinius patarimus: „Pirmiausia reikia pabandyti, pajausti, nes tik tuomet galima suvokti, kokios pasekmės laukia vairuojant. Siekiant išmėginti kelio dangą, saugioje vietoje reikėtų pabandyti pastabdyti. Juk kartais akys mus gali apgauti, o ten, kur atrodo saugu, gali būti ledas.

Tai žinant, vairuotojui disciplina atsirastų savaime, jis nebedarytų staigių judesių, manevrų, žinotų, kur reikia pristabdyti, kokiose situacijose pasirinkti lėtesnį greitį, kaip teisingai pasukti posūkyje.“

Žiemos metu sportininkas sako pastebintis, jog vairuotojams tampa sunku susiplanuoti keliones, tuomet apima stresas, skubėjimas. R.Čapkauskas rekomenduoja pasilikti papildomo laiko ir, kaip pats sako, suvokti, jog vairavimas nėra malonumas.

„Tai ne pramoga, o atsakomybė tiek už save, tiek už važiuojančius kartu. Nors patys galime vairuoti tobulai, tačiau niekada nenuspėsime kitų eismo dalyvių veiksmų. Tad labai rekomenduoju keliaujant žiemos metu neskubėti, važiuoti griežtai vadovaujantis kelių eismo taisyklėmis, įvertinti kelio dangą bei padangų ir jos sukibimą.“

Ne tik pažadėkime, bet ir padarykime

Naujųjų metų pradžioje daugelis sau duoda pažadų – numesti svorio, sveikai maitintis, pradėti sportuoti. Bendrovė „Via Lietuva“ šių metų pradžioje inicijavo saugaus eismo kampaniją „Pažadėk man“, kuria siekiama paskatinti eismo dalyvius keisti savo dalyvavimo eisme įpročius – pažadėti sau neviršyti greičio, saugoti pėsčiuosius, vairuoti susikaupus, nenaudoti telefono.

Ką padaryti, kad šie pažadai neliktų tik pažadais?

Psichologė S.Markuckienė atskleidžia, kodėl pažadai dažnai neišpildomi: „Dažnai žmonės siekia nerealistinių dalykų – lūkesčiai viršija žmogaus savivoką, o tuomet pakeisti tam tikrus įgūdžius tampa itin sunku.“

Realistiniai pažadai, anot psichologės, veikia žymiai geriau, ji pabrėžia, jog visuomet reikia atrasti prasmę. Pažadai virsta realiais pokyčiais, kai jie yra motyvuotų norų, o ne tuščių pažadų sąrašas. Žmogus turi konkrečiai žinoti, kodėl jis tai daro ir ką jam šis tikslas ar pažadas atneš.

Kelyje niekada nesame atsakingi tik už save, kiekvienas mūsų veiksmas daro poveikį ir kitiems eismo dalyviams.

Pasak psichologės, motyvacijos tapti geresniais vairuotojais, o tai reiškia saugiau eisme dalyvaujančiais eismo dalyviais, atspirties tašku galėtų būti supratimas, kad reikia dirbti su savo mąstymu ir suvokimas, jog „kelias priklauso ne tik tau, jis priklauso visiems“.

Kelyje niekada nesame atsakingi tik už save, kiekvienas mūsų veiksmas daro poveikį ir kitiems eismo dalyviams.

Supratę, kad mūsų elgesys eisme, saugus vairavimas gali apsaugoti ne tik mūsų pačių, mūsų artimųjų, bet ir kitų žmonių sveikatą ar net gyvybę, turėsime stiprų motyvą keistis ir savo pažadus paversti realybe.

VIDEO: Atšvaitai gelbsti gyvybes. Bet ar žinote, kaip jį segėti teisingai?
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą