Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvos keliams – rezervinių lėšų paskyrimas

Siekiant paskatinti savivaldybių administracijas aktyviau registruoti vietinės reikšmės kelius ir taip stiprinti savivaldą, Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) rezervo lėšos bus skiriamos sodų teritorijose esančių kelių ir jų užimamos žemės teisinei registracijai būtinoms procedūroms atlikti, daiktinėms teisėms į žemę registruoti, šiems keliams ar jų ruožams taisyti ar rekonstruoti.
Susisiekimo ministerija
Susisiekimo ministerija / Mato Miežonio / 15min nuotr.

Gerinant infrastruktūrą teritorijose, kuriose kuriamos darbo vietos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai suteikta teisė atrinkti finansuoti iš KPPP lėšų rezervo ne tik vietinės reikšmės, bet ir valstybinės reikšmės kelius, vedančius į tokias teritorijas. Tai palengvins infrastruktūros plėtrą tais atvejais, kai į minėtas teritorijas veda ir vietiniai, ir valstybinės reikšmės keliai.

Įvertinus tai, kad dauguma savivaldybių Nekilnojamojo turto registre dar neįregistravo savo valdomų vietinės reikšmės kelių, naujas kriterijus „Nekilnojamojo turto registre įregistruotų kelių ilgis“ skirstant KPPP lėšas savivaldybių institucijoms bus pradėtas taikyti 2021 metais.

Vietinės reikšmės kelių rekonstrukcijai ir remontui, kaip ir iki šiol, bus skiriama 30 proc. KPPP lėšų, tačiau Vyriausybės nutarimu aiškiau nustatoma šių lėšų skyrimo tvarka.

Siekiant įgyvendinti Vyriausybės 2016 m. nutarimą „Dėl Sostinės regiono ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono sudarymo“ ir užtikrinti ilgalaikį Sostinės regione pradėtų vykdyti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo priemonių poveikį tolygiai ir tvariai plėtrai bei atsižvelgiant į kintančią ekonominę, socialinę, demografinę šio regiono ir šio regiono atskirų ūkio šakų būklę, 2 proc. iš 30 proc. KPPP lėšų, skirtų vietinės reikšmės keliams, bus skirti Sostinės regione esančių savivaldybių, išskyrus Vilniaus miesto, vietinės reikšmės keliams. Šiuo finansavimu galės pasinaudoti Elektrėnų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės ir Vilniaus rajonų savivaldybės.

Taip pat 2 proc. iš 30 proc. KPPP lėšų numatyti vietinės reikšmės keliams aplink didžiuosius miestus esančiose žiedinėse savivaldybėse, t. y. Vilniaus, Trakų, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus rajonų savivaldybėse. Taip siekiama sumažinti socialinius ir ekonominius skirtumus bei pagerinti gyvenimo kokybę žiedinėse savivaldybėse, kurių didelė dalis gyventojų kasdien vyksta į didžiuosius miestus darbo reikalais.

Perskirstomas lėšas buvo pasiūlyta skirti 18 savivaldybių. Skirstant lėšas, prioritetas buvo teikiamas tiems kelių objektams, kuriuose darbai jau atlikti arba bus atlikti iki 2019 metų pabaigos.

Be to, patikslinta, kad KPPP rezervo lėšos gali būti skiriamos tik nuo ekstremaliųjų situacijų nukentėjusių valstybės ir savivaldybių institucijų valdomų vietinės reikšmės kelių skubaus taisymo, remonto ar rekonstravimo dėl avarijos grėsmės išlaidoms kompensuoti. Finansavimas nebus skiriamas, jei kelių ar jų statinių avarinė būklė bus susidariusi ne dėl ekstremalios situacijos, o, pavyzdžiui, dėl netinkamos kelių priežiūros.

Iš viso buvo perskirstyta 3,2973 mln. Eur.

16 savivaldybių ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos šių metų rugsėjo mėn. informavo, kad, vykdant viešuosius pirkimus arba atliekant darbus kai kuriuose kelių objektuose, po įvykusių viešųjų pirkimų konkursų buvo sutaupyta, o dėl užsitęsusių projektų parengimo darbų arba dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų buvo nepanaudota iš viso 3,2973 mln. Eur 2019 metais skirtų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų rezervo.

Perskirstomas lėšas buvo pasiūlyta skirti 18 savivaldybių. Skirstant lėšas, prioritetas buvo teikiamas tiems kelių objektams, kuriuose darbai jau atlikti arba bus atlikti iki 2019 metų pabaigos.

Vilniaus rajono savivaldybės prašymas skirti KPPP rezervo lėšų

Vilniaus rajono savivaldybės administracija yra savarankiškoji biudžetinė įstaiga ir perkančioji organizacija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, vietinės reikšmės kelių ir gatvių tiesimas, rekonstravimas, taisymas, priežiūra ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija. Savivaldybės savarankiškai planuoja, kokius vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektus ir kada statyti ar rekonstruoti, kokiu lygiu kelius prižiūrėti, kokiomis lėšomis (Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo, savivaldybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų ar kitomis) darbus finansuoti.

2019 metų gegužės mėnesį KPPP rezervas buvo skirtas 6 savivaldybėms, kuriose gausiai gyvena tautinės mažumos. Buvusiam susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui pritariant, kiekviena iš šitų savivaldybių papildomai gavo po 10 proc. nuo KPPP skaičiuojamųjų lėšų, kurias savivaldybės gauna kiekvienais metais. Atkreipiame dėmesį (ir tai svarbu), kad skirstant KPPP rezervo lėšas gegužės mėnesį, nė viena iš 6 savivaldybių, kuriose gausiai gyvena tautinės mažumos, nesikreipė į Susisiekimo ministeriją, Vyriausybę, Kelių direkciją su prašymu skirti lėšas tautinėms mažumoms. Be atskirų prašymų ir pagrindžiančių dokumentų, vadovaujantis Vyriausybės 2015-01-14 protokolu Nr. 2, kiekvienai iš minėtų savivaldybių Vyriausybės nutarimu buvo skirti „krepšeliai“ po 10 proc. nuo kiekvienais metais gaunamų KPPP skaičiuojamųjų lėšų. Savivaldybės galėjo šiuos „krepšelius“, kaip ir kiekvienais metais gaunamas KPPP skaičiuojamąsias lėšas, naudoti pagal Vietos savivaldos įstatymą savo nuožiūra.

Vilniaus rajono savivaldybės merė 2019-10-22 raštu Nr. A33(1)-6972-(4.18) kreipėsi Į Susisiekimo ministeriją su prašymu, vadovaujantis Vyriausybės 2015 m. sausio 14 d. pasitarimo protokolu Nr. 2, Vilniaus rajono savivaldybei, kaip tautinių mažumų gausiai gyvenamai teritorijai, papildomai skirti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų „krepšelį“, nenurodydama kelių objektų, gatvių, kelių pavadinimų. Rašte merė patikino, kad savivaldybė įgyvendina daug kelių objektų, tačiau lėšų trūkumas neleidžia juos užbaigti 2019 metais. Kaip ir skirstant 2019 metų KPPP rezervą gegužės mėnesį, taip ir perskirstant jį spalio mėnesį, savivaldybių, kuriose gausiai gyvena tautinės mažumos, nebuvo prašyta pateikti informacijos ir dokumentų, kokiems konkrečiai kelių objektams bus skiriamas „krepšelis“.

Vyriausybės protokolinis pavedimas galioja nuo 2015 metų sausio mėn., tačiau papildomos KPPP lėšos savivaldybėms, kuriose gausiai gyvena tautinės mažumos, pradėtos skirti tik 2018 metais, kadangi ankstesnė Susisiekimo ministerijos vadovybė nesiėmė vykdyti Vyriausybės priimtus protokolinius sprendimus. Siekiant kompensuoti negautas papildomas lėšas už praėjusius metus, Vilniaus rajono savivaldybei buvo skirta šiek tiek daugiau papildomų KPPP rezervo lėšų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius