Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 25d. 08:31

Kiek oro linijoms kainuos apskristi Baltarusijos oro erdvę?

Lėktuvų stebėjimas Vilniaus oro uoste
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr. / Lėktuvų stebėjimas Vilniaus oro uoste
Po akiplėšiško iš Atėnų į Vilnių skridusio „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo Minske, avialinijos viena po kitos pirmadienį pranešė, jog neskraidys per Baltarusijos oro erdvę. Lietuva savo ruožtu uždraudė šalies oro uostuose leistis lėktuvams, skrendantiems per Baltarusiją. 15min nusprendė pasidomėti, kiek lankstas aplink šią šalį galėtų kainuoti oro linijų kompanijoms ir kokią įtaką tai padarys šalies tranzito pajamoms.

Prieš tai Transporto kompetencijų agentūros Civilinės aviacijos departamento direktorius Alvydas Šumskas 15min informavo, kad lietuviškoms bendrovėms administracija rekomendavo neskristi virš Baltarusijos oro erdvės. Apie tai daugiau skaitykite čia.

Tokių veiksmų imtasi reaguojant į tai, kad Minske buvo priverstinai nutupdytas keleivinis „Ryanair“ lėktuvas bei sulaikytas jame buvęs baltarusių opozicijos aktyvistas Romanas Protasevičius. Be to, prabilta ir apie papildomas sankcijas Baltarusijos režimui.

Vilnius – Atėnai: 200 eurų brangiau

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto dekanas Justas Nugaras pabrėžė, kad tiksliai atsakyti į klausimą, kiek kompanijoms pabrangs skrydžiai, nėra labai paprasta.

„Pirmiausiai keičiasi skrydžio nuotolis, o su juo didėja degalų sąnaudos, užmokestis įguloms, oro erdvės mokesčiai, kurie dar gali būti skirtingi skirtingose valstybėse. Skrendant ilgesniu maršrutus Baltarusijos teritoriją galima aplenkti nesunkiai“, – 15min kalbėjo jis.

Vilnius Tech nuotr./VILNIUS TECH AGAI dekanas dr. Justas Nugaras
Vilnius Tech nuotr./VILNIUS TECH AGAI dekanas dr. Justas Nugaras

Pasak J.Nugaro, skrendant tokiais maršrutais, kaip Vilnius–Atėnai, Vilnius–Antalija/Stambulas skrydžio nuotolis ir laikas padidėja santykinai nedaug – apie 5–10 proc. Tuo tarpu skrendant trumpesniais atstumais (Vilnius/Ryga–Kijevas) skrydžio laikas ir nuotolis gali padidėti ir iki 80 proc. – atitinkamai didėja ir skrydžio savikaina.

„Be to aplenkiant Baltarusijos oro erdvę atsiranda tikimybė perkrauti alternatyvius oro kelius, dėl ko galimi skrydžių vėlavimai“, – kalbėjo jis.

J.Nugaro teigimu, imant sekmadienio skrydį Atėnai–Vilnius, sprendimas apskristi Baltarusiją pridėtų apie 150 kilometrų. Tokiu atveju, degalų sąnaudos siektų apie 200 eurų ir, jo vertinimu, tai nėra didelis padidėjimas.

„Bet jeigu imtume maršrutą Ryga–Odesa, Baltarusijos apskridimas yra didesnis, bet jis vis tiek būtų apie 200 kilometrų. Tiesiai išeitų 1200 km, apskristi 1400 km ir degalų sąnaudų padidėjimas yra apie 400 eurų“, – sakė jis.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Grįžo „Ryanair“ lėktuvas iš Minsko
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Grįžo „Ryanair“ lėktuvas iš Minsko

J.Nugaro teigimu, ilgesniame skrydyje panašios degalų sąnaudos gali atsirasti ir dėl nepalankaus vėjo. Tačiau labiau turėtų pasijusti trumpesniems skrydžiams.

„Tikrai nėra reikšmingas (apskridimas, – aut.past), ypač jei ilgi maršrutai, tada juos galima susiplanuoti per kitas valstybes, kitas teritorijas skrendant ir tokiu būdu Baltarusijos dar paprasčiau išvengti“, – aiškino jis.

15min teiravosi „Oro navigacijos“, kiek kainuoja avialinijoms kirsti Baltarusijos ir kitų šalių, pavyzdžiui, Lenkijos, oro erdves? Taip pat kiek kainuos Lietuvai draudimas kirsti Baltarusijos oro erdvę? Tačiau valstybinės įmonės atstovai į šiuos klausimus negalėjo atsakyti.

Tiesa, anot jų, šiuo metu (pirmadienį) turime apie 26 terminalinius (skrydžiai, kuomet orlaiviai kyla ar leidžiasi Lietuvos oro uostuose) skrydžius, kurie vyksta per Baltarusijos oro erdvę.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Grįžo „Ryanair“ lėktuvas iš Minsko
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Grįžo „Ryanair“ lėktuvas iš Minsko

Skrydis 15 minučių ilgesnis

Lietuvos užsakomųjų reisų oro linijų „GetJet Airlines“ vadovas Darius Viltrakis teigė, kad, aplenkiant Baltarusiją, užtruks keliolika minučių ilgiau, atitinkamai orlaivis sudegins daugiau degalų. Sunaudotų degalų kiekis priklausys nuo įvairių dedamųjų – orlaivio tipo, jo pakrovimo, skrydžio maršruto, oro sąlygų ir kitų.

„Šiuo metu stebime situaciją ir nedrįstame spekuliuoti kalbomis apie kainų pokyčius ilgesniam laikotarpiui. Orlaiviai, skrisdami skirtingomis kryptimis ir aplenkdami Baltarusijos oro erdvę, darys lankstą, dėl kurio skrydžio laikas pailgės. Ilgesnis skrydis reiškia ir išaugusias sąnaudas avialinijoms, kurių didžiausią dalį sudarys išlaidos degalams. Konkrečių skaičių šiuo metu dar negalime pateikti“, – kalbėjo jis.

Skaičiuojama, kad skrydis, darant lankstą aplenkiant Baltarusijos oro erdvę, truks 10–15 minučių ilgiau.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Darius Viltrakis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Darius Viltrakis

Gali laimėti Lenkija

Nacionalinės aviacijos asociacijos (LAVIA) valdybos pirmininkas Joris Gintilas 15min sakė, kad, kaip jau buvo Krymo atveju, dėl Rytų Ukrainos, Donbaso, Europos aviacijos saugos agentūra (EASA) ar ypatingais atvejais kai kurios valstybės, pačios bendrovės priima sprendimus aplenkti vieną ar kitą oro erdvę. Jo nuomone, tai, kas įvyko, atrodo labai grubus įsikišimas iš Baltarusijos pusės.

„Pagal iš mūsų oro uostų vykdomus maršrutus, reikia atlikti labai nedidelį lanką, kuris nėra labai reikšmingas ir didelių finansinių sąnaudų nesuponuoja. Aišku, kiekvienas papildomas kilometras sukuria tam tikrą finansinę naštą, tačiau ir šiuo atžvilgiu tai nėra reikšminga“, – kalbėjo jis.

Pasak J.Gintilo, norint įvertinti, kas nutiks, jei visoms Vakarų Europos kompanijoms reikės apskristi Baltarusiją, reikia turėti techninius skaičiavimus. Bet uždarius vieną oro erdvę, paprastai artimiausi kaimynai gali iš to laimėti.

„Reikėtų žiūrėti visą maršrutų architektūrą – variantai galėtų būti įvairūs. Gali būti, kad jei anksčiau oro bendrovės skrisdavo į Lietuvos oro erdvę, dabar skris pro Lenkiją, o į Lietuvą visai neįskris. Tokiu atveju laimės Lenkija. Sunku nematant maršrutų architektūros atsakyti, kas šiuo atveju laimės. Dėl techninio termino: oro erdvę gali uždaryti tik ta valstybė, kurios oro erdvė ten yra. Oro erdvę gali uždaryti tik Baltarusija, valdžios sprendimu. Tokio sprendimo niekas nepriims“, – įsitikinęs jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Joris Gintilas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Joris Gintilas

J.Gintilo teigimu, Lietuva turėtų pajusti poveikį šalies tranzito pajamoms. Visų pirma, dėl šių sankcijų gali sumažėti skrydžių. Antra, pirmadienio Vyriausybės sprendimas gali paskatinti aviakompanijas peržiūrėti maršrutus arba kai kurių skrydžių atsisakyti.

Eksperto skaičiavimais, priešpandeminiais metais, iš tranzito per Lietuvos oro erdvę, Lietuva surinkdavo apie 20 mln. eurų.

„Paimkite kad ir „Belavia“, kuri skraidė iš Baltarusijos oro erdvės, ji iš principo negali niekur skraidyti. Automatiškai, jei jie niekur negalėtų skraidyti, nebūtų tam tikrų pajamų. Jei „Belavia“ pakyla iš Minsko oro uosto ir skrenda kažkur kitur, jei tai šiaurinė ar vakarinė krytis, dažniausiai kerta Lietuvos oro erdvę“, – sakė jis.

Anot eksperto, šiuo atveju būtinas visos Europos bendras sutarimas, mat jei Lietuva liks viena, o kaimynės neprisidės, Baltarusija šio draudimo nepajus. Jei Lietuva liks viena ribojanti skrydžius per Baltarusijos oro erdvę, aviakompanijos rinksis skristi ne per Lietuvą.

Tiesa, kiek Lietuva prarastų pajamų, anot J.Gintilo, sunku apskaičiuoti, nes rinkliava susideda ne tik iš to, kiek kilometrų tenka skristi per šalies oro erdvę, bet ir kiek laiko joje praleidžiama.

„Visi skrydžiai, kurie kirsdavo Baltarusijos oro erdvę, kadangi Lietuva jų nebetęstų, jų nepriimtų ir jeigu Lenkija ar Latvija, pavyzdžiui, nesilaikytų solidarumo ir tuos skrydžius priimtų, tada iš tikrųjų būtų didelės netektys. Ši priemonė yra efektyvi tik tada, kai ji taikoma konsoliduotai“, – kalbėjo jis.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Protestas prie Baltarusijos ambasados Vilniuje
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Protestas prie Baltarusijos ambasados Vilniuje

Priverstinai nutupdė lėktuvą

15min primena, kad sekmadienį Minske priverstinai buvo nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs keleivinis „Ryanair“ lėktuvas, kad Baltarusijos režimas galėtų sulaikyti opozicijos aktyvistą ir tinklaraštininką, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėją Romaną Protasevičių.

Civiliniam orlaiviui nutupdyti Baltarusija pasitelkė naikintuvą ir karinį sraigtasparnį.

Lietuvos vyriausybė paskelbė kartu su tarptautiniais partneriais sieksianti, kad Baltarusijos oro erdvė būtų uždaryta tarptautiniams skrydžiams.

Lietuvos vadovas ir užsienio reikalų ministras tai pavadino valstybinio terorizmo aktu, Lietuvos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl orlaivio užgrobimo.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

Video

21:57
01:27:07
01:32

15min metų knygų rinkimai

Naujas testas

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką